Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, R. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes išvada dėl jos kaltės pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis melagingais D. S. ir liudytojos G. K. parodymais, jos nuoseklius parodymus nepagrįstai vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos kaltės, su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistoji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl R. B. nuteisimo už nukentėjusiojo J. M. priklausančio traktoriaus iššvaistymą bendrininkų grupėje su D. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistoji skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos kaltę grindė melagingais ir bylos baigtimi suinteresuotų D. S. ir G. K. parodymais. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

7.1. Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. nerado savo asmens dokumento, todėl jos paprašė pasirašyti traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje kaip traktoriaus pardavėją, kad nieko blogo neįtardama ir galvodama, kad R. B. priklauso traktorius, ji pasirašė sutartyje, bet ji jokių pinigų už traktorių iš V. Ž. negavo, kad po to ji su sugyventiniu A. A. išvažiavo namo, o D. S. pasiliko pas R. B. namuose. Teisme liudytoja G. K. parodė, kad R. B. prašė D. S. surasti pirkėją, kad ji norinti parduoti traktorių, kad R. B. prašė jos pasirašyti traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje, nes nerandanti savo asmens dokumento, patikino ją, kad nieko neteisėto nebus, kad nenukentės, todėl ji sutiko ir pasirašė sutartyje. Vertinant liudytojos G. K. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad ji yra nuteistojo D. S. draugė, D. S. pas ją bute yra gyvenęs, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, liudytoją G. K. ir D. S. sieja ir bendros nusikalstamos veikos – G. K. ir D. S. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nuteisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad G. K. 2020-05-11 buvo teista už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojos G. K. parodymus, kad po traktoriaus pardavimo ji namo išvažiavo tik su savo sugyventiniu, paneigia paties nuteistojo D. S. ir jos sugyventinio A. A. parodymai, kad po traktoriaus pardavimo, jie visi trys išvažiavo į (duomenys neskelbtini). G. K. parodymus, kad ji nematė pinigų sumokėjimo momento, paneigia liudytojo V. Ž. parodymai, kad jis pinigus už perkamą traktorių, padėjo ant stalo, prie kurio sėdėjo G. K.. Taip pat liudytoja G. K. negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu ji atvyko į R. B. namus ir tą patį vakarą išvyko namo, kai prieš tai R. B. pati buvo atvykusi pas ją į namus ir ten girtavo. G. K. taip pat nepaaiškino, kodėl ji surašė tikrovės neatitinkančią sutartį, kad būtent ji, o ne R. B., parduoda traktorių. Įvertinus liudytojos G. K. bičiulystę su nuteistuoju D. S., bendrą nusikalstamų veikų darymą bei tai, kad liudytojos G. K. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kaip nenuoseklius, prieštaringus ir padarė išvadą, kad parodymus, jog R. B. prašė surasti traktoriui pirkėją, liudytoja G. K. davė siekdama sušvelninti D. S. teisinę padėtį, padėti D. S. išžvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas nuteistosios R. B. kaltės negrindė liudytojos G. K. parodymais.

8. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį ir G. K. atvažiavo D. S. ir R. B., kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir R. B. pradėjo pasakoti, kad noru parduoti traktorių ir D. S. pradėjo skambinėti ir siūlyti pirkti traktorių, kad pasibaigus alkoholiui, visi keturi išvažiavo į kaimą, kad apie 23-24 val. atvažiavo autovežis ir pasikrovęs traktorių išsivežė, kad jis su G. K. ir R. B. buvo virtuvėje ir pro langą matė kaip buvo kraunamas traktorius, bet nieko nesakė, neprieštaravo, kad po valandos atvažiavo vyriškis, bet R. B. buvo nuėjusi miegoti, todėl D. S. surado popieriaus lapą ir liepė G. K. surašyti sutartį ir joje pasirašyti, kad vyras ant stalo padėjo pinigus, kuriuos D. S. pasiėmė ir visi trise išvažiavo toliau gerti degtinę. Teisme liudytojas D. S. parodė, kad girdėjo kaip R. B. sakė norinti parduoti traktorių, kuris yra jos ir jai maišosi kieme, kad R. B. buvo „gerai prigėrusi“, bet matė kaip traktorius buvo išvežtas, nieko nesakė, kad R. B. sakė, kad yra pametusi asmens dokumentą, todėl liepė G. K. rašytis sutartyje, pati buvo šalia G. K. pasirašant sutartį. Taip pat teisme liudytojas A. A. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo D. S., kad buvo ant jo supykęs, tvirtino, kad teisme davė teisingus parodymus. Vertinant liudytojo A. A. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. A., kaip ir liudytoja G. K., yra nuteistojo D. S. draugas, juos taip pat sieja bendros nusikalstamos veikos – pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Telšių rajono apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu. Kadangi liudytojas A. A. teisme davė visiškai priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, tvirtindamas, kad jis D. S. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjęs, liudytojo A. A. parodymai vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, liudytojo A. A. parodymus, kad R. B. sutarties pasirašymo metu buvo šalia G. K., paneigia liudytojo V. Ž. parodymai, jog, kai jis atvyko sumokėti pinigus už traktorių, R. B. gulėjo lovoje. Dėl paminėtų aplinkybių pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo A. A. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus bei atmestinus ir jais R. B. kaltės negrindė.

9. Nuteistasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad svečiavosi pas tetą R. B., su ja vartojo alkoholinius gėrimus, kad į svečius buvo atvažiavusi G. K. su sugyventiniu A. A. ir vartojant alkoholį, pritrūkus pinigų gėrimams, R. B. pasiūlė parduoti kieme stovėjusį traktorių ir paprašė jo surasti pirkėją traktoriui, kad jis pasiūlė traktorių pirkti V. Ž., bet pati R. B. su V. Ž. telefonu sutarė kainą, kad tą pačią dieną atvažiavęs V. Ž. pasiėmė traktorių, nežino, kodėl traktoriaus pirkimo pardavimo sutartį pasirašė kaip pardavėja G. K., kad V. Ž. pinigus padavė R. B. ir iš tų pinigų R. B. jam davė 50 Eur, už kuriuos jis nupirko alkoholinių gėrimų ir kartu vartojo (t. 4, b. l. 90-91). Vėlesnės apklausos metu, D. S. nurodė, kad sutartį pasirašė G. K., nes R. B. nerado savo asmens dokumento, kad R. B. sutarties pasirašymo metu nebuvo girta, pati dalyvavo sutarties pasirašyme, kad sutartyje pasirašė pati R. B. (t. 4, b. l. 102-104). Teisme nuteistasis D. S. parodė, kad svečiuodamasis pas R. B. namuose, pastarosios leidimu, pakvietė į svečius atvažiuoti G. K. ir A. A., kad pritrūkus pinigų alkoholiui R. B. nusprendė parduoti traktorių, paprašė jo surasti pirkėją, todėl jis R. B. telefonu paskambino pažįstamam V. Ž. ir pasiūlė ir pasiūlė pirkti, kad pati R. B. telefonu su V. Ž. susitarė dėl traktoriaus kainos, kad, kai atvyko tralas išsivežti traktorių, R. B. buvo kieme, o kai atvyko V. Ž., neprisimena, kas surašė pirkimo pardavimo sutartį, kadangi R. B. nerado savo asmens dokumento, už ją, R. B. paprašyta, pasirašė G. K., kad pinigus V. Ž. padėjo ant stalo, jis pinigus perdavė R. B., iš tų pinigų R. B. jam davė 50 Eur, už kuriuos jis nupirko alkoholio, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vertinant nuteistojo D. S. parodymus, matyti, kad jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo D. S. parodymus, kad jis nežinojo kam priklauso traktorius, tačiau jo parodymus paneigia nuteistosios R. B. parodymai, kad D. S. yra jos giminaitis, ne kartą yra lankęsis pas ją namuose, kai ji atsikraustė gyventi pas nukentėjusįjį J. M.. Kaip liudytoja apklausta V. B. patvirtino, kad gyvendama su D. S., ji ne kartą lankėsi pas D. S. tetą R. B., žinojo, kad ji apsigyveno savo sugyventinio J. M. namuose, lankydamasi pas juos, matė kieme traktorių, automobilį, žinojo, kad tie daiktai yra R. B. sugyventinio. Taigi, D. S. puikiai žinojo, kad kieme stovėjęs traktorius priklausė ne jo tetai R. B., o jos sugyventiniui J. M.. Liudytojo J. N. parodymai patvirtina, kad D. S. aktyviai dalyvavo pakraunant traktorių ant tralo, nurodė, kad traktorius priklauso jo tėvams, įtikinamai pasakojo apie tėvų parduodamą ūkį ir ketinimą persikelti gyventi į miestą. D. S. parodymus paneigia liudytojų V. Ž. ir J. N. parodymai. D. S. teigė, kad pati R. B. su V. Ž. derino traktoriaus pardavimo sąlygas, tačiau liudytojas V. Ž. nurodė, kad dėl traktoriaus pardavimo jis tarėsi tik su D. S.. D. S. parodymus, kad pirkimo pardavimo sutartį pasirašė pati R. B. paneigia byloje esanti sutartis, kurioje R. B. parašo nėra. Pažymėtina, kad ši pirkimo paradavimo sutartis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reiakalvimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192, 6.198, 6.305–6.349 straipsniai). Taip pat liudytojo V. Ž. parodymai paneigia nuteistojo D. S. parodymus, kad sutarties pasirašymo metu R. B. dalyvavo kartu, nes liudytojas nurodė, kad jam atvykus ir pasirašant sutartį R. B. gulėjo lovoje. Be to, liudytojo V. Ž. parodymai paneigia D. S. parodymus, kad už traktorių pinigai buvo perduoti R. B., nes liudytojas parodė, kad pinigus paliko ant stalo. Nors D. S. nurodė, kad jis pinigų už traktoriaus pardavimą neėmė, tačiau iš paskesnių nuteistojo veiksmų – važiavimo su liudytojais G. K. ir A. A. į (duomenys neskelbtini), alkoholio vartojimas su R. B., o tai rodo, kad jis paėmė pinigus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistojo D. S. parodymai vertinami kaip nenuoseklūs, prieštaringi ir kad tokius parodymus nuteistasis davė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto – nukentėjusiajam J. M. priklausančio traktoriaus iššvaistymą, kaltę versdamas savo tetai R. B.. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas nuteistosios R. B. kaltės padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką negrindė nenuosekliais ir prieštaringais, bylos baigtimi suinteresuoto nuteistojo D. S. parodymais.

10. Aptariant pačios nuteistosios R. B. parodymus, matyti, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad ji sutikimo parduoti nukentėjusiajam J. M. priklausantį traktorių nedavė, kad dėl girtumo neprisimena tų dienų įvykių. Nors nuteistoji vienodai nurodė, kad nepardavė savo sugyventinio traktoriaus ir neprašė D. S. traktorių parduoti, tačiau vertinant R. B. parodymus matyti, kad nuteistoji neprisimena traktoriaus pardavimo liudytojui V. Ž. aplinkybių, bet nurodydama, ką ji veikė tą dieną (vartojo alkoholį su D. S., važiavo su D. S. pas G. K. į Telšius ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, kad G. K. buvo atvažiavusi pas ją į namus, kad važiavo į parduotuvę alkoholio pirkti, kad jai buvo iškviesti medikai), paneigė savo pačios parodymus, kad dėl girtumo ji nieko neprisimena. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad R. B. alkoholį vartojo nesaikingai, nuolatos buvo apsvaigusi, nešalina jos atsakomybės (BK 19 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistosios versija, kad ji nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, vertinama kaip jos pasirinkta gynyba siekiant išvengti atsakomybės bei pasiteisinti prieš nukentėjusįjį J. M. dėl jo turto pardavimo.

11. Be to, nuteistosios R. B. parodymus, kad ji dalyvavo traktoriaus pardavime paneigia liudytojo J. N. parodymai. Liudytojas J. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad kai jis atvažiavo išvežti iš kiemo traktoriaus, R. B. buvo kieme, rūkė, buvo girta. Netikėti liudytojo J. N. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. N. apkalbėjo nuteistąją R. B., nes jie anksčiau nebuvo pažįstami. Liudytojas R. M. parodė, kad būdamas pas kitą brolį gretimoje sodyboje matė, kaip nakties metu į jo ir brolio J. M. sodybos kiemą atvažiuoja automobiliai, todėl ryte nuėjo pasidomėti, kas vyko ir pamatė, kad kieme nebėra brolio J. M. traktoriaus. Taigi, liudytojo parodymai patvirtina, kad nepastebėti išgabenamo traktoriaus nebuvo galimybės.

12. Taip pat iš liudytojo R. M. parodymų matyti, kad jis sekantį rytą po traktoriaus pardavimo (lapkričio 25 d.) teiravosi R. B. apie traktoriaus dingimą, tačiau nuteistoji tam buvo abejinga, liepusi skambinti į policiją, pati jokių veiksmų nesiėmė, priešingai, į jos namus parvažiavus D. S., toliau su juo girtavo, nesiaiškindama, kur iš kiemo dingo traktorius. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji gerai pažinodama savo giminaitį – D. S., nesiėmė jokių priemonių, kad sugyventinio J. M. turtas ir turtiniai interesai nenukentėtų, priešingai elgėsi nusikalstamai – girtavo ilgą laiką (nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio pradžios), nuolatos būdavo apsvaigusi ir nesiorientuodavo aplinkoje, nesuprasdavo, kas vyksta jos namuose, neužkirto kelio D. S. neteisėtiems veiksmams.

13. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad R. B. prašė D. S. parduoti traktorių, t. y. susitarė su D. S. dėl traktoriaus pardavimo, nėra, išskyrus nenuoseklius ir prieštaringus bylos baigtimi suinteresuoto D. S. ir liudytojų G. K. bei A. A. parodymus, kuriuos teismas atmetė, tačiau vien ši aplinkybė nešalina nuteistosios R. B. atsakomybės, nes byloje nustatyti duomenys, ypač liudytojo J. N. parodymai, patvirtina, kad nuteistoji dalyvavo traktoriaus išgabenime iš kiemo ir nereiškė jokio prieštaravimo tam. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistoji leido D. S. naudotis jos mobiliojo ryšio telefonu neribotai, nesiėmė priemonių apsaugoti sugyventinio turtą ir leido atsirasti žalingiems padariniams. Nors nuteistoji tvirtina, kad pinigų jai nereikėjo prasimanyti parduodant traktorių, nes išvažiuodamas į užsienį J. M. jai paliko 460 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji su D. S. girtavo ilgą laiką, pirko ne tik alkoholio, bet ir maistą, važinėjosi automobiliu iš kaimo į Telšius bei į kitus kaimus, o už vežiojimus mokėdavo D. S. draugams, akivaizdu, kad R. B. nurodytų D. S. turimų pinigų šioms pramogoms neužteko. Taip pat nors įrodymų, kad pinigus už parduodamą traktorių gavo betarpiškai R. B., nėra, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad ir po traktoriaus padavimo ji toliau vartojo alkoholinius gėrimus su D. S., tokiu būdu kartu su D. S. leisdama už parduotą turtą gautą atlygį.

14. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad R. B. suvokė, kad neteisėtai, padedant D. S., perleidžia liudytojui V. Ž. jos sugyventiniui J. M. priklausantį traktorių, nes R. B., savo žinioje turėdama jai patikėtą sugyventinio J. M. visą turtą, su tuo turtu elgėsi neatsakingai, turėdama ir galėdama suvokti daromos veikos pavojingą pobūdį, numatydama, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors nenorėdama padaryti žalos, tačiau sąmoningai leido žalai kilti. Taigi, R. B. veiksmuose yra nustatyti visi BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir šią veiką apeliantė padarė veikdama netiesiogine tyčia.

15. Tai, kad nuteistoji skunde tvirtina, kad nukentėjusysis J. M. jai jokių pretenzijų neturi, jie gyvena kaip šeima, nešalina jos baudžiamosios atsakomybės už jai patikėto turto iššvaistymą. BK 184 straipnio 5 dalyje nurodyta, kad už BK 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis J. M. tokį pareiškimą pateikė ir pagal jį buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Dėl to apeliantė pagrįstai buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją išteisinti nėra pagrindo.

17. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas R. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia, kad nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kad R. B. nusikalto turėdama neišnykusį teistumą už neteisėtą veiką, susijusią su stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimu ir realizavimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji išsituokusi, nedirba, kad R. B. iš esmės neneigė buvusi atsakinga už sugyventinio turto apsaugą, pripažino, kad buvo pasyvi, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas nebūtų prarastas, o tai rodo jos mažesnį pavojingumo laipsnį, kad R. B. su nukentėjusiuoju susitaikė. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei už jos padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis yra ilgesnis nei vidutinės trukmės laisvės apribojimas bei pagrįstai skyrė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Dėl to konstatuojama, kad nuteistajai paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, keisti R. B. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be to, nuteistoji apeliaciniu skundu neginčijai jai paskirtos bausmės.

18. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. vasario 21 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-03165 dėl 60,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji R. B. nedirba, bet yra registruota Užimtumo tarnyboje, išlaikytinių neturi, byloje nėra sunkią nuteistosios materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, taip pat į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal pačios nuteistosios apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistosios R. B. Valstybės naudai 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.