Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 150 MGL, tai yra 7 500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 100 MGL, tai yra 5 000 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas – 2 paros ir laikyta, kad 4 MGL, tai yra 200 Eur dydžio baudą jis yra sumokėjęs, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Š., neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, o būtent: 2025 m. birželio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, paties vairuojamu automobiliu „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį – (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį N. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei jį gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki kol 2025 m. birželio 9 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, gabenant minėtą asmenį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jis susipažino su asmeniu, kuris jam pasiūlė pervežti žmogų iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sienos už 500 JAV dolerių užmokestį. Pagal siūlomą užmokestį suprato, kad tai nelegali veikla. Už šią paslaugą jam turėjo sumokėti grįžus atgal į (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 9 d. 6.00 valandą ryte, jis atvyko automobiliu „Toyota Yaris“ į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie kelio stovėjo žmogus, kurį jis paėmė vežimui. Šis žmogus buvo tamsiaodis, tamsiais plaukais, jis su juo nebendravo, tik pasitikslino ar vyksta į (duomenys neskelbtini). Kokiu būdu šis asmuo pateko į (duomenys neskelbtini) jis nežino. Įvykio dieną jis važiavo automobiliu priklausiusiu jo posūniui. Kadangi 12 val. turėjo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) internetu užsakytas autodetales, todėl nusprendė pirmiau važiuoti į (duomenys neskelbtini), o po to link (duomenys neskelbtini) sienos. Tos pačios dienos 9.40 val. jam važiuojant Lietuvoje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vežamas asmuo gulėjo ant galinės automobilio sėdynės, miegojo. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 52–53).

Kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimė (duomenys neskelbtini), kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kaip pabėgėlis, ten gyvena jau 17 metų, nuo 2008 metų. Būdamas (duomenys neskelbtini) gavo studento (duomenys neskelbtini) vizą. Į (duomenys neskelbtini) išvyko mokytis 2024 m., (duomenys neskelbtini) geologijos universitete. Jis turėjo vizą 3 mėnesiams, kai viza baigėsi, jis nustojo mokintis. Vizos jam nepratęsė, kadangi jis nesumokėjo už mokslus, turėjo finansinių problemų. Kai jam nepratęsė vizos, jis buvo deportuotas į (duomenys neskelbtini). Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), tada išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tada iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ši jo kelionė įvyko 2025 metais, maždaug prieš 2,5 mėnesio. Jis į (duomenys neskelbtini) vyko nelegaliai. Iš (duomenys neskelbtini) jie vyko 12 žmonių, juos vežė jam nepažįstamas asmuo, su kuriuo bendravo ir susitarė jo tėvas. Kai jį vežiojo iš vietos į vietą, tas nepažįstamas jam asmuo, pinigus ėmė iš j tėvo, t. y. kai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), jo tėvas turėjo sumokėti. Jis sumokėjo 200 000 (duomenys neskelbtini) rupijų, už kelionę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sumokėjo tėvas, tik jis negali nurodyti kiek. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ėjo pėsčiomis, kadangi vienas iš jų 12-os žinojo kelią. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sieną kirto ją tiesiog perlipę. Toliau kur vyko negali nurodyti. Jo tikslas buvo patekti į Lietuvą. Į (duomenys neskelbtini) jis pateko iš (duomenys neskelbtini) nelegaliai. Kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), jis negali nurodyti tiksliai. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis atėjo pats, nieko neprašė pagalbos, tačiau jo galutinis tikslas buvo Lietuva. Jo tikslas atvykti į Lietuvą buvo apsigyventi Lietuvoje, jokių pažįstamų ar giminaičių Lietuvoje neturi. Lietuvoje kol kas neturi kur gyventi. Jis neturėjo tikslo eiti į kitą šalį per Lietuvą, kitaip sakant neplanavo pasinaudoti Lietuva kaip tranzitine šalimi, jis norėjo likti Lietuvoje. Jo tėvas surado šį vairuotoją ir su juo susitarė, kad jį nuvežtų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Jis tikslių susitarimo sąlygų nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo jį nuvežti iš (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvą, nesvarbu kurį miestą. Jis nežino kaip, tačiau žino, kad jo tėvas turėjo sumokėti šiam vairuotojui, kiek tiksliai, jis nežino, tai žino jo tėvas. Kai atsidūrė (duomenys neskelbtini) jis savo buvimo vietą nusiuntė tėvui per Messenger, pastarasis informaciją perdavė vairuotojui, o vairuotojas atvažiavo ir jį paėmė iš pamiškės. Messenger programėlę jis yra ištrynęs iš savo mobilaus telefono. Vairuotojas jį paėmė (duomenys neskelbtini) ir tada jie vyko į Lietuvą, jam tėvas buvo nurodęs, kad jis lauktų ten kur nusiuntė savo koordinatės, tada turi pas jį atvažiuoti automobilis. Automobilis atvažiavo ir jis įlipo į jį. Jis nežino ar vairuotojas žinojo jog jis čia yra nelegaliai. Jis su vairuotoju nebendravo. Jiems važiuojant jis atsigulė ant galinių sėdynių, juos sustabdė jam atrodo policija ar pasieniečiai. Jis suprato, kad yra Lietuvoje, jam vairuotojas telefone rodė, kad yra Lietuvoje dar prieš juos sustabdant. Tada jis buvo pristatytas į pasienio rinktinę (1 t., b. l. 80–84).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. 2025 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jam patruliuojant tarnybiniu automobiliu su specialistu N. A. nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini) mieste, buvo gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini) kelias, kryptis (duomenys neskelbtini), nes nuo (duomenys neskelbtini) kelio, (duomenys neskelbtini) link atvažiuoja automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris galimai veža nelegalius migrantus. Sustabdžius šį automobilį nustatė, kad jį vairavo A. Š., o be jo automobilyje buvo tamsaus gymio asmuo, kuris slėpėsi po sėdynėmis. Šis asmuo prisistatė N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jis iš (duomenys neskelbtini), dokumentų neturi (1 t., b. l. 6–7).

Iš 2025 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis užfiksuotas kelyje (duomenys neskelbtini), kryptis (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–20).

Iš 2025 m. liepos 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad naudojantis viešai prieinamais duomenimis ,,Google Maps“, nustatyta įvykio vieta – kelias (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), koordinatės (duomenys neskelbtini), kurios yra (duomenys neskelbtini) prieigos, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (1 t., b. l. 179–181).

Iš 2025 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu iš A. Š. paimta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis yra keturių durų, hečbeko tipo, tamsiai pilkos spalvos (1 t., b. l. 21–33).

Iš 2025 m. birželio 9 d. asmens kratos protokolo matyti, jog atliekant A. Š. asmens kratą, be kitų daiktų jis taip pat pateikė šiuos reikalaujamus daiktus: automobilio „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. L. vardu ir mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 12S”, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96–100).

Iš 2025 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus A. Š. asmens kratos metu iš jo paimtame mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi Note 12S”, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), esančias programėles, galerijoje matoma nuotrauka, kurioje yra užfiksuotas susirašinėjimas su nenustatytu adresatu, vienas iš gautų pranešimų yra rusų kalba parašytas klausimas, kuriame klausiama „kas per nesąmonė, tu kur dingai, aš jau su užsakovu susitariau“. Navigacijos programėlėje matoma, kad paieškos istorijoje likęs įrašas „(duomenys neskelbtini)“, programėlėje „WhatsApp“ matomas susirašinėjimas su vartotoju „S. P.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), matoma, kad vartotojas A. Š. 2025 m. birželio 9 d. 8 val. 37 min. yra siuntęs vietovės koordinates, kurios šiuo metu yra nebeprieinamos (1 t., b. l. 41–49).

Iš 2025 m. birželio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas N. K. savanoriškai pateikė apžiūrai su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Tecno KL5“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50–55).

Iš 2025 m. birželio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus liudytojo N. K. savanoriškai pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Tecno KL5“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) esančias programėles nustatyta, kad šis asmuo žemėlapių programėlėje Google Maps ieškojo latviškų adresų, telefono galerijoje yra (duomenys neskelbtini) VIZOS nuotrauka, išduota N. K. vardu, (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelės nuotrauka, išduota N. K. vardu, (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybos informacijos nuotrauka (1 t., b. l. 56–65).

VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad lengvojo automobilio „Toyota Auris 2.0 D- 4D Executive“, kategorija – M1-AB, kėbulo tipas – hečbekas, durų skaičius – 5, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1998 cm³, variklio galia – 93 kilovatai, gamybos periodas – 2007-2009, rinkos vertė su PVM yra 3 470 Eur (1 t., b. l. 35).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos be jo paties prisipažinimo ir teisme duotų parodymų yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti. Kaltinamasis A. Š. apklaustas teisme parodė, jog socialiniame tinkle „Facebook“ jis susipažino su asmeniu, pasiūliusiu jam pervežti žmogų iš (duomenys neskelbtini) iki Lenkijos sienos už 500 JAV dolerių užmokestį, atvykęs įvykio dieną į pagal siųstas koordinates nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini) automobiliu „Toyota Yaris“ nuo kelio paėmė ten stovėjusi tamsaus gymio žmogų, jam važiuojant Lietuvoje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų (2 t., b. l. 52–53). Kaltinamojo kaltę ir aplinkybę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų automobiliu „Toyota Auris“ per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį – (duomenys neskelbtini) pilietį N. K., bei jį gabeno ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie kaltinamojo A. Š. ir jo vairuojamame automobilyje „Toyota Auris“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai vežamo užsieniečio 2025 m. birželio 9 d. apie 9 val. 40 min. sulaikymo aplinkybes (1 t., b. l. 6–7), sulaikyto užsieniečio N. K. parodymai, apie jo už užmokestį neteisėto atvykimo į (duomenys neskelbtini), gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje aplinkybes (1 t., b. l. 80–84) ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamojo automobilis su jame neteisėtai gabentu užsieniečiu Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykio dieną buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) kelyje, kryptimi (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ties (duomenys neskelbtini) prieigų, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (1 t., b. l. 16–20, 179–181) ir gabentas lengvuoju automobiliu „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 21–33, 96–100). Be to, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, asmens kratos metu paimtame iš A. Š. mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi Note 12S“, buvo rasti susirašinėjimai su nenustatytu asmeniu susiję su neteisėtu užsieniečio gabenimu (1 t., b. l. 41–49).

Taigi, aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. veikdamas iš savanaudiškų paskatų, tai yra už nenustatyto asmens pažadėtą 500 JAV dolerių užmokestį, automobiliu „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį – (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį N. K., bei jį gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki kol 2025 m. birželio 9 d., apie 09.40 val., (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) savivaldybe, gabenant minėtą asmenį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš jo parodymu, jis suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką, tai yra neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės ir Lietuvos Respublikos teritorija gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį tikslu jį pervežti iki (duomenys neskelbtini) sienos ir norėjo taip veikti, nes ketino užsidirbti pinigų. O tai, jog jis neteisėtai gabeno užsieniečius siekdamas gauti materialinės naudos – 500 JAV dolerių, įrodo jo savanaudiškas paskatas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Dėl bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Jis nusikaltimą įvykdė siekdamas savanaudiškų tikslų – neteisėtu būdu įgyti piniginių lėšų.

Vertinant kaltinamojo A. Š. asmenybę, iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis jau yra praeityje teistas už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, tai yra pagal BK 292 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 157–166), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje jis įvykdė neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad A. Š. nusikalto neatsitiktinai, jis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, todėl jo asmenybė yra didesnio pavojingumo. Duomenų apie administracinius nusižengimus byloje nėra, jis niekur nedirba, yra nevedęs. Tai, kad A. Š. būtų gydęsis psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo A. Š. padarytą nusikaltimą yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl A. Š. bausmės rūšies ir jos dydžio paskyrimo, pažymėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, aptariamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, o taip pat ir tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. paskirta bausmė – bauda nepasiekė bausmės tikslų, ši bausmės rūšis jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesulaikė, be kita ko, jis jos gera valia nesumokėjo, A. Š. už jo įvykdytą nusikaltimą skiriama reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, įvertinus nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatant mažesnį nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu ši bausmės rūšis ir nustatytas jos terminas leis pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, yra proporcinga tiek A. Š. asmenybei, tiek jo padarytam nusikaltimui.

Kadangi kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu paskiriant jam sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad A. Š. nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs visos Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – likusi neatlikta bausmės dalis 96 MGL dydžio, tai yra 4800 eurų bauda. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį – 96 MGL dydžio, tai yra 4800 eurų baudą ir paskiriant A. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 96 MGL dydžio, tai yra 4800 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (1 t., b. l. 91–95, 131–133, 2 t., 41–43).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

Nusikalstama veika, už kurią teisiamas A. Š., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo klausimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalį – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007).

Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamojo A. Š. vairuotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo jis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto žinodamas, kad naudos automobilį neteisėtam užsieniečio ((duomenys neskelbtini) piliečio) gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos teritorija, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę jam neįmanoma, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), teisėtas savininkas yra ne kaltinamasis, bet trečiasis asmuo, tai yra jo posūnis E. L.. Be to byloje nepaneigta versija, jog automobilį kaltinamasis buvo paėmęs savavališkai be teisėto savininko sutikimo, todėl akivaizdu, jog transporto priemonės teisėtas savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaltinamojo nusikalstamai veikai daryti (1 t., b. l. 34). Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis, jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis grąžinti teisėtam savininkui (2 t., b. 5–7).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, lengvojo automobilio „Toyota Auris 2.0 D- 4D Executive“, rinkos vertė su PVM yra 3 470 Eur (1 t., b. l. 35). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3470 Eur išieškotina iš kaltinamojo (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl pripažinimo recidyvistu

Nagrinėjamoje byloje prokurorė prašė teismo A. Š. pripažinti recidyvistu.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį kitas bylos aplinkybes.

Taigi, asmenį recidyvistu teismas pripažįsta ne savaime, tai yra nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes.

Kaip jau minėta, A. Š. įvykdė BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą – neteisėtai gabeno užsienietį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija iš savanaudiškų paskatų – esant neišnykusiam teistumui už tyčinio apysunkio nusikaltimo – taip pat neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, padarymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad A. Š. tinkamų išvadų iš savo ankstesnio teistumo nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro panašaus pobūdžio nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo laipsnį tik sunkėja, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl, įvertinus aptartas aplinkybes, A. Š. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (1 t., b. l. 131–133). Šios kardomosios priemonės taikymo terminas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo pratęstas (2 t., b. l. 41–43). Šiuo metu kardomosios priemonės suėmimo pagrindas nėra išnykęs, kaltinamasis A. Š. yra nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas ir faktiškai gyvena toje valstybėje, tačiau jis neturi jokios valstybės piliečio statuso. Lietuvos Respublikoje jis neturi nei darbo bei pastovaus pragyvenimo šaltinio, nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei gyvenančių šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Be kita ko, šiuo nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.) su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-277-888/2025 (teisminio proceso Nr. 1-02-5-00052-2025-4), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t. galinis viršelis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. (A. Š.) sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį ir paskirti A. Š. (A. Š.) galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 96 MGL dydžio, tai yra 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. Š. (A. Š.) laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi paskirti A. Š. (A. Š.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Toyota Auris“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 470 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. Š. (A. Š.) pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – suėmimą, A. Š. (A. Š.) pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (1 vnt.) su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-277-888/2025 (teisminio proceso Nr. 1-02-5-00052-2025-4), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.