- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1-823-715/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyv. K. P. 106, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav., Lietuva, vedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2016-03-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, 2017-01-02 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 metų lapkričio 12 dieną, apie 00 valandą, 30 minučių, K. P. g. 106, (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine J. J., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. J. ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį ir koja spyrė vieną smūgį į žandikaulio dešinę pusę.
Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-11-10 vakare su sutuoktine J. J. nuvažiavo pas draugus į Pievienų kaimą, į pirtį. Ten gėrė alų, ėjo į pirtį, kiek tiksliai išgėrė nežino. Ten susibarė su žmona ir ji iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus ir pamačius, kad smurto nėra, išvyko. Grįžus namo, naktį iš lapkričio 11 į 12 d. su žmona vėl susibarė. Konflikto iniciatorius buvo jis. Kivirčo metu jis sutuoktinei sudavė kaltinime nurodytus smūgius kumščiu ir įspyrė. Po to išėjo iš namų ir vaikščiojo po kaimą. Lapkričio 13 d. pavakaryje, jam einant per kaimą, privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nuo to momento, kai sudavęs smūgius sutuoktinei išėjo iš namų, iki tol, kol jį sulaikė, alkoholio nevartojo, dar nebuvo išsiblaivęs. Kaltu prisipažįsta, gailisi dėl padaryto, atsiprašo sutuoktinės. Jeigu būtų buvęs blaivas, nebūtų taip įvykę. Gali pats susivaldyti ir nevartoti alkoholio. Prieš savaitę grįžo iš užsienio, kur dirbo mėnesį, dabar yra susitaręs dėl darbo Klaipėdoje.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. parodė: „ 2018-11-11 apie 18.00 val. aš kartu su savo vyru V. J. (kartu gyvename jau 28 metus, tel. Nr. 868870614) nuvažiavau į pirtį pas draugę A. B., gyv. B. P. g. 29, Mažeikių r., Ten mes visi linksminomės, vartojome alkoholinius gėrimus, kai būnant pirtyje kilo konfliktas tarp mano vyro ir manęs, kadangi mano vyras pradėjo flirtuoti ir liesti mano draugę A. B.. Aš paprašiau vyro nutraukti tokius veiksmus ir nebeliesti mano draugės. Atvažiavus pareigūnams konfliktas išsisprendė, iki jiems atvykstant jokio smurto mano vyras nei prieš mane, nei prieš kitus asmenis nenaudojo. Grįžus namo, adresu K. P. g. 106, (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r. jau galėjo būti po vidurnakčio, tiksliau apie 2018-11-12 apie 00.30 val., mano vyras prieš mane pradėjo smurtauti dėl konflikto, kuris įvyko pirtyje. Trenkė rankomis ne mažiau nei penkis kartus man į galvos sritį, spyrė su koja vieną kartą į žandikaulį, padarydamas mėlynes žandikaulio srityje, tačiau policijos pareigūnų aš nekviečiau, tokiais veiksmais mano vyras V. J. man sukėlė fizinį skausmą. Taip pat šiandien, t. y. 2018-11-13 apie 14.30 val. taip pat puolė mane mušti, nuvertė ant žemės ir ruošėsi trenkti, tačiau taip ir nesudavė. Grumtynių metu aš nusibrozdinau ranką. Mano vyras nuolat smurtauja prieš mane, kai būna girtas. Šiuo metu jis yra pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl tokio vyro elgesio aš nuolat jaučiu spaudimą, bijau dėl savo gyvybės ir sveikatos.“ (17-18 b.l.) 2018-11-13 J. J. apžiūros metu nustatyti sužalojimai: ant dešinės veido pusės kraujosruvos, ant kairės rankos odos nubrozdinimai, paraudimai (24-27 b.l.)
2018-11-13 18.17 val. V. J. nustatytas girtumas 2,41 prom. (49 b.l.)
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas yra šeimos nariai tyčia sužalojant asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). BPK 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. J. ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį ir koja spyrė vieną smūgį į žandikaulio dešinę pusę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką` ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad V. J. teistas 3 kartus.
Teismo nuomone, tikslingiausia kaltinamajam skirti tokią bausmę, kurios metu jis, prižiūrimas bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos, privalėtų vykdyti teismo paskirtas pareigas. Kadangi V. J. yra neišnykęs teistumas po laisvės apribojimo bausmės, jam skirtina griežtesnė bausmė. Teismo nuomone, tikslingiausia paskirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, itin kritiškai vertina savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji atleido kaltinamajam. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir visų nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad smurtas prieš šeimos narį padarytas alkoholio poveikyje. Kaltinamasis sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nustačius pareigas bus kontroliuojamas nuteistojo elgesys, sudaryta galimybė jam pasitaisyti. Nuteistajam nevykdant nustatytų pareigų, bus galima spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino kaltu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. J. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti trečdaliu ir V. J. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-11-13 iki 2018-11-15.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 10 punktais, V. J. atidėti bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams įpareigojant gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies pagrindu V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. J. paleisti iš laikinojo sulaikymo teismo posėdžių salėje.
V. J. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.