Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-02-10 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), taikant BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 1 metams; 2016-03-02 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Ž. 2019 metų rugsėjo 27 d., apie 2 val., veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. P., įvykdė vagystę, įsibraunant į patalpas, o būtent, iš anksto abiem susitarus dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2019 metų rugsėjo 27 d. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė žmonai R. Ž. patikėtą (duomenys neskelbtini) laukujų durų raktą ir tą pačią dieną, apie 2 val., su Ž. P. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) patalpų, kur jis pasiliko lauke tikslu saugoti aplinką, o Ž. P., jo perduotu raktu atrakinęs patalpų duris, suvedęs jo pasakytą patalpų apsaugos signalizacijos kodą, pateko į patalpų vidų ir paėmė registratūroje, po stalu buvusį metalinį seifą 130 eurų vertės, kuriame buvo 5248,86 eurai, bevertė įmonės (duomenys neskelbtini) kortelė su PIN kodu ir 5 vnt. buto raktų, viso 50 eurų vertės. Po to, jis priėjo prie (duomenys neskelbtini) patalpų ir pradarė duris, kad Ž. P. galėtų su seifu išeiti, minėtą seifą išnešė prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), plaktuku išlaužė pagrobto seifo duris ir, paėmę viduje rastus pinigus, juos pasidalino, o seifą įmetė į šalia buvusį tvenkinį, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 5428,86 eurų vertės turtą;

Be to, G. Ž. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val., atvykęs pas I. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė I. L. už abiejų rankų riešų, po to, ranka sugriebė pastarajai už plaukų ir tampė bei, užlaužęs ranką už nugaros, ranka vieną kartą smogė I. L. į kairį skruostą, tokiu būdu nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos vagystės, įsibraunant į (duomenys neskelbtini) patalpas, pripažino visiškai ir parodė, kad su Ž. P. susitarė įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2019 m. rudenį, tikslios datos nebepamena. (Duomenys neskelbtini) durų kodą žinojo, nes ten dirbo jo žmona, o jis ateidavo žmonos pasitikti po darbo ir matė kaip ši išeidama suveda durų spynos kodą. Jis pasiūlė Ž. P. įvykdyti vagystę. Pastarasis atvažiavo ir jis papasakojo savo planą. Ž. P. pagalvojo ir po kurio laiko sutiko. Tada sutarė kada įvykdys vagystę. Tą naktį abu atėjo prie (duomenys neskelbtini). Ž. P. surinko durų kodą ir įėjo į vidų, o jis laukė lauke. Pats nenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini) vidų, nes ten buvo kameros. Jis tuo metu sportavo ir nenorėjo, kad jį pažintų iš treniruotos figūros. Ž. P. paimtą ir išneštą seifą nusinešė prie „prūdo“ (duomenys neskelbtini). Seifą atidarė su kūju: Ž. P. laikė seifą, o jis smūgiavo. Seife rastus pinigus pasidalino, o seifą su kitais jame buvusiais daiktais Ž. P. įmetė į „prūdą“. Jis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė kaltę, paskui nutarė prisipažinti. Dalino pinigus į tris dalis – Ž. P., jam ir jo žmonai, bet iš tikrųjų melavo Ž. P., dvi dalis pasiėmė pats. Jo žmona nežinojo apie planuojamą vagystę. (Duomenys neskelbtini) vagyste padarytą žalą atlygino. Pinigų pasiskolino iš žmogaus, kurį surado nukentėjusiosios I. L. dukra B. L. Jis su B. L. nebendravo, pastaroji buvo jo žmonos draugė. Vagystę įvykdė dėl finansinių problemų, nes buvo sunkus laikotarpis, turėjo skolų, tuo metu nedirbo. Žmona tuo metu taip pat nedirbo, buvo dekretinėse atostogose. Labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo duotų parodymų jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais duomenimis:

2019-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo pagrobtas seifas su pinigais (1 t., b. l. 36-41);

ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto Ž. P. parodymais, kad 2019 m. vasaros pabaigoje G. Ž. jam pasiūlė apvogti (duomenys neskelbtini), sakė turintis durų raktą ir žinantis signalizacijos kodą. Pasakė kur yra laikomas seifas ir raktai nuo seifo. Jis pagalvojo ir po kurio laiko sutiko. Po pokalbio praėjus maždaug trims savaitėms, G. Ž. liepė atvažiuoti. Apie 23 val. pas G. Ž. atsigėrė kavos, pastarojo žmona miegojo. Apie 1 val. abu pėsti išėjo vogti seifo. Krūmuose prie (duomenys neskelbtini) G. Ž. jam davė raktą ir padiktavo signalizacijos kodą. Jis atrakino (duomenys neskelbtini) duris, suvedė G. Ž. padiktuotą kodą ir nuėjo į registratūrą, kur po stalu rado seifą. Raktų seifo durelėse nebuvo, todėl jis paėmė visą seifą. Lauke jo laukęs G. Ž. atidarė duris. Tada seifą nusinešė prie kažkokio „prūdo“, atsineštu kūju išlaužė seifo dureles. Seife buvo raktai, banko kortelė ir krūvelė pinigų maišelyje. Paėmė tik pinigus, o kitus daiktus ir seifą jis įmetė į „prūdą“. G. Ž. pinigus padalino į tris dalis – sau, jam ir G. Ž. žmonai R. Jis gavo 1750 Eur, todėl suprato, kad seife buvo virš 5000 Eur. Kai apie 3 val. grįžo į G. Ž. namus, pastarojo žmona R. prabudo, nuėjo į tualetą ir vėl ėjo miegoti. 2019 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, jam paskambino G. Ž. žmona R. ir pakvietė atvažiuoti. Tada R. pasakė, kad G. Ž. suimtas, namuose atlikta krata. Labai gailisi sutikęs su G. Ž. pasiūlymu įvykdyti vagystę (1 t., b. l. 116-118);

2020-02-21 įtariamojo G. Ž. ir (duomenys neskelbtini) atstovo susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. Ž. pripažino kaltę, atlygino padarytą 5613,86 Eur žalą (1 t., b. l. 79-80);

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-03-03 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant G. Ž. ir Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltininkams susitaikius su (duomenys neskelbtini) atstovu (1 t., b. l. 82-88);

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. P., įsibrovė į (duomenys neskelbtini) patalpas ir iš jų pagrobė svetimą turtą, kuriuo po to disponavo pagal savo valią.

Fizinio skausmo sukėlimas I. L.

Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko byloje ikiteisminį tyrimą. Daiktinius įrodymus – plaukus, apžiūrėjo kabinete. Plaukus gavo su byla. Plaukai buvo nufotografuoti fotoaparatu, apžiūrėti ir surašytas protokolas, pridėta foto lentelė. Pamena, kad buvo suveltas plaukų kuokštas. Byloje apklausta nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad tai išrauti plaukai. Kai kurių plaukų matėsi šaknys, plauko gale svogūnėlis. Skaičių nurodė protokole. Suskaičiavo iš kuokšto išlindusius plaukus su svogūnėliais. Kam priklauso plaukai netyrė, nes ikiteisminio tyrimo metu nekilo tokių klausimų. Ji procesinių veiksmų su nukentėjusiąja neatliko, jos neapžiūrėjo. Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, o nukentėjusioji – draugės mama. 2020 m. rugsėjo 1 d. vyko su šeima į (duomenys neskelbtini), nes vyras turėjo vizitą Užimtumo tarnyboje. Važiuodama bandė susisiekti su B. L., kad ši jai grąžintų suknelę. B. ją buvo užblokavusi, todėl skambino iš vyro telefono. Pasakė, kad norėtų sutartos sumos – 15 eurų, kad atsiūs savo sąskaitos numerį, o jei nesumokės – įkels į „aferistų grupę“. Iš Užimtumo tarnybos grįžęs vyras pasakė, kad jam skambino I. L., iškeikė ir liepė atvykti pasiimti suknelės. Nuvykus prie I. L. namų, vyras nuėjo paimti suknelės. Vyrui paskambinus į duris, išėjo I. L. I. reikalavo pakviesti ją, mojo jai ranka, kad ateitų. Vyras pasakė, kad jiems suknelės nebereikia, nes neaišku su kokiais vyrais B. dėvėjo tą suknelę ir jiems nebereikia to skarmalo. Po šių žodžių I. labai supyko, puolė vyrą mušti maišeliu, kuris po kelių smūgių suplyšo. Tada sekė smūgiai kumščiais. Jos vyras, bandydamas apsiginti, sugriebė I. už plaukų. Tada I. dar labiau pasiuto, puolė draskytis, tampytis, toliau smūgiuoti kumščiais. Vyras jai kelis kartus sušuko, kad kviestų policiją. Ji paėmė telefoną, bet viskas vyko labai greitai, jai buvo šokas, todėl nebespėjo iškviesti policijos. Kai viskas nurimo, I. pakėlė nuo žemės suknelę, pinigus ir metė į jos vyrą. Vyras įsėdo į mašiną ir jie nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Konfliktas vyko 5-7 minutes. Buvo daug rėkaujama, o po riksmų sekė veiksmai. Ji viską girdėjo, nes langas buvo atidarytas, be to, buvo rėkiama pakeltu tonu. Vyras gindamasis sugriebė I. už plaukų ir palaikė gal apie pusę minutės. Vyrui niekas netrukdė pasitraukti iš I. L. kiemo. Buvo galima išvengti konflikto, jei suknelę I. L. jai būtų atidavusi dieną prieš. Mano, kad ne jos vyras sukėlė konfliktą. Nemano, kad vyras turėjo stovėti kaip „stabas“ ir leisti, kad jį muštų. Ji pati nėjo paimti suknelės, nes automobilyje buvo mažametė dukra, kuri likusi be jos labai „užsiverkia“. Ant rankų pasiimti dukros negalėjo, nes sudėtinga atsegti diržus, išimt iš kėdutės. Prie automobilio I. L. nepasikvietė, nes ši ne ją kvietė atvažiuoti pasiimti suknelę. Prieš tai I. L. skambino iš vyro telefono, bet nepasakė kad tai vyro telefonas. Skambindama I. L. nežinojo, kad tai ne jos telefonas, bet atsiliepus vyriškiui, turėjo tai suprasti. Pas I. L. nuėjo jos vyras, nes jam buvo pasakyta ateiti pasiimti suknelės, ką šis ir padarė. Ji su B. buvo geros draugės 7-8 metus, dabar santykių nebepalaiko. „Aferistų grupė“ tai skyrelis socialiniame tinkle apie žmones, kurie ko nors negrąžina, apgauna. Tai vieša grupė „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių bandė su B. gražiai kalbėtis, bet ši vengė geranoriškai grąžinti paskolintus daiktus. Rugpjūčio 31 d. tikėjosi, kad atgaus visus daiktus, todėl rugsėjo 1 d. jau buvo principo reikalas, pasakė, kad nori pinigų už suknelę. Sukneles ji paskolino B. dviem savaitėm, bet joms praėjus, B. pasakė, kad kurį laiką negrįš namo. Ji telefonu pasiūlė tas sukneles pirkti. Gegužės mėnesį B. už vieną suknelę sumokėjo, sakė kitą mama išskalbs ir grąžins kartu su kailiniais. Matė namo koridoriuje A. L., bet ši konflikto nematė, nes išėjo tada, kai jos vyras jau šalinosi iš kiemo. Grįžęs į automobilį, vyras jai sakė, kad nukentėjo, patyrė fizinį smurtą ir skausmą ir dėl to vyksta į policiją rašyti pareiškimo. Jos vyras gindamasis sugriebė I. L. už plaukų, kad ją apraminti, sutramdyti, bet iki žemės nelenkė. Vyras laikė I. L. už plaukų apie pusę minutės, tuo metu I. L. rankos buvo laisvos, pastaroji bandė vyrą kumščiuoti. Vyras kita ranka nieko nedarė. Jos vyras yra sportavęs ir dirbęs treneriu prieš kokius 3 metus, tačiau dabar jo fizinė būklė yra pasikeitusi. Iš to ką matė, mano, kad geresnė fizinė būklė I. L. Vyrui išeinant, I. L. metė į pastarąjį suknelę bei pinigus ir liepė susirinkti šiukšles. Buvo 5 ir 10 eurų kupiūros. Jai gaila, kad įvyko konfliktas, bet I. L. išplūdo jos vyrą visokiais žodžiais, todėl šis ir atėjo pas I. L. Čia jau buvo principo reikalas, nes B. vengė grąžinti paskolintus daiktus. Kai nuvyko pas I. L., pradžioje vyro ir I. L. bendravimas vyko kaip ir gražiai. Vyras tiesiog pasakė, kad nebereikia to skarmalo, neaišku su kokiais vyrais B. „davėsi“. Po tų žodžių I. L. trenkė maišeliu per galvą, per petį. Jos vyras ant L. nepuolė, tik sugriebė už plaukų, tai buvo gynyba. Jos vyras yra geras, nuoširdus, į konfliktines situacijas reaguoja ramiai, nėra ūmus. Kai jos sutuoktinis buvo sulaikytas policijos, ieškojo pagalbos, nes reikėjo grąžinti pinigus. Prašė B. paskolinti, ši neturėjo, tai surado žmogų, kuris paskolino. B. vežė ją parsivežti Ž. iš tardymo izoliatoriaus, važiavo iš ligoninės parvežti vyro mamą, yra padėjusi jai prižiūrėti pirmąjį vaiką.

Liudytojas Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariate, su kaltinamuoju prieš 11 metų mokėsi (duomenys neskelbtini), bet po to nebebendravo, nukentėjusiosios nepažįsta. Byloje atliko įvykio vietos apžiūrą ir papildomą apžiūrą, surašė protokolą. Kartu dalyvavo tyrėjas D. B. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo sutrikusi, susinervinusi, skundėsi galvos skausmu. Akivaizdžių sužalojimų, kad būtų buvę, nepamena. I. L. sakė, kad konflikto metu Ž. rovė jai plaukus. Policijos komisariate su Ž. nebendravo, tik matė iš tolo sėdintį ant kėdės. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu matavo atstumą nuo Ž. automobilio stovėjimo gatvėje vietos iki konflikto vietos, t. y. I. L. laukujų durų. I. L. sakė, kad skauda galvą, išrautų plaukų nerodė, sakė nori rašyti pareiškimą. Su I. L. daugiau bendravo kolega D. B.

Liudytoja B. L., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis yra jos buvusios draugės vyras, o nukentėjusioji – jos mama. Ji 2020-09-01 gavo žinutę iš nežinomo numerio, kad bus įkelta į „aferistų grupę“. Paskambinus tuo numeriu, jos draugė R. pasakė, kad jei negrąžins suknelės ir pinigų, bus įkelta į „aferistų grupę“. Ji paskambino mamai ir sužinojo, kad dieną prieš buvo atvykusi R. ir pasiėmė kailinius, o suknelę pamiršo. Tą dieną R. jai atsiuntė savo sąskaitos numerį ir paprašė sumokėti 15 eurų. Mama jai pasakė, kad paskambins R., jog ši atvažiuotų ir atsiskaitys su ja. Po valandos ar pusantros jai paskambino išsigandusi, verkianti sesuo ir pasakė, kad mamą užpuolė kažkoks vyras. Sesuo sakė, kad atidariusi duris, pamatė kaip mamai laužia ranką. Po keliolikos minučių paskambino pati mama ir pasakė, kad grasino ją užmušti. Mamos balsas virpėjo, buvo išsigandusi. Mama sakė, kad jai skauda galvą, kaklą, veidą, svaigsta galva, kad rinko nuo žemės kuokštus plaukų. Jos ryšys su R. susilpnėjo, kai pastaroji pradėjo draugauti su G. Ž. R. jai ne kartą skundėsi, kad vyras kontroliuoja jos svorį, smurtauja, rodė mėlynes ant kojų. Kurį laiką su R. nebendravo. Vėl pradėjo bendrauti, kai Ž. buvo sulaikytas ir patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių už vagystę. Tada R. ėmė jos prašyti pinigų, kad galėtų vyrą „ištraukti“ iš ten. Ji tokių pinigų neturėjo. R. atakavo ją prašymais apie dvi savaites, kol ji surado žmogų, kuris paskolino pinigų. Ji laidavo, kad R. pinigus grąžins laiku, bet ši pinigus vėlavo grąžinti du mėnesius. R. turi du vaikus – sūnų iš pirmos santuokos ir dukrą iš antros. Su mažąja mergaite jai yra tekę pabūti porą kartų: kai važiavo paimti kaltinamojo mamos iš Šiaulių ligoninės ir, kai R. ėjo į parduotuvę. Mergaitė, būdama su ja, neverkė, buvo rami. R. jai tas sukneles atidavė, sakė, kad jos svoris sumažėjo ir suknelės nebereikalingos. Buvo laikas, kai R. paskambinusi pasakė, kad neturi pinigų ir priminė, kad atidavė sukneles, klausė ar galėtų už jas gauti 15 eurų. Tada ji R. davė 15 eurų, nupirko sauskelnių, kavos. Suprato, kad R. sunki situacija ir norėjo padėti. Įvykio metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). R. žinojo, kad ji labai retai grįžta į (duomenys neskelbtini) dėl karantino apribojimų, tuo metu dar dirbo ir mokėsi. Abi suknelės kabėjo jos spintoje (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio mėnesį jai R. paskambino dėl kailinių, kuriuos buvo paėmus, kad mama parodytų draugei. Po to, mama norėjo kailinius grąžinti tą pačią dieną, bet R. sakė, kad pati atvažiuos. R. ne kartą lankėsi jų namuose, šventė jos gimtadienius, gerai pažinojo jos mamą.

Liudytojas D. B. apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dėl 2020-09-01 įvykių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Į policiją atvykęs G. Ž. kreipėsi dėl I. L. veiksmų. Kai nuvyko į įvykio vietą, tarpdury sutiko I. L., klausė kas ir kur įvyko, pasakė, kad G. Ž. kreipėsi į policiją dėl konflikto. I. L. nurodė, kad ji nukentėjo, kad pas ją atvyko Ž. ir įvyko konfliktas, nes kaltinamasis norėjo internete patalpinti neigiamą informaciją apie jos dukrą, sakė, kad taip pat nori rašyti pareiškimą. Sutarė, kad pareiškimą paims kitą dieną. I. L. atrodė sutrikusi, išsigandusi, matė ašaras, sumušimų nepastebėjo, plaukai buvo kiek pavelti. I. L. pradžioje nustebo, kad gautas skundas dėl jos, sakė, kad tai ji nukentėjo, bet ką tiksliai sakė, jau nepamena. Su G. Ž. jis nebendravo, bet girdėjo, kad šis kalbėjo apie sugadintus akinius, apie sukeltą fizinį skausmą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsino nepilnametės A. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad 2020-09-01 apie 13 val. grįžusi iš mokyklos, girdėjo kaip mama I. L. griežtu tonu kalbėjo su jos sese B., o po to, dar su kažkuo. Jai paklausus su kuo kalba, mama pasakė, kad atvažiuos B. draugė R. pasiimti suknelės. Ji girdėjo kaip privažiavo automobilis, išgirdo garsiai rėkiantį, agresyvų vyrišką balsą. Išgirdo mamą rėkiant „paleisk“. Išėjusi į lauką, pamatė vyriškį, kuris kalbėjo agresyviai ir stipriai laikė mamą už riešo. Mama bandė išsivaduoti, buvo pasilenkusi ir negalėjo ištrukti. Pamatęs ją, vyriškis paleido mamos ranką, atrodė išsigando. Mamai sušukus „nubėk paskambinti į policiją“, ji nubėgo pasiimti telefoną. Atnešusi mamai telefoną matė, kad vyras nueina į automobilį ir išvažiavo. Ant žemės matė suknelę ir pinigus. Išeinant vyriškis buvo su akiniais, jokių sužalojimų ant vyriškio nematė. Mama skundėsi, verkė, ant veido buvo raudonis, plaukai susivėlę. Mama buvo išsigandusi, važiavo į „greitąją“, vėmė. Ranka, kurią buvo suėmęs vyriškis, irgi buvo raudona, buvo galvos skausmai. Kai vyriškis mamą laikė už rankos, akiniai jam buvo ant veido. Jai buvo baisu, ji išsigando (2 t., b. l. 31-33).

2020-09-02 I. L. pareiškime policijai nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. G. Ž. jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme ją sumušė, prieš ją vartojo fizinį smurtą, matant jos nepilnametei dukrai A. L. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 120-121).

2021-09-03 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kuriame įvyko konfliktas tarp kaltinamojo G. Ž. ir nukentėjusiosios I. L. (1 t., b. l. 127-133).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1155/2020(04) ir Nr. pG 1348/2020(04) nurodyta, kad I. L. kūne objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta (1 t., b. l. 160; 3 t., b. l. 134).

Iš 2020-09-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė ambulatorinio apsilankymo išrašą ir išrautus plaukus polietileniniame maišelyje (1 t., b. l. 178).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad I. L. 2020-09-01 lankėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje, nurodė, jog iš matymo pažįstamas griebė už plaukų ir tempė, pajuto ūmų skausmą galvoje, kakle, skundėsi skausminga plaukuotosios galvos srities priekine dalimi. I. L. atlikta galvos smegenų KT, taikytas gydymas (1 t., b. l. 181-182).

2020-10-13 daiktų apžiūros protokole aprašyti nukentėjusiosios pateikti plaukai, nurodyta, kad ant 11 plaukų, esančių kuokšte, matosi šaknies svogūnėlis (1 t., b. l. 183-186).

Iš 2020-09-25 G. Ž. ir I. L. akistatos protokolo matyti, kad tiek G. Ž., tiek I. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 144-152).

Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-354/2021 I. L. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykusio konflikto tarp G. Ž. ir I. L. metu G. Ž. I. L. veiksmai fizinio skausmo BK 140 straipsnio 1 dalies prasme apskritai nesukėlė, paties G. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu – nesikreipimas į medicinos įstaigą, atsisakymas vykti pas medicinos ekspertus, taip pat rodo, kad ir pats G. Ž. buvusių pojūčių įvykio metu nelaikė reikšmingais ir pavojingais. G. Ž. konfliktavo su už save vyresne moterimi – I. L., pats G. Ž. yra sportiško tipo asmuo, tai vėlgi sudaro prielaidas abejoti, jog I. L. įvykusio konflikto metu galėjo G. Ž. sukelti tokį fizinį skausmą, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Vien tai, kad G. Ž. pirmasis po konflikto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent G. Ž. yra įvykyje nukentėjęs asmuo. Būtent G. Ž. nebuvo nusiteikęs nesutarimus dėl žmonos suknelės spręsti taikiai ir pats sąmoningai iniciavo konfliktą su I. L., kuri, atvykus G. Ž., jokių puolamųjų, smurtinių veiksmų panaudojimo tikslų G. Ž. atžvilgiu neturėjo. Teismo įsitikinimu, būtent G. Ž. veiksmai įvykio metu netgi buvo intensyvesni, nei I. L., kas vėlgi rodo I. L. veiksmų nepavojingumą buvusioje konfliktinėje situacijoje (3 t., b. l. 145-149).

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. I. L. namų kieme tarp G. Ž. ir I. L. įvyko konfliktas, pripažįsta ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji. Tačiau kaltinamasis G. Ž. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo fizinio skausmo sukėlimo I. L., teigdamas, kad suimdamas nukentėjusiąją už plaukų ir palaikydamas, galėjo sukelti pastarajai fizinį skausmą, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiosios. Tačiau šių G. Ž. parodymų, kurie laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po jo žodžių, kad jiems nereikia nutampytos suknelės, su kuria neaišku kas ir kur gulėjo, I. L. labai įniršo ir rankoje laikytu maišeliu ėmė jį mušti, o kai maišelis suplyšo ir suknelė iškrito, I. L. ranka tęsė smūgius jam į sprandą, pakaušį, nugaros sritį. Kaltinamasis nurodė, kad smūgiai nebuvo labai stiprūs, I. L. jo nelaikė ir jis galėjo išeiti iš kiemo, tačiau buvo šoke ir gindamasis kaire ranka sugriebė I. L. už viršugalvio plaukų bei palaikė. Tai rodo, kad G. Ž. laisvai galėjo pasitraukti iš konflikto vietos, tačiau to nepadarė, o ėmėsi smurtinių veiksmų I. L. atžvilgiu. Akivaizdu, kad jėgų santykis konflikto metu buvo kaltinamojo pusėje, nes jis yra jaunas, sportiškas, 1,83 m ūgio vyriškis, o nukentėjusioji I. L. žymiai vyresnė už kaltinamąjį, 1,64 m ūgio moteris. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu konstatuota, kad I. L. veiksmai fizinio skausmo G. Ž. nesukėlė, kad konfliktą išprovokavo pats kaltinamasis. Nukentėjusioji teigia jokių smūgių G. Ž. nesudavusi, tik būdama įskaudinta kaltinamojo žodžių, metė į pastarąjį maišelį su suknele ir pinigus bei liepė pasišalinti iš jos namų kiemo. Toks nukentėjusiosios veiksmas negalėjo sukelti kaltinamajam nei skausmo, nei pagrindo gintis nuo I. L., panaudojant smurtinius veiksmus. Tačiau G. Ž., kaip nurodė nukentėjusioji, sugriebė ją už abiejų rankų riešų. Tada I. L., bandydama išsilaisvinti, traukė rankas ir patempė kaltinamajam už megztinio. Tai sukėlė dar didesnį G. Ž. pyktį. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu duotais I. L. parodymais. Juos iš esmės dalinai patvirtina ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaltinamojo sutuoktinės R. Ž. parodymai, kad I. L. čiupo rankomis G. Ž. už rūbų ir tampė (2 t., b. l. 16-17), apie jokius I. L. kumščiais suduotus smūgius G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. Ž. neužsiminė. Tik teisiamojo posėdžio metu R. Ž. jau nurodė, kad I. L. jos vyrą mušė kumščiais. Teismo vertinimu R. Ž. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nepatikimi, prieštaraujantys ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, todėl negali būti laikomi įrodymais. Kaltinamasis posėdžio metu pripažino, kad dar važiuodamas pas I. L. suprato, jog tai nebus draugiškas vizitas, nes pastaroji jį išplūdo telefonu, tačiau I. L. atidarius duris, turint rankose maišelį su suknele ir pinigus, vietoj to, kad paimtų daiktus ir pinigus bei išeitų, pradėjo įžeidinėti nukentėjusiosios dukrą, toliau provokuodamas konfliktą. Teismas neturi pagrindo tikėti, kad I. L. veiksmai (maišelio su suknele ir pinigų metimas į kaltinamąjį) galėjo sukelti G. Ž. tokią būseną, jog pastarasis nebūtų pajėgęs pasitraukti iš konflikto vietos. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. Ž. veiksmuose nenustatyta būtinosios ginties sąlygų.

Nors kaltinamasis pripažįsta tik suėmęs I. L. už plaukų, kitų kaltinime nurodytų veiksmų neatlikęs, tačiau jo paties duoti parodymai tai paneigia. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam suėmus I. L. už plaukų ir palaikius, pastaroji apsiramino, nebegalėjo nieko jam padaryti. Tai teismo nuomone patvirtina I. L. parodymus, kad kaltinamasis viena ranka laikė sučiupęs ją už plaukų, o kita buvo užlaužęs jai ranką, būtent todėl I. L. nebegalėjo nieko padaryti prieš ją smurtaujančiam G. Ž. Jei I. L. rankos būtų buvę laisvos, kaip teigia kaltinamasis, ji neabejotinai būtų priešinusi G. Ž. smurtiniams veiksmams. Kad G. Ž. laikė I. L. stipriai sučiupęs už rankos, patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja A. L. Teismo nuomone būtent netikėtas A. L. pasirodymas įvykio vietoje nutraukė G. Ž. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, o išgirdęs I. L. paliepimą dukrai kviesti policiją, pats nedelsdamas nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad neva jis nukentėjo nuo I. L. veiksmų. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad vien tai, jog G. Ž. pirmasis po konflikto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent G. Ž. yra įvykyje nukentėjęs asmuo. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad G. Ž., jau vykdamas pas I. L., buvo nusiteikęs konfliktiškai pastarosios atžvilgiu. Nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių R. Ž. pati nebūtų galėjusi paimti I. L. į lauką išneštos suknelės ir pinigų. I. L. siekė bendrauti būtent su R. Ž., o ne pastarosios vyru, šaukė R. Ž., jai mojo. Tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek ir pati R. Ž. Tačiau R. Ž. ignoravo I. L. kvietimą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefonu I. L. pakvietė atvykti ne ją, o jos vyrą, todėl šis ir nuėjo, nes jau buvo „principo reikalas“. Automobilyje buvę mažamečiai vaikai niekaip negalėjo sutrukdyti R. Ž. trumpai akimirkai išlipti iš automobilio ir paimti iš I. L. daiktus ar pinigus. Akivaizdu, kad G. Ž. tikslas, vykstant į nukentėjusiosios namus, buvo žodžiais ir veiksmais pažeminti I. L., parodyti savo pranašumą nukentėjusiosios atžvilgiu. I. L. negalėjo tiksliai nurodyti kuriuo metu G. Ž. galėjo suduoti jai į veidą, tik nurodė, kad kairys skruostas buvo paraudęs, palietus labai skaudėjo. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis G. Ž. sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajai I. L. į kairį skruostą. Ir iš 2020-09-01 ambulatorinio apsilankymo išrašo matyti, kad nukentėjusioji skundėsi tik ūmiu skausmu galvoje, kakle, plaukuotos galvos srities priekinėje dalyje, apie skausmą kairiame skruoste duomenų nėra. Teismo nuomone nukentėjusiosios skruostas galėjo būti paraudęs ir skausmingas ir ne dėl kaltinamojo suduoto smūgio, bet dėl grumtynių metu patirto traumuojančio kontakto. Kadangi kiekviena abejonė vertinama kaltinamojo naudai, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis G. Ž. konflikto metu tyčia ranka vieną kartą smogė I. L. į kairį skruostą. Tačiau teismas neabejoja, kad kaltinamasis savo veiksmais (sugriebdamas nukentėjusiąją už rankų riešų, sugriebdamas ir laikydamas už plaukų, užlauždamas ranką) sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad šie jo veiksmai sukels I. L. fizinį skausmą, t. y. nusikaltimą padarė tyčia. Kad I. L. po įvykio buvo sutrikusi, išsigandusi, ašarotomis akimis, skundėsi galvos skausmais, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai Ž. K. bei D. B., vykę į įvykio vietą. Pareigūnai nurodė, kad I. L. atrodė nustebusi, kad G. Ž. kreipėsi į policiją, tvirtino, kad tai ji nukentėjo įvykio metu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikoma nustatyta, kad kaltinamasis G. Ž. 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val., atvykęs pas I. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė I. L. už abiejų rankų riešų, po to, ranka sugriebė pastarajai už plaukų ir tampė bei, užlaužė ranką už nugaros ir tokiu būdu nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį: vagystė, įsibraunant į patalpas (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriamas prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – G. Ž. jau teistas už fizinio skausmo sukėlimą pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 58-62, 64-67), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 68-69), nedirba (2 t., b. l. 70), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 71). Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, todėl skirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, teismo nuomone netikslinga. Kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, nustatant įpareigojimus. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo suėmimo laikas nuo 2019-12-11 (2 t., b. l. 165, 167, 174-175) iki 2020-02-10 (2 t., b. l. 185-186)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Ž. paliktina ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 191-192).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi kaltinamajam G. Ž. 181,38 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriame nurodo, kad už nukentėjusiajai I. L. 2020-09-01 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 181,38 Eur (1 t., b. l. 164-167). G. Ž. pripažinus kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. L., Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes įrodyta, kad I. L. pas medikus 2020-09-01 kreipėsi ir medicinines paslaugas gavo būtent dėl G. Ž. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji I. L. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 43-50, 72-76), kuriuo prašo iš kaltinamojo G. Ž. jos naudai priteisti 14,81 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ieškinyje nurodo, kad dėl G. Ž. veiksmų patyrė 14,81 Eur turtinę žalą, nes pagal medikų paskyrimą vartojo vaistus ambulatorinio gydymo metu. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad I. L. po įvykio buvo paskirti medikamentai – rudoteli, nimesili, xanax, kaptoprili (3 t., b. l. 48), ir nukentėjusioji už vaistus Nimesil sumokėjo 14,81 Eur (3 t., b. l. 50). Teismas laiko, kad I. L. ieškinys dėl jai kaltinamojo G. Ž. neteisėtais veiksmais padarytos 14,81 Eur turtinės žalos įrodytas pilnai ir yra tenkintinas.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, kad patyrė ir neturinę žalą, kurią įvertina 1000 Eur. Nukentėjusioji ieškinyje nurodo, kad fiziniu skausmu buvo sukeltos psichologinės, dvasinės pasekmės, kurias jaučia iki šiol. I. L. patyrė fizinį smurtą savo pačios namuose ir dėl to nuolat jaučiasi nesaugiai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl G. Ž. veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ją iki šiol kankina nemiga, baimės jausmas, negali normaliai susikaupti darbe, daro daug klaidų, ko anksčiau nebūdavo. Vartoja raminamuosius vaistus, ko anksčiau taip pat nedarė. Įvykį mačiusi jos nepilnametė dukra taip pat labai pergyveno po įvykio, jaučiasi nesaugi namuose. Mano, kad jai padaryta neturtinė žala yra žymiai didesnė, nei jos prašoma priteisti suma, bet ji atsižvelgia į G. Ž. šeimos turtinę padėtį, kuri jos nuomone nėra labai gera.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Iš nukentėjusiosios duotų parodymų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad I. L. įvykio metu patyrė fizinį skausmą, verkė, vyko pas gydytojus, med. ekspertą, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji teigia iki šiol jaučianti baimę, vartoja raminamuosius vaistus, negali užmigti, jaučia neigiamas pasekmes atliekamo darbo kokybei. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusioji I. L. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Prašoma priteisti neturtinė žala teismo nuomone nėra per didelė ir atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką mano, jog I. L. prašymas priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos yra pagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Teismas įvertina ir tai, kad dėl to paties įvykio nagrinėtoje kitoje baudžiamojoje byloje G. Ž. buvo pareiškęs I. L. 1500 Eur civilinį ieškinį dėl jam I. L. veiksmais padarytos neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė J. Grigaliūnienė taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktos 2020-09-04 PVM sąskaitos faktūros ir 2020-09-08 mokėjimo nurodymo matyti, jog I. L. už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatei sumokėjo 1210,00 Eur (3 t., b. l. 77, 78, 150, 151). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiosios I. L. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl ji pagrįstai kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, siekdama turėti kvalifikuotą atstovą, kad būtų tinkamai atstovaujami jos interesai. Prašomos priteisti I. L. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokatės ruoštus dokumentus, nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš G. Ž.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) ambulatorinio apsilankymo išrašas (1 t., b. l. 181-182), paliktinas byloje;

2) išrauti plaukai (polietileniniame maišelyje) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. L. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti G. Ž. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. L. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti kaltinamojo suėmimo laiką nuo 2019-12-11 iki 2020-02-10, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 181,38 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 38 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.

Tenkinti nukentėjusiosios I. L., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 14,81 Eur (keturiolika eurų 81 ct) turtinės ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš kaltinamojo G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.