- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-757-661/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01125-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- M. A.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl prievolės atlyginimo (draudiminės išmokos išmokėjimo), tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. C.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas M. A. pareiškė ieškinį (b.l. 114-117), prašydamas priteisti iš atsakovo 26 156,14 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-03-06 apie 21⁵⁵ val. ieškovo M. A. bei trečiojo asmens T. C. vairuojami automobiliai pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos ieškovui bei trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės. Trečiasis asmuo T. C. pripažino bei patvirtino, jos jis yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą bei jo metu ieškovui padarytą žalą. Trečiojo asmens eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. 2011-03-07 ieškovas pateikė atsakovui prašymą atlyginti dėl trečiojo asmens sukelto eismo įvykio jo turtui padarytą žalą. 2011-03-17 raštu Nr. 389 atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovas kreipėsi į nepriklausomą ekspertą dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymo ir sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus priimtas gavus reikiamą informaciją. 2011-04-04 raštu Nr. 470 atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovas, remdamasis V. M. įmonės „Impulsana“ atlikta ekspertize ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 3 p., neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas nesutinka su šiuo atsakovo sprendimu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovo patirta žala pasireiškė jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu. Neteisėti trečiojo asmens veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Trečiojo asmens neteisėti veiksmai pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra tiesioginė ieškovo turtui padarytos žalos – automobilio sugadinimo priežastis. Trečiojo asmens kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė neatsargumu. Jis savo kaltės bei atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio neneigia.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atsiliepimu (b.l. 63-66, 114-116) su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo ekspertai apžiūrėjo eismo įvykio dalyvių automobilius, užfiksavo jiems padarytus sugadinimus. Apžiūrėjus sugadintas transporto priemones, kilo įtarimų, jog eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl atsakovas kreipėsi į nepriklausomą specialistą, siekdamas nustatyti, ar apgadintų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir ar eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra pagrįstos. Išvadoje specialistas nurodė, jog teigtina, kad betarpiškai prieš atsitrenkiant automobiliui FORD automobilis OPEL, daugiausia tikėtina, stovėjo. Tuo tarpu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nurodo, jog įvykio metu automobiliai judėjo: ieškovas savo paaiškinime nurodė, jog jo greitis buvo apie 5-10 km/h, o T. C. savo pranešime apie įvykį nurodė, jog jo greitis buvo 50 km/h, o automobilio Opel Astra - apie 20 km/h. Kadangi esminės eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o visi automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo būti padaryti vien deklaruojamo 2011-03-06 eismo įvykio metu, atsakovas daro išvadą, kad draudžiamojo įvykio faktas yra neįrodytas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovo automobiliui padarytos žalos yra atsakingas T. C., o atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Be to, ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo 26156,14 Lt sumą, remdamasis UAB „Klastera“ atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita. Minėtą ataskaitą UAB „Klastera“ atliko ne atsakovo, o paties ieškovo užsakymu. Ieškovo prašoma priteisti suma yra transporto priemonės atkūrimo kaštai su PVM, kurių (PVM) priteisti nesant įrodymų, kad transporto priemonę ieškovas būtų faktiškai suremontavęs, nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. A. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 21 988,47 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 47 ct) neišmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 21988,47 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 47 ct) nuo civilinės bylos iškėlimo momento 2011-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2928 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, jog buvo draudiminis įvykis ir atsakovas turi išmokėti draudimo išmoką ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas eismo įvykis būtų inscenizuotas (dirbtinai sukurtas). Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilių Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Eskort, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje tik sąlyginai suderinami, o eismo įvykio dalyvių parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad esminės eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o visi automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo būti padaryti vien deklaruojamojo 2011 03 06 eismo įvykio metu, atsakovas daro išvadą, kad draudžiamojo įvykio faktas neįrodytas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymi, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir grąžintinos draudimo išmokos dydžio.
Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju draudėjas (apeliantas) atsisako pripažinti deklaruojamą ieškovo ir trečiojo asmens įvykį draudiminiu įvykiu. Apeliantas esminiu argumentu, dėl ko atsisako įvykį pripažinti draudiminiu nurodo, jog išnagrinėjęs pranešimus apie įvykį ir įvertinus transporto priemonių pažeidimus nustatė, kad įvykio dalyvių pateikti duomenys apie autoįvykį neatitinka tikrovės, tokio pobūdžio apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b.l. 18).
Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V. A. v.UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).
Nagrinėjamoje byloje, apeliantas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė dr. V. M. įmonės „Impulsana“ pateikta specialisto išvada Nr. MV2011-30, kurioje nustatyta, kad automobilių Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai sąlygai suderinami, eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes prieštarauja saugaus eismo reikalavimams bei įprastai vairavimo praktikai (b.l. 45-57, 95-107). Kaip matyti, specialistas padarė tikėtiną išvadą dėl deklaruoto įvykio. Šalys neprašė skirti ekspertizės tikslesnei išvadai padaryti. Šių abejonių nepašalina ir apelianto pateiktas prie apeliacinio skundo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriame konstatuota aplinkybė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nagrinėjamo įvykio, specialistas V. P. taip pat pateikė tikėtiną išvadą.
Tokiu atveju, išliekant abejonėms dėl eismo įvykio, o taip pat atsižvelgiant į draudėjo pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, apelianto atsisakymas įvykį pripažinti nedraudiminiu bei atsisakymas išmokėti išmoką yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe apklausė specialistą, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keist nėra pagrindo.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.