Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2163). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas šiam ieškovės teiginiui neprieštarauja.

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

7. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas tam neprieštarauja. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

9. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl santuokos nutraukimo padarinių

10. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 10). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Ieškovė prašo nurodytą transporto priemonę po santuokos nutraukimo palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas tam neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteistina atsakovui G. M., asmeninės nuosavybės teise.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja. Todėl ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – M.

14. Šalys išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovei iš atsakovo būtų galimybė prisiteisti patikras bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovė nebereikalavo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteistinos, nes kiekvienai šaliai tenkanti mokėti nurodytų išlaidų dalis į valstybės biudžetą yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., todėl teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės D. M. (iki santuokos G) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2163), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti santuokinę pavardę – M, o atsakovui G. M. prigimtinę pavardę – M.

Po santuokos nutraukimo pripažinti transporto priemonę RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.