Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-6202-609/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01077-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3 (S)

2022 m. spalio 26 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Svagilat Corporation“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Svagilat Corporation“ (toliau – pareiškėja, UAB „Svagilat Corporation“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, VDI) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20404 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjos vertinimu, padarytas formalus teisės akto pažeidimas, kuris neturėtų būti kvalifikuojamas ar prilyginimas tokio pavojingumo nelegaliam darbui, už kurį įstatymo leidėjas iš tikrųjų ir siekė nustatyti atsakomybę. Jos teigimu, ji nesiekė L. J. neįdarbinti, išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus mokėjimo ar išvengti prievolių L. J.. Pareiškėjos teigimu, ji neturi skolų valstybės biudžetui, o dėl L. J. formalaus neįdarbinimo jokių neigiamų pasekmių valstybei ir/ar darbuotojui L. J. nekilo, teisės pažeidimas truko neilgai ir buvo operatyviai nutrauktas, kai apie jį sužinojo įmonės vadovas, pareiškėja anksčiau dėl darbuotojų įdarbinimo nebuvo bausta. Pareiškėja mano, kad institucijų neinformavimas apie darbuotojo darbo pradžią turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio klaida, o ne sistemingas pareiškėjos elgesys, siekiant nukelti darbuotojo darbo pradžią, išvengti mokėtinų mokesčių ar kitų prievolių.

Atkreipiamas dėmesys, jog nelegalaus darbo siekio nebuvimą patvirtina ir tai, kad veikdama per vadovą, pareiškėja savalaikiai ėmėsi priemonių, jog pareiškėjos ir L. J. darbo teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti bei apie šiuos darbo santykiu būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Pažymima, kad įmonės vadovas dar 2022 m. kovo 4 d. informavo įmonės darbuotoją K. K., atsakingą už darbo sutarčių sudarymą įmonėje, apie L. J. darbo teisinių santykių įforminimą. Būtini įdarbinimo dokumentai, t. y. darbo sutartis Nr. 112 bei įsakymas dėl darbuotojo priėmimo į darbą, buvo paruošti bei pasirašyti tą pačią dieną – 2022 m. kovo 4 d.

Pareiškėjos teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad priešingai, nei nurodoma Nutarime, L. J. nebuvo duotas leidimas įmonei priklausančiu traktoriumi statybvietėje krauti gruntą, su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties. Rašytinė darbo sutartis Nr. 112 su L. J. buvo sudaryta ir pasirašyta 2022 m. kovo 4 d., joje nustatyta, kad darbuotojas įmonėje pradeda dirbti nuo 2022 m. kovo 7 d. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir VSDFV Klaipėdos teritoriniam skyriui. Nepaisant to, Nutarime nepagrįstai nurodyta, jog statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės naudai L. J. dirbo 2022 m. kovo 7 d. nuo 9 val. iki 17 val. ir 2022 m. kovo 9 d. 8 val. iki 14 val., su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties.

Pareiškėja pripažįsta, kad apie L. J. įdarbinimą įmonėje nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Jos teigimu, tai nebuvo padaryta dėl atsakingos įmonės darbuotojos K. K. ligos. Įforminusi darbo sutartį su L. J., įmonės atsakinga darbuotoja ją ir kitus dokumentus pamiršo perduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fintrio“ darbuotojai T. Z.. Pareiškėjos teigimu, tik 2022 m. kovo 8 d. paaiškėjo aplinkybė, jog VSDFV Klaipėdos skyriui nebuvo pateiktas pranešimas apie įdarbintą asmenį. Toks pranešimas VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateiktas tą pačią dieną.

Pareiškėjos vertinimu, toks formalus pažeidimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu, juolab nenustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Jos teigimu, jos nubaudimas už formalų itin trumpai trukusį pažeidimą yra neproporcingas.

Atsakovė su skundo reikalavimu nesutinka ir teigia, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė UĮ nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, darbuotojui L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), leido įmonės traktoriumi statybvietėje krauti gruntą, su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad L. J. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo pareiškėjos naudai, būdamas neįdarbintas, t. y. dirbo 2022 m. kovo 7 d. nuo 9 val. iki 17 val. ir 2022 m. kovo 8 d. nuo 8 val. iki 14 valandos. Tokiu būdu UAB „Svagilat Corporation“, kaip juridinis asmuo, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu įmonei skirta 900 Eur bauda (finansinė sankcija).

Atsakovė nurodo, kad teikdamas paaiškinimą atliekamo patikrinimo statybvietėje metu, L. J. nurodė, kad dirbti statybvietėje jis pradėjo, su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbo sąlygos buvo aptartos žodžiu su statybvietėje dirbančiu įmonės atstovu. Jam buvo pažadėta, kad darbo sutartis su juo bus pasirašyta tik trečią jo darbo dieną. Pagal VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus pateiktus duomenis, pranešimas apie L. J. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2022 m. kovo 8 d. 14.53 val., t. y. pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą buvo pateiktas po faktiškai atlikto patikrinimo statybos objekte.

Atsakovė pažymi, kad ginčo nelegalaus darbo tyrimo metu pareiškėjos atstovas padarytą pažeidimą pripažino, o naujas aplinkybes apie įmonėje atsakingo asmens savo darbo funkcijų neatlikimą dėl klaidos ir ligos, kai VSDFV teritoriniam skyriui savalaikiai nebuvo perduoti duomenys apie darbuotojo įdarbinimą, pareiškėjos atstovas pateikė prieš administracinės bylos nagrinėjimą, į VDI atsiųsdamas naujus pareiškėjos atstovo ir įmonės darbuotojos paaiškinimus.

Atsakovė mano, kad pažeidimą padariusi pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20404 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėja, atstovaujama generalinio direktoriaus J. S., pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, 2022 m. kovo 7 d., nuo 9 val. iki 17 val. ir 2022 m. kovo 8 d. nuo 8 val. iki 14 val. statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), įmonei priklausančiu traktoriumi leido krauti gruntą, su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Už teisės pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą pareiškėjai skirta 900 Eur bauda.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta UĮ 56 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Vertinant darbo nelegalumą pagal UĮ 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius.

Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisė atsakomybė negalima (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR­_N-288-2022 patvirtina, kad UAB „Svagilat Corporation“ direktorius J. S. nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto neginčijo, ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta jam skiriant nuobaudą.

Pareiškėja neneigia, kad apie L. J. įdarbinimą įmonėje nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie L. J. įdarbinimą UAB „Svagilat Corporation“, nagrinėjamu atveju neturi juridinės reikšmės.

UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009).

Iš Nutarimo turinio matyti, jog skiriant nuobaudą (finansinę sankciją) pareiškėjai, buvo įvertintos visos aplinkybės ir pareiškėjai paskirta beveik minimali nuobauda.

Įvertinus tai, jog paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta įvertinus visas aplinkybes, Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.