Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Rasai Rimkutei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovams: advokatui Miroslav Noisevič, advokatei Simonai Čečytei, advokato padėjėjui Dovydui Gudžiūnui, įmonės vadovui P. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“, dėl įpareigojimo pasirašyti sutartį ir sumų grąžinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Pagal VLK ir atsakovės 2015 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį Dėl gydymo kompensuojamų vaistų Ranolazinum prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartį, šalys susitarė dėl vaisto grupės Ranolazinum, kurio įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir PSDF biudžeto lėšų, teisės aktų nustatyta tvarka. Šalys sulygo, kad finansinę riziką šalys pasidalins pagal sutarties 1.3. numatomą finansinį rezultatą (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 1.3.punktu, šalys sulygo, kad atsakovė sutarties nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis, įsipareigoja sumokėti sutarties galiojimo laikotarpiu apdraustiesiems parduotų vaistų Ranolazinum, iš PSDF biudžeto lėšų faktiškai apmokėtą kompensuojamą sumą, kuria faktiškai viršijo priede „Vaisto prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma 2015-2017 metams” nustatytą sumą. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2013 m. spalio 3 d. sprendimu, vaisto terapinė vertė nustatyta 11 balų.

29. Šalims nesulygus dėl finansinės rizikos pasidalinimo apimčių 2018-2019 metų laikotarpiui, bei ieškovei inicijavus teisminį procesą, VLK ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. e2-3462-643/2020. Taikos sutarties 1.2. punktu šalys sulygo, kad prognozuojama išlaidų suma už 2018 metus yra 1 314 466,07 Eur, už 2019 metus - 3 686 741,76 Eur, atitinkamai atsakovei įsipareigojant sumokėti grąžintinas lėšų sumas už 2018 metus – 896 444,13 Eur, už 2019 metus – 1 266 615,60 Eur. Taikos sutartimi, ieškovė atsisakė reikalavimo Bendrovei pasirašyti 2015 m. sutarties priedus dėl prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamos išlaidos 2018-2019 metų laikotarpiui, nustatomos taikos sutartimi.

30. Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje nutarta vaistą terapinę vertę sumažinti iki 10 balų. Ieškovė atsižvelgiant į Taikos sutartyje sulygtas praėjusių metų prognozuojamas sumas, bei sumažintą vaisto terapinę vertę, apskaičiavo 2020 metų prognozuojamą išlaidų sumą ir 2020 m. gruodžio 16 d. raštu 4K-8668 išsiuntė pasirašyti sutarties projektą „Dėl Gydymo kompensuojamuoju vaistu Ranolazinum prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo“ (pakeičiančią su VLK 2015 m. balandžio 24 d./gegužės 4 d. sudarytą sutartį Nr. 1SUT-143 „Dėl gydymo kompensuojamuoju vaistu Ranolazinum prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo“), tačiau atsakovė sutartį pasirašyti atsisakė. Iki 2021 m. birželio mėnesio, šalis susirašinėjant nepasiekus susitarimo, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl ginčo esmės

31. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 9 punkto nuostatas, Valstybinė ligonių kasa sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją.

32. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa.

33. Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-726. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sutartis buvo sudaryta 2015 m. gegužės 4 d., teismas vertindama sutarties sudarymo ir galiojimo aplinkybes, vertina vadovaudamasis Aprašo redakcija galiojusia sutarties sudarymo metu (red. nuo 2015 m. sausio 1 d.). Vertindamas sutartinių santykių tęstinumo 2020 metais aplinkybes, teismas vadovaujasi Aprašo redakcija galiojusia nuo 2018 m. gruodžio 6 d.

34. Pagal Aprašo 2.3. punkto nuostatas, Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis ? VLK ir vaistinio preparato gamintojo sudaryta sutartis (toliau – sutartis), kuria susitariama gerinti gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir užtikrinti PSDF biudžeto stabilumą, nustatant numatomą gydymo efektyvumo ar finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus sutartus sutarties šalių įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ar finansinius rezultatus. Šios sutartys skirstomos į finansiniais arba klinikiniais rezultatais pagrįstas sutartis ir mišrias sutartis.

35. Finansiniais rezultatais pagrįsta sutartis – tai gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis tarp VLK ir atitinkamo vaistinio preparato gamintojo, kuria siekiama gerinti gydymo šiuo vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir valdyti PSDF biudžeto išlaidas šiam vaistiniam preparatui, tokiu būdu užtikrinant PSDF biudžeto stabilumą ir padalijant finansinę riziką tarp PSDF biudžeto ir vaistinio preparato gamintojo pagal sutartą numatomą finansinį rezultatą (Aprašo 2.2. punktas).

36. Pagal Aprašo 2.4. punkto nuostatas, Grąžintinos lėšos – lėšos, kurias vaistinio preparato gamintojas įsipareigoja grąžinti į PSDF biudžetą, jei viršijama sutartyje nustatyta prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų suma šio gamintojo vaistiniam preparatui, išduodamam (parduodamam) apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu per sutartyje nustatytą laikotarpį, arba jei sutartyje su vaistinio preparato gamintoju yra nustatyta grąžintina į PSDF biudžetą vaistinio preparato kainos dalis (procentais), arba nustatyta lėšų suma, kurią vaistinio preparato gamintojas pagal sutartyje numatytas sąlygas privalo grąžinti (atitinkamo laikotarpio gydymo išlaidos, išlaidos dėl viršytos vidutinės dienos (paros) gydymo dozės, gydymo efektyvumo ir kt.).

37. Nustatyta, kad sutartis dėl kompensuojamų vaistų sudaroma jei vaistinis preparatas naujai įrašomas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“, ir dėl jo įrašymo didėja PSDF biudžeto išlaidos (Aprašo 3.1, 4.3. punktai).

38. Pagal VLK ir atsakovės 2015 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį Dėl gydymo kompensuojamų vaistų Ranolazinum prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartį, šalys susitarė dėl vaisto grupės Ranolazinum, kurio įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir PSDF biudžeto lėšų, teisės aktų nustatyta tvarka. Šalys sulygo, kad finansinę riziką šalys pasidalins pagal sutarties 1.3. numatomą finansinį rezultatą (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 1.3.punktu, šalys sulygo, kad atsakovė sutarties nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis, įsipareigoja sumokėti sutarties galiojimo laikotarpiu apdraustiesiems parduotų vaistų Ranolazinum, iš PSDF biudžeto lėšų faktiškai apmokėtą kompensuojamą sumą, kuria faktiškai viršijo priede „Vaisto prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma 2015-2017 metams” nustatytą sumą.

39. Šalys susitarė, kad Sutartis galioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki generinio vaisto įrašymo į kainyno tą pačią vaistų grupę (Sutarties 4.5. punktas). Sutartyje nustatyta 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. ir 2017 m. laikotarpio prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma vaistui. Šalys susitarė, kad vėlesniems metams vaisto prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma bus nustatoma iš naujo (Sutarties 4.6. punktas).

40. Sutarties galiojimo nuostatos iš esmės perkeltos iš Aprašo nuostatų. Apraše nustatyta, kad Sutartis galioja iki generinio vaistinio preparato įrašymo į tą pačią kainyno vaistinių preparatų grupę (Aprašo 17 punktas, Sutarties 4.5. punktas). Tiek Aprašo 18-20 punktuose, tiek Sutarties 4.9. - 4.11., punktuose, nustatytos sąlygos dėl einamųjų metų sutarties keitimo, bei nutraukimo.

41. Ieškovės vertinimu, sutarčių sudarymą su vaistų gamintojais reglamentuoja viešoji teisė, kuri negali būti keičiama atskirų asmenų sutartimis. Šiuo argumentu, ieškovė iš esmės įrodinėja, kad atsakovė negali atsisakyti sutarties ir privalo sudaryti sutartį, pagal ieškovės nurodytus teisės aktus reguliuojančius ginčo sutarčių sudarymą. Atsakovė tuo tarpu, laikosi pozicijos, kad ji neturi pareigos sudaryti naujos sutarties, o tarp šalių 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties galiojimas yra pasibaigęs.

42. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įsakymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaistinių preparatų įsigijimo išlaidų kompensavimą PSDF biudžeto lėšomis. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti 2020 m. birželio10 d. nutartimi (bylos Nr. T-48/2020), konstatuota, kad tai yra civilinis ginčas, kylantis iš Sutarties, kurią pareiškėjo teigimu, pažeidė atsakovė, nesanti viešojo administravimo subjektu. Teismo vertinimu, nors ir sutiktina su ieškove, kad šio ginčo atveju, taikytinos ir viešosios teisės normos, tačiau ieškovės argumentai, jog sprendžiant ginčo sutarties sudarymo ir galiojimo klausimus, neturėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis sutarčių sudarymo, galiojimo ir pasibaigimo taisyklėmis, nustatytomis Civiliniame kodekse, kiek jos nereguliuojamos specialiais teisės aktais, stokoja teisinio pagrįstumo.

43. Byloje nėra ginčo, kad gamintojo vaistai Kompensuojamų vaistų sistemoje tiekiami tik įvykdžius atitinkamu teisiniu reguliavimu nustatytos sąlygos. Kaip minėta, Sutartis sudaroma, jeigu jei vaistinis preparatas naujai įrašomas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) ir dėl jo įrašymo didėja PSDF biudžeto išlaidos (Aprašo 4.3. punktas). Sutartis tarp šalių sudaryta 2015 m. gegužės 4 d. Vaistas į A sąrašą įtrauktas Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-616, kuriuo pakeistas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“. Atsakovės gaminamo vaisto terapinė vertė buvo įvertinta 11 balų (SAM Vertinimo komisijos 2014 m. kovo 12 d. pranešimas, Valstybinės kontrolės tarnybos 2013 m. spalio 3 d. raštas). Aprašo 16.1. punkte nustatyta, kad sutartys dėl naujai į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) įrašomų vaistinių preparatų turi būti sudaromos, kol šie vaistiniai preparatai dar nėra įrašyti į minėtą sąrašą. Sutartys dėl jau įrašytų į šį sąrašą arba į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B sąrašą) vaistinių preparatų turi būti sudaromos, kol minėti vaistiniai preparatai dar nėra įrašyti į naują einamųjų metų kainyną.

44. Pagal Farmacijos įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašomi tik tie vaistiniai preparatai, kurių bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus. Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis).

45. Taigi, tiek nurodytas teisinis reguliavimas, tiek faktinės bylos aplinkybės, lemia išvadą, kad vaistinio preparato įtraukimas į kompensuojamų vaistų sąrašą yra tiesiogiai siejamas su tuo ar yra pasirašoma sutartis dėl rizikos pasidalinimo. Tokia situacija susiklostė ir šio ginčo atveju, t. y. pirma buvo pasirašyta Sutartis ir tik po to vaistinis preparatas įtrauktas į A sąrašą, bei į kainyną. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad 2020 metais, atsakovės gaminamas vaistas buvo Kompensuojamų vaistų kainyne. Teismo vertinimu, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, tais atvejais kai gamintojo gaminamas vaistas įtrauktas į Kompensuojamų vaistų sąrašą ir dėl jo įrašymo didėja PSDF biudžeto išlaidos, gamintojas negali dalyvauti Kompensuojamų vaistų teikimo sistemoje, nesudaręs Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarties (pagrįstos finansiniais arba klinikiniais rezultatais sutarties arba mišrios sutarties), nes būtent tokios sutarties sudarymas yra pagrindas gamintojui dalyvauti Kompensuojamų vaistų tiekimo sistemoje.

46. Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad ji negali būti verčiama sudaryti sutartį, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, pažymėtina, kad nors šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), tačiau draudimas versti sudaryti kitą asmenį sutartį turi išlygų, t. y. atvejus kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Būtent šiuo atveju, atsakovė siekdama dalyvauti Kompensuojamų vaistų tiekimo sistemoje privalėjo sudaryti rizikos pasidalinimo sutartį, nes tokia pareiga nustatyta aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, be kita ko siekiant užtikrinti PSDF biudžeto stabilumą.

47. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis galioja iki generinio vaistinio preparato įrašymo į tą pačią kainyno vaistinių preparatų grupę (Aprašo 17 punktas, Sutarties 4.5. punktas), o atitinkamų metų laikotarpiui turi būti sudaroma nauja sutartis. Tuo tarpu, atsakovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties galiojimas yra pasibaigęs, nes sudarant šią sutartį buvo sulygta tik dėl 2015-2017 metų laikotarpio ir šioje dalyje sutartis yra įvykdyta.

48. Kaip minėta, šalys susitarė, kad Sutartis galioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki generinio vaisto įrašymo į kainyno tą pačią vaistų grupę (Sutarties 4.5. punktas). Sutartyje nustatyta 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. ir 2017 m. laikotarpio prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma vaistui. Šalys susitarė, kad vėlesniems metams vaisto prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma bus nustatoma iš naujo (Sutarties 4.6. punktas). Apraše nustatyta, kad Sutartis galioja iki generinio vaistinio preparato įrašymo į tą pačią kainyno vaistinių preparatų grupę (Aprašo 17 punktas, Sutarties 4.5. punktas).

49. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties galiojimas pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 ir vėlesniais metais nepasitraukė iš Kompensuojamų vaistų tiekimo sistemos ir vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tokia išvada, teismo vertinimu, visų pirma išplaukia iš to, kad šalims nesutarus dėl prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidų sumos 2018-2019 metams, bei ieškovei inicijavus teisminį procesą, kurį šalys išsprendė taikos sutartimi, atsakovė sumokėjo į PSDF biudžetą šalių sulygtą sumą, tokiu būdu įvykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad nauja sutartis 2018-2019 metų laikotarpiui nebuvo pasirašyta, nes šalių tarpusavio sutartinių prievolių apimtis buvo nustatyta Taikos sutartimi. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad sisteminis Sutarties ir Aprašo nuostatų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, jog šalys nesulygo, kad Sutarties galiojimas pasibaigs 2017 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, sutarties galiojimas apibrėžtas iki generinio vaisto įrašymo į kainyno tą pačią vaistų grupę. Sutarties 4.6 punktu šalys susitarė, kad vėlesniems metams vaisto prognozuojama PSDF biudžeto išlaidų suma bus nustatoma iš naujo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 4 d. sutarties pagrindu sukurti sutartiniai santykiai Dėl gydymo kompensuojamu vaistu Ranolazinum prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalinimo, 2020 metų laikotarpiu nebuvo pasibaigę.

51. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį apimančią 2020 metų laikotarpį, pažymėtina, kad pagal privalomąjį teisinį reguliavimą, t. y. Aprašo 16.1. punkto nuostatas, tuo atveju kai vaistinis preparatas pirmą kartą įtraukimas į A sąrašą, sutartis sudaromas iki jų įtraukimo į sąrašą, o sutartys dėl jau įrašytų į sąrašą vaistinių preparatų sudaromos iki jų įrašymo į einamųjų metų tam tikro ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną. Byloje nėra ginčo, kad 2020 metų laikotarpiu atsakovės gaminamas vaistas buvo tiek A sąraše, tiek kainyne. Taigi, nagrinėjamu atveju turėjo būti įvykdytas teisiniu reguliavimu nustatytas privalomumas sudaryti sutartį atitinkamų metų laikotarpiui, ir teismo vertinimu atsakovė negalėjo atsisakyti sudaryti sutarties 2020 metų laikotarpiui, nes tokia pareiga nustatyta aptartu teisiniu reguliavimu (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, sutarčių sudarymas atitinkamiems laikotarpiams, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, šiuo atveju nelemia išvados, kad sudaroma visiškai nauja sutartis, taip sukuriant naujus sutartinius santykius, kaip kad teigia atsakovė, nes byloje nustatyta, jog tiek pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, tiek pagal teisinį reguliavimą, sudarius sutartį dėl rizikos pasidalinimo ir vaistinį preparatą įtraukus į kompensuojamų vaistų sistemą, sutartiniai santykiai tęsiasi iki generinio vaisto įrašymo į kainyną arba esant Aprašo17-20 punktuose nustatytoms aplinkybėms, kuomet sutartis gali būti nutraukta.

52. Atmesdamas atsakovės argumentus, dėl neriboto sutarties galiojimo, nes generinis vaistas apskritai gali neatsirasti, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pagal teisinį reguliavimą, sutartis gali būti nutraukiama ir anksčiau nei įrašoma generinis vaistinis preparatas, t. y. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad kai VLK įvertinus sutarties, galiojusios ne trumpiau negu 3 metus, galiojimo tikslingumą, nustatoma, kad sutartis nebeatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų, dėl kurių buvo sudaryta – tokiu atveju siūloma sutartį nutraukti abipusiu susitarimu anksčiau, nei įrašomas generinis vaistinis preparatas. Šiuo atveju, byloje nėra ginčo, kad sąlygos nėra pasikeitę, todėl turi būti sudaroma finansinės rizikos pasidalinimo sutartis, siekiant užtikrinti PSDF biudžeto stabilumą.

53. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti sutarties 2020 metų laikotarpiui, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ pasirašyti sutartį dėl 2020 metų prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų vaistui Ranexa, tenkinamas. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi atsakovės argumentai, kad PSDF biudžeto lėšos gali būti valdomos ir kitomis priemonėmis, nes ginčo dalykas susijęs būtent su finansiniais rezultatais pagrįstos sutarties sudarymu ir galiojimu, užtikrinant PSDF biudžeto stabilumą, o ne su kitų priemonių taikymu.

54. Teismo nuomone, atsakovės nurodyti argumentai, kad Sutarties projektas nebuvo pateiktas teisiniu reguliavimu nustatytais terminais, nekeičia išvados dėl Sutarties sudarymo privalomumo. Atsakovė teisingai pažymi, kad Aprašo 11 punkte nustatyta, kad pasibaigus kalendoriniams metams, VLK įvertina praėjusių metų faktines išlaidas kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams, atitinkantiems Aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodytas sąlygas, prognozuojamas ateinančių metų išlaidas šiems vaistiniams preparatams ir finansavimo iš PSDF biudžeto galimybes. VLK nustato prognozuojamą išlaidų atitinkamam kompensuojamajam vaistiniam preparatui sumą, lėšų grąžinimo tvarką ir pasiūlo šio vaistinio preparato gamintojui sudaryti finansiniais rezultatais pagrįstą sutartį, pateikdama sutarties projektą ne vėliau kaip iki kovo 1 d. dienos.

55. Tačiau, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet 2020 metais, buvo sprendžiamas ginčas dėl prognozuojamos sumos nustatymo 2018-2019 metų laikotarpiui, ir tik jam pasibaigus teismo patvirtinta taikos sutartimi, buvo žinoma praėjusių metų prognozuojama suma, kurios pagrindu buvo skaičiuojama prognozuojama lėšų suma sekančiam 2020 metų laikotarpiui.

56. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ grąžinti 1 516 270,86 Eur į PSDF biudžetą, bei atsakovės argumentų, kad ieškovė nepagrįstai sumažino vaisto terapinę vertę bei pakeitė grąžintinos sumos skaičiavimo tvarką, visų pirma pažymėtina, kad ieškovės sutarties sąlygos yra perkeltos ir Aprašo nuostatų, atsižvelgiant į tai, jog pastarasis apibrėžia tiek sutarties sudarymo sąlygas, turinį, galiojimą, tiek prognozuojamų išlaidų sutartyje nustatymo tvarką.

57. Byloje nustatyta, kad 2015 metais sudarant sutartį, vaisto terapinė vertė buvo nustatyta 11 balų. Pagal Aprašo 25 punkto nuostatas, vaisto terapinė vertė yra vienas iš dedamųjų nustatant prognozuojamų išlaidų sumą. Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje nutarta vaistą terapinę vertę sumažinti iki 10 balų. Nustatytos sumažintos vaisto terapinės vertės atsakovė neginčijo, komisijos sprendimo neskundė. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. birželio mėn., matyti, kad atsakovė nesutikdama pasirašyti sutarties, terapinės vertės sumažinimo nekvestionavo, bet apeliavo į vaisto skyrimo pacientams ribojimus, bei jos manymu netinkamai apskaičiuotą prognozuojamų PSDF biudžeto lėšų apskaičiavimą, nurodydama, kad turėtų būti vertinamos faktiškai patirtos išlaidos, kadangi siūlymas sudaryti sutartį teikiamas metų pabaigoje. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad komisija neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl terapinės vertės sumažinimo remdamasi Derybų komisijos siūlymu, nes pastarosios siūlymų teikimo tvarka nustatyta Aprašo 15 punkte, o Komisijos kompetencija spęsti dėl vaisto terapinės vertės nustatymo įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-1149 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos darbo reglamento 4.2. punkte, nustatančio, kad komisija priima sprendimus dėl vaistinių preparatų terapinės ir farmakoekonominės verčių, medicinos pagalbos priemonių funkcinės vertės ir ligos socialinės reikšmės, prognozuojamų vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų nustatymo.

58. Taigi, nustačius mažesnę vaisto terapinę vertę, pagal Aprašo nuostatas keičiasi ir grąžintinų lėšų į PSDF biudžetą apskaičiavimo tvarka, kuri kaip minėta nustatyta Apraše. Ieškovė teikdama pranešimus atsakovei, nurodė, kad 2020 metams prognozuojama lėšų suma apskaičiuojama atsižvelgiant į teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, bei Aprašo 25.2.1. punkto nuostatas. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai rėmėsi Aprašo 25.2.1. punkto, nes pastarojo nuostatos galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jeigu 2019 metais būtų buvus sudaryta Rizikos pasidalijimo sutartis. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju, 2019 metams, tokai sutartis nebuvo sudaryta, o Taikos sutartyje šalių sulygtos PSDF biudžeto išlaidos neturi prejudicinės galios. Todėl, atsakovės nuomone, turėjo būti vadovaujamasi Aprašo 25.2.2. punkto nuostatos. Su šiais atsakovės argumentais, teismas nesutinka. Kaip minėta aukščiau, teismas sprendė, kad atsakovė, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, negali atsisakyti Rizikos pasidalinimo sutarties sudarymo, tol kol jos tiekiamas vaistas dalyvauja Kompensuojamųjų vaistų sistemoje ir dėl to didėja PSDF išalidos. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad vaistas kompensuojamas tik įtraukus jį į Kainyną, nekeičia teisinio vertinimo dėl pareigos sudaryti Rizikos pasidalinimo sutartį. Kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą, Rizikos pasidalinimo sutartis turi būti sudaryta, dar prieš įtraukiant vaistą į A sąrašą, o vėlesniems laikotarpiams prieš įtraukiant į einamųjų metų Kainyną.

59. Vertinant teismo patvirtintos taikos sutarties už 2018-2019 metų laikotarpį, reikšmę šio ginčo atveju pažymėtina, kad teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad 2015 metais sudarytos sutarties galiojimas baigėsi 2017 m. gruodžio 31 d., be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė sutiko grąžinti nustatytą lėšų sumą į PSDF biudžetą sulygtą Taikos sutartimi, tokiu būdu vykdydama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir patvirtindama sutartinių santykių tęstinumą. Taikos sutarties 1.2. punktu šalys sulygo, kad prognozuojama išlaidų suma už 2018 metus yra 1 314 466,07 Eur, už 2019 metus - 3 686 741,76 Eur, atitinkamai atsakovei įsipareigojant sumokėti grąžintinas lėšų sumas už 2018 metus – 896 444,13 Eur, už 2019 metus – 1 266 615,60 Eur.

60. Taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis. Įstatyme taikos sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma, rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.983 straipsnio 3 dalis), šis reikalavimas taikomas tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudarytai, tiek teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-244-469/2021, 18 punktas).

61. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-244-469/2021, 19-23 punktai ir juose nurodyta praktika).

62. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, bei šioje byloje nustatytas aplinkybes ir išvadas, spręstina, kad tęsiantis sutartiniams santykiams ir šalims nesutariant dėl prognozuojamų lėšų sumos 2018-2019 metų laikotarpiui, būtent teismo patvirtinta taikos sutartimi, šalys sulygo dėl prognozuojamų išlaidų dydžio aptariamam laikotarpiui. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad į taikos sutartimi sulygtą prievolių vykdymo apimtį, tame tarpe nustatytą prognozuojamų išlaidų sumą, neturėtų būti atsižvelgta skaičiuojant prognozuojamų išlaidų sumą 2020 metų laikotarpiui, nes nebuvo sudaryta Sutartis šiam laikotarpiui, stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo.

63. Taigi, teismo nuomone, įvertinus tai, kad atsakovė neginčijo Komisijos sprendimo dėl vaisto terapinės vertės sumažinimo, bei tai, kad Taikos sutartimi šalys sulygo dėl prognozuojamos išlaidų sumos 2019 metams, ieškovė atsižvelgiant į Aprašo 25.2.1. punkto nuostatą, apskaičiuodama prognozuojamų išlaidų sumą 2020 metų laikotarpiui, pagrįstai rėmėsi Taikos sutartyje nustatyta praėjusių metų prognozuojamų išlaidų kompensuojamajam vaistiniam preparatui suma. Todėl, atsakovės argumentus dėl netinkamo Aprašo nuostatų taikymo bei prognozuojamos ir/ar faktinės išlaidų sumos įtakos apskaičiavimui, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

64. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovės apskaičiuotos prognozuojamos ir grąžintos sumos teisingumo, pagal faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ grąžinti 1 516 270,86 Eur į PSDF biudžetą, tenkinamas.

65. Ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 14 085 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ (juridinio asmens kodas 10407458) pasirašyti su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679), Sutartį dėl 2020 metų prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų vaistui Ranexa.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ (juridinio asmens kodas 10407458) grąžinti 1 516 270,86 Eur į PSDF biudžetą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ (juridinio asmens kodas 10407458), valstybės naudai 14 085 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.