- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1894-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00058-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- UAB „Nervelita“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Sigita Černienė, Irena Andriuškevičienė
Procesinio sprendimo 2.6.8.4.; 2.6.8.8.; 2.6.11.6.; 3.2.6.1.
2021 m. spalio 20 d.
dalyvaujant ieškovo G. B. atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovės UAB „Nervelita“ atstovei advokatei Sigitai Černienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei UAB „Nervelita“ dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties, trečiasis asmuo byloje R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. prašo priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (2021-03-04 DOK 7751).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. tarp UAB „Nervelita“ ir G. B. buvo sudaryta Rezervavimo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslu sudaryti buto Pirkimo - pardavimo sutartį. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovas perdavė UAB „Nervelita“ grynaisiais pinigais 1 500,00 Eur avansinį mokėjimą už buto (duomenys neskelbtini), rezervavimą, kurie pagal Rezervavimo sutarties 2 punktą turėjo būti įskaityti į buto pirkimo kainą. 2020 m. gruodžio 6 d. G. B. atsisakė 2020 m. gruodžio 3 d. sudarytos Rezervavimo sutarties ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 1 500,00 Eur avansinę įmoką. 2020 m. gruodžio 21 d. pakartotinai pareikalavo grąžinti avansinę įmoką per tris kalendorines dienas nuo laiško gavimo dienos, pervedant ją į G. B. banko sąskaitą, tačiau piniginės lėšos nebuvo grąžintos. Prieštaravimuose atsakovė nepagrįstai nurodė, kad avansinis mokėjimas negrąžintas dėl to, kad jis yra skirtas turto savininko nuostoliams padengti ieškovui atsisakius sudaryti Pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau atsakovė jokių nuostolių nepatyrė, nes Rezervavimo sutartis buvo nutraukta po trijų dienų, sutarties atsisakymas grindžiamas atsakovės kalte, neinformavus ieškovo apie buto skolas. Nutraukus Rezervavimo sutartį iš karto buvo atnaujinti skelbimai dėl rezervuoto buto pardavimo.
Ieškovas G. B. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus visiškai. Papildomai paaiškino, kad jo penkių asmenų šeima gyvena dviejų kambarių bute, kadangi vietos trūksta, 2020 metų rugsėjo mėnesį pradėjo didesnio būsto paieškas, apie kurias žinojo jo tėvai. Maždaug lapkričio mėnesio pabaigoje ieškovo motina rado skelbimuose nebrangų – 37 000,00 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), ieškovas su drauge nusprendė jį apžiūrėti. Ieškovo draugė R. J. paskambino agentūros, pardavinėjusios butą, atstovui N. Č., susitarė susitikti apžiūrėti butą. Atstovas pasakė, jeigu jie norės pirkti butą, bus reikalingas 1 500,00 Eur avansas. Ieškovas su drauge 2020 m. gruodžio 2 d. butą apžiūrėjo, patiko, N. Č. pasakė, kad norės įsigyti. N. Č. paaiškino, jog reikia pasirašyti Rezervavimo sutartį ir sumokėti avansinį mokėjimą. R. J. vėl pasiskambino N. Č. ir susitarė susitikti 2020 m. gruodžio 3 d. agentūros kontoroje, kur jie pasirašė Rezervavimo sutartį, kurią užpildė N. Č. matant ieškovui ir jo draugei, dėl sutarties galiojimo termino – iki 2021 m. vasario 1 d., sprendė kartu su atstovu, t. y. koks terminas reikalingas atstovui sutvarkyti dokumentus. Ieškovas N. Č. grynais pinigais sumokėjo 1 500,00 Eur avansą, kuris turėjo įeiti į buto kainą. Pasirašius sutartį, agentūros atstovas pasakė, kad butas įkeistas bankui, jokių buto dokumentų jiems neparodė. Jam dėl to pasidarė neramu, jie pas atstovą daugiau nieko neklausė, bet lygtai gruodžio mėnesio 6 dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas kaimynus sužinojo, kur gyvena buhalterė ir pasiklausinėjo, ar yra skolų už norimą įsigyti butą. Jam patvirtino, kad turi būti skolų už komunalinius mokesčius, kokio dydžio skolos nesužinojo bei pasakė, kad skolas turės sumokėti jis. Bet dar svarbiau buvo tai, kad butas buvo įkeistas bankui. Ieškovas lėšų buto įsigijimui turėjo, t. y. jo draugė ketino parduoti savo butą už 25 000,00 Eur, likusius pinigus būtų paskolinusi ieškovo mama. Ieškovas 2020 m. gruodžio 9 d. SMS žinute informavo N. Č., kad buto nepirks. Vertina, kad pagal sutartį jam nepriklauso mokėti baudos, nes buto atsisakė greitai. Ieškovas su drauge 2020 m. gruodžio 11 d. nuvyko į N. Č. kontorą atsiimti pinigų, jiems dar pasiūlė pasiimti paskolą buto įsigijimui. Tuo metu nei ieškovas, nei jo sugyventinė nedirbo. N. Č. pasakė, kad 1 500,00 Eur negrąžins, jie lieka buvo savininkui dėl to, kad ieškovas nenupirko buto.
Ieškovo G. B. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus visiškai. Atstovė paaiškino, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, taip pat tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad vykdys paslaugą – parduos butą ir už tai gaus komisinį mokestį, kas reiškia, kad susitarė dėl buto kainos ir tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė veikė, kaip trečiojo asmens įgaliotas asmuo, sandorių sudarymas per atstovus galimas. Tačiau svarbu, kokius įgaliojimus trečiasis asmuo suteikė atsakovei. Iš Tarpininkavimo sutarties matyti, kad trečiasis asmuo pavedė atsakovei sudaryti Rezervavimo sutartį, bet nepavedė sudaryti Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties. Rezervavimo sutartis reiškia palaikyti, pasaugoti. Ieškovas suprato, kad jam butą „palaikys“, bet atsakovė Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudaryti negalės. Pastarosios sutarties sudaryti nebūtina, įstatymas nereikalauja, jeigu susitartos esminės sąlygos. Ieškovas mokėdamas 1 500,00 Eur suprato, kad tai avansinė įmoka, kuri bus įskaityta į buto kainą, sutarties šalys susitarė dėl atsakomybės. Tačiau ieškovas pagal sutartį galėjo suprasti, kad 1 500,00 Eur tai nuostoliai turto savininkui, tuo tarpu trečiasis asmuo nurodė, kad nuostolių nepatyrė, be to, juos reikėtų įrodyti, baudos iš ieškovo taip pat neprašė. Atsakovė šios sumos negali pasisavinti, kadangi sutartyje susitarta, kad tai savininko nuostoliams padengti. 2021 m. kovo 10 d. butas parduotas už 37 000,00 Eur kainą. Jeigu teismas manytų, kad atsakovė turėjo teisę sudaryti Rezervavimo sutartį ir laikytų ją Preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi – tai organizaciniai veiksmai, kuomet šalys neįgyja naudos, avansinė įmoka gali atlikti netesybų funkciją. Ieškovas atsisakė sutarties per itin trumpą laiko tarpą, vėlesni ieškovo veiksmai buvo sąžiningi atsakovės atžvilgiu. Byloje ginčas dėl kaltės, atsakovė teigia, kad ieškovas kaltas dėl sutarties neįvykdymo. Butas buvo parduotas už tą pačią kainą, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nuostolių nepatyrė, 1 500,00 Eur bauda per didelė, neatitinkanti sąžiningumo kriterijaus. Vertina, kad kaltos abi šalys, nes ieškovui nebuvo pateikti buto dokumentai, išsiaiškino, kad butas turėjo skolų, buvo įkeistas bankui. Sutartį rengė atsakovė, todėl ieškovas neturėjo įtakos ruošiant sutarties sąlygas. Prašo Rezervavimo sutartį laikyti vartojimo sutartimi, tuomet galima taikyti sąžiningumo aspektą, tai atsakovė būdama nesąžininga pasiliko sau išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Nervelita“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tarp šalių 2020 m. gruodžio 3 d. sudaryta Rezervavimo sutartis, kurios pagrindu buvo rezervuotas butas adresu (duomenys neskelbtini). G. B. atsisakė pirkti butą, kadangi neįvertino savo finansinių galimybių gauti būsto kreditą. 2020 m. gruodžio 21 d. gavo G. B. laišką, kuriame jis reikalavo grąžinti sumokėtą 1 500,00 Eur. Tačiau Rezervavimo sutartyje nėra numatyta teisė į pinigų grąžinimą. Vienintelė aplinkybė, numatyta sutartyje, pagal kurią avansas grąžinamas - buto savininko atsisakymas parduoti turtą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie buto skolas ir tuo grindžia sutarties atsisakymą. Ieškovas prieš sudarant Rezervavimo sutartį buvo informuotas, kad butas, kurį jis ketina pirkti, yra įkeistas bankui, kadangi savininkas jį buvo pirkęs su būsto kreditu, bet tai niekaip neįtakoja ir netrukdo įsigyti minėtą butą, nekeičia jo vertės, būklės ar kreditavimo galimybės. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad Rezervavimo sutarties tikslas buvo ateityje sudaryti Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Rezervavimo sutartyje nėra numatytas Preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymas ir ji netraktuojama kaip ketinimų protokolas. Jeigu nei pirkėjas, nei pardavėjas neišreiškia noro sudaryti Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, Rezervavimo sutartis yra laikoma vienintele sutartimi, kuri užtikrina susitarimą pirkti bei parduoti turtą. Ieškovas tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d. jis pasirašė buto Rezervavimo sutartį ir sumokėjo 1 500,00 Eur rezervacijos mokestį, o 2020 m. gruodžio 6 d. pareiškė norą sutartį nutraukti. Visgi 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „Nervelita“ direktorius N. Č. kartu su G. B. ir jo žmona turėjo susitikimą/konsultaciją UAB „Nervelita“ biure, kuriame dalyvavo „Capital Credit“ atstovė, dirbanti su visais Lietuvoje veikiančiais bankais ir ieško klientams geriausių būsto paskolų sprendimų bei sąlygų. Buvo aptarta, kokie yra standartiniai bankų reikalavimai ir kokios pajamos turi būti gaunamos, kad būtų suteiktas kreditas. Tai rodo, kad ieškovas tuo metu vis dar ieškojo kreditavimo sprendimo ir galimybių įsigyti minėtą butą bei šiuo klausimu bendravo su UAB „Nervelita“. Rezervacijos mokestis yra laikomas tiesiogiai pardavėjo patirtomis išlaidomis, kadangi tuo metu, kol butas buvo rezervuotas G. B., jis nebuvo reklamuojamas ir rodomas interesantams. Alytaus rinkoje šiai dienai butų pasiūla yra sąlyginai nedidelė, o paklausa labai išaugus dėl savivaldybės skiriamos paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti. Šeimos, kurios gauna šią paramą turi per 14 dienų išsirinkti ir rezervuoti būstą. Šios aplinkybės rodo, kad kiekviena diena yra itin svarbi. Tad šį butą galėjo rezervuoti bent kuri kita šeima ir už aukštesnę kainą nei buvo sutarta su ieškovu. Taip pat gruožio mėnesį buvo suaktyvėjęs butų pirkimas iš užsienio valstybių grįžusių piliečių, tuo metu galėjo parduoti butą už aukštesnę kainą, nei sausio - kovo mėnesiais. Bet savininkas to padaryti negalėjo, dėl pasirašytos sutarties, taip prarasdamas potencialų pirkėją ir toliau mokėdamas būsto kreditą. Nesutinka su ieškinyje reikalaujamomis palūkanomis, kadangi Rezervacijos sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė, sutarties nepažeidė. Pasirašydamas Rezervavimo sutartį ir negalėdamas įvykdyti joje numatytų reikalavimų, ieškovas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (2021-04-08 DOK 12311).
Atsakovės UAB „Nervelita“ atstovas direktorius N. Č. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė už atlygį turėjo suteikti paslaugas trečiajam asmeniui – vesti derybas dėl buto pardavimo bei tvarkyti dokumentus. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 2 d. jam paskambino klientai – ieškovas su drauge, kurie norėjo apžiūrėti parduodamą butą. Apžiūros metu jis informavo, kad butas dėl paskolos įkeistas banko naudai, dar likę sumokėti apie 10 procentų paskolos, kas nesudaro problemų parduodant butą, ieškovas ir jo draugė pasakė, kad pagalvos, pasitars dėl buto įsigijimo. 2020 m. gruodžio 3 d. jam vėl paskambino, pasakė, kad nori įsigyti butą ir nori atvežti avansą, jis paprašė 10 procentų nuo parduodamo turto kainos, tačiau ieškovas pasakė, kad tiek pinigų neturi, tuomet nusileido iki 5 procentų ir susitarė dėl 1 500,00 Eur avanso. Tą pačią dieną jie atvyko į kontorą, kur jis ranka prie ieškovo ir jo draugės užpildė Rezervavimo sutartį, aptarė pagrindines sutarties sąlygas, dar kartą informavo, kad nesijaudintų dėl buto įkeitimo bankui, kadangi bankas išrašys paleidžiamąjį raštą, kurio pagrindu bus atlaisvintas hipotekos lakštas ir butą nusipirks be problemų taip pat pasakė, kad po to bus sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas pasakė, kad ims paskolą buto įsigijimui, todėl sutarties įvykdymo terminą nustatė iki 2021 m. vasario 1 d., kad ieškovas suspėtų paimti kreditą. Sudarius sutartį, atsakovė sustabdė buto pardavimą, išėmė buto pardavimo skelbimą. Sužinojo, kad ieškovas ir jo žmona nedirba ir negaus paskolos, todėl 2020 m. gruodžio 11 d. susitiko ir bandė rasti kreditavimo šaltinį, tačiau ieškovas su drauge pasakė, kad jie nesidarbins, nes gauna geras pašalpas. Informavo, kad jie turi butą Kalniškės gatvėje, žemės sklypą Jūratės gatvėje, tačiau apie šio nekilnojamojo turto pardavimą nekalbėjo, nors jis pasiūlė padėti parduoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nematė problemų dėl to, kad butas buvo įkeistas bankui, kad buvo skolų už komunalinius mokesčius. 2020 m. gruodžio 19 d. gavus ieškovo laišką dėl sutarties nutraukimo, skelbimas vėl buvo įkeltas. Ieškovas, kaip Rezervavimo sutarties nutraukimo priežastį nurodė komunalinių mokesčių skolas už butą bei buto įkeitimą bankui. Tačiau jis ieškovui paaiškino, kad tiek skolos, tiek paskola bankui bus padengti, nes kitaip negalės sudaryti sandorio ir šiuos mokėjimus atliks turto savininkas. Per tą laiką buvo 2-3 potencialūs pirkėjai, buvo skambinančių pasidomėti butu, kuris parduotas 2021 m. kovo 10 d. už tą pačią kainą. Atsakovės praktikoje pirmiausia sudaroma Rezervavimo sutartis, kurią galima prilyginti Preliminariajai pirkimo – pardavimo sutarčiai, kadangi joje aptariamos pagrindinės pardavimo sąlygos, po to sudaroma pagrindinė notarinė Pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal sutarties 4 punktą 1 500,00 Eur atiteko pardavėjui, t. y. atsakovei UAB „Nervelita“ kaip bauda už sutarties nutraukimą. Rezervavimo sutartis pasirašoma tik tada kai žmonės būna apsisprendę pirkti turtą, visada siūlo iki sutarties pasirašymo įvertinti savo finansines galimybes, nueiti į banką.
Atsakovės UAB „Nervelita“ atstovė advokatė Sigita Černienė 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai. Atstovė paaiškino, kad atsakovė galėjo sudaryti Rezervavimo sutartį, kurioje nurodyta, ką atsakovė atstovauja bei ketinimai. Tokios teisės trečiasis asmuo neginčija, pripažino, kad suteikė įgaliojimą. Rezervavimo sutartį galima laikyti Preliminaria sutartimi, nes atitinka Preliminarios sutarties privalomas sąlygas – nurodyta objektas, kaina ir terminas. Su trečiuoju asmeniu dėl Rezervavimo sutartyje nuodytų sąvokų ginčo nėra. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pardavėju laikytina UAB „Nervelita“. Teismo posėdžio metu ieškovo draugė apklausta liudytoja, kuri betarpiškai dalyvavo būsto paieškoje ir sutarties sudaryme, patvirtino, kad Rezervavimo sutartį perskaitė, suprato, tą patvirtino ir ieškovas. Ieškovas ir liudytoja patvirtino, kad puikiai supranta ir sutinka, kad yra kalti dėl sutarties neįvykdymo, bet būtų nehumaniška 1 500,00 Eur mokestį palikti atsakovei. Nesąžiningas ieškovo ir jo darugės elgesys byloje įrodytas. Teigiama, kad ieškovas nebuvo informuotas apie trečiojo asmens įsiskolinimus, tačiau išklausius parodymus akivaizdu, kad tai nebuvo vienintelė ir esminė priežastis, dėl ko ieškovas neįvykdė Rezervavimo sutarties. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip atidus rūpestingas asmuo, nedėjo pastangų išsiaiškinti, kokio dydžio yra įsiskolinimai už butą. Ieškovas ieškojo namo bendrijos pirmininkės, bandė susisiekti su turto savininke, tačiau į atsakovę, kad ši pateiktų detalius įrodymus apie įsiskolinimus, nesikreipė. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad butui areštas netaikytas, skolinių įsipareigojimų, apart hipotekos nėra. Kaip nurodė ieškovo darugė, jai nepatiko, jog butas penktame aukšte. Tačiau iki Rezervavimo sutarties pasirašymo ieškovas turėjo savaitę laiko įvertinti visas aplinkybes, galėjo apsispręsti. Kita aplinkybė, dėl ko ieškovas atsisakė Rezervavimo sutarties - nepatiko įmonės vadovas, dėl kokių priežasčių nenurodė, tik visi jiems patarė atsisakyti sutarties. Sutartyje numatytas punktas dėl baudos atitekimo atsakovei, kaip pardavėjai, kuri veikė pagal Rezervavimo sutartį. Teismų praktikoje numatyta, kad Preliminarioje sutartyje bauda gali būti traktuojama ne kaip kainos dalies sumokėjimas, tačiau gali būti vertinama kaip netesybos. Vertinant šalių sąžiningumą, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, gali atitekti šaliai, kuri veikė sąžiningai, kaip baudinės netesybos. Jeigu pripažįstama kaltė dėl sutarties nutraukimo, bauda gali būti panaudota nuostolių atlyginimui. Bauda atitinka minimalius atsakovės nuostolius, nes ji yra verslo objektas, ji suinteresuota kuo greičiau parduoti būstą ir gauti užmokestį. Atsakovės atstovas nurodė, kad sudarius Rezervavimo sutartį, buvo du potencialūs klientai, kurie butą būtų įsigiję gruodžio mėnesį, tuo tarpu butas buvo parduotas kovo mėnesį. Per tą laiką atsakovas toliau ieškojo pirkėjų, buvo keliami mokami skelbimai, šios išlaidos ir sudaro 1 500,00 Eur sumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. J. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog visus veiksmus, susijusius su buto pardavimu, buvo pavedusi atlikti atsakovei. Dėl ieškovo veiksmų prarado daug laiko, susitrukdė buto pardavimo procesas, kuris buvo sustabdytas gruodžio mėnesio pradžioje. Ji turėjo vieną pasiūlymą iš kito pirkėjo - jos giminaitės, galėjo butą brangiau parduoti. Taip pat N. Č. minėjo, kad du klientai domėjosi butu, tačiau nepardavė. Ji dėl ieškovo veiksmų nuostolių nepatyrė. R. J. ginčo bute negyvena, todėl kartais būdavo skolinga sumokėti už praėjusio mėnesio komunalinius mokesčius, tačiau skola būdavo nedidelė, apie 100,00 Eur, bankui nebuvo praleidusi mokėjimų.
Liudytoja I. J. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra UAB „Nervelita“ biuro vadovė. Paaiškino, jog jai žinoma, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta Rezervavimo sutartis, ji sutarties pasirašyme nedalyvavo, buvo rezervuotas butas. 2020 m. gruodžio 11 d. G. B. kartu su žmona ar drauge atvyko į UAB „Nervelita“ ofisą, susitiko su N. Č. ir “Capital Credit“ atstove, buvo kalbamasi apie ieškovo finansavimo galimybes. Kadangi ieškovas su drauge neturėjo pajamų, negalėjo gauti kredito iš banko, jiems buvo siūloma padėti parduoti turimą butą ir žemės sklypą, tuomet jiems būtų pavykę įsigyti norimą butą be paskolos. Ji iš N. Č. žino, kad Rezervavimo sutarties sudarymo metu, butu domėjosi dar du klientai. Taip pat N. Č. minėjo, kad G. B. dar nežino, ar pirks butą, nes jam nesigauna su finansavimu. Laišką dėl sutarties nutraukimo atsakovė gavo 2020 m. gruodžio 21 d.
Liudytoja V. B. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su sūnumi (ieškovu) ir sūnaus drauge ieškojo jiems įsigyti butą. Internete rado skelbimą apie parduodamą trijų kambarių butą Jazminų gatvėje. Kadangi butas patiko, paskambino sūnui, pasakė apie rastą skelbimą, jie visi pasitarė ir nusprendė, kad butą reikia pirkti. 2020 m. gruodžio 3 d. sūnus su drauge vyko sudaryti sutartį, sakė, kad reikės 1 500,00 Eur avanso, kuris jai pasirodė labai didelis. Šią sumą sūnui davė ji su vyru. Sūnus su drauge papasakojo, kad pasirašė Rezervavimo sutartį, susimokėjo avansą bei minėjo, kad kažkas neaišku dėl buto skolų, kad butas įkeistas bankui, bet jiems nepavyko daugiau nieko išsiaiškinti. Ji su vyru ketino padėti finansiškai įsigyti butą, be to sūnaus draugė turėjo butą, kurį ketino parduoti. Sūnus su drauge atsisakė sutarties, nes jie išsigando, kad gali būti didelės skolos už butą, o prieš sutarties pasirašymą jiems niekas nieko nepasakė, nepaaiškino.
Liudytoja R. J. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ji su Giedriaus mama rado skelbimą internete, kad parduodamas butas adresu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjo nuotraukas, butas labai patiko, norėjo nusipirkti. Lygtai 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai neprisimena, pasiskambino N. Č. ir susitarė dėl buto apžiūros. Butą apžiūrėjo maždaug prieš savaitę iki Rezervavimo sutarties pasirašymo, butas buvo tvarkingas, patiko, kliuvo tik tai, kad penktame aukšte, todėl pasakė, kad paskambins už poros dienų, nes dar norėjo pagalvoti, pasitarti. Atvykus apžiūrėti butą, reikiamos pinigų sumos neturėjo, nors pardavimo procesas nebuvo pradėtas, tačiau savo butą ji būtų pardavusi per savaitę maždaug už 30 000,00 Eur, likusius pinigus būtų davę G. tėvai. Tuo metu nei ji, nei ieškovas nedirbo, nes jie buvo ką tik sugrįžę iš Olandijos. Kadangi tai buvo jos ketvirtas nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris, po buto apžiūros iki Rezervavimo sutarties pasirašymo ji su ieškovu savo iniciatyva pradėjo domėtis, ar yra skolų už butą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), vienas iš kaimynų gyvenančių pirmame aukšte pasakė, kad butas įkeistas bankui, bet pasiūlė nueiti pas namo bendrijos pirmininkę. Ji su ieškovu susirado namo bendrijos pirmininkę, kuri pasakė, kad gal už du ar tris mėnesius yra skolos už komunalinius mokesčius – elektrą, šildymą, šiukšles, skolų dydžio nepasakė. Žinia apie šias skolas nei jos, nei ieškovo neišgąsdino, todėl 2020 m. gruodžio 3 d. jie nuvyko į agentūros ofisą. Su Rezervavimo sutartimi tiek ji, tiek ieškovas susipažino, sutartį uoliai skaitė, tačiau buvo labai nemalonu, kuomet pasirašius Rezervavimo sutartį, N. Č. pasakė, kad butas įkeistas bankui ir dar yra skola bankui. Atstovas daugiau nieko neaiškino, dėl ko įkeistas ar kokios sumos likę sumokėti ji su ieškovu neklausė, bet šis faktas juos išgąsdino, įkeisto bankui buto jai dar netekę pirkti. Taip pat jai nepatiko, kad iš pradžių prašė 1 000,00 Eur užstato, o po to paprašė 1 500,00 Eur. Kadangi sutartis jau buvo pasirašyta, butas patiko, nusprendė jį pirkti, pagalvojo, kad susitvarkys su skolomis, nepatiko tik tai, kad butas penktame aukšte. Tačiau ji dar pasiskambino brolienei, kuri dirbusi nekilnojamojo turto vadybininke, ši pasakė, kad buto nepirktų ir su N. Č., kurį pažįsta, neturėtų jokių reikalų, nes jis nepatikimas žmogus. Todėl ji pabijojo, kad N. Č. negrąžins buto pirkimo dokumentų. Rezervavimo sutartį pasirašė, tačiau nuomonė pasikeitė ir pamanė, kad pirkti butą su skolomis nėra gerai. Ji matė, kokia sutartyje numatyta atsakomybė už atsisakymą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Informuodami apie sutarties nutraukimą, suprato, kad jiems kyla atsakomybė, todėl bandė gražiuoju tartis, kad atsakovės atstovas sugrąžintų bent dalį pinigų. Dėl kieno kaltės Rezervavimo sutartis nebuvo įvykdyta, negali atsakyti, ji su ieškovu nieko blogo nepadarė, jie tiesiog vertino savo finansines galimybes, iš pradžių norėjo pirkti butą, tačiau apsigalvojo dėl N. Č. nepatikimumo po pokalbio su broliene. Po Rezervavimo sutarties pasirašymo, ofise dar vyko pokalbis dėl galimybės jai su ieškovu gauti paskolą buto įsigijimui, tada ji nebūtų pardavinėjusi savo buto, palikusi vaikams. Tačiau ji ir ieškovas tuo metu nedirbo, todėl galėjo gauti iš banko tik nedidelę paskolą. Tai, kad 1 500,00 Eur suma lieka atsakovei kaip bauda yra nehumaniška, nesąžininga, nes atstovas iš anksto nepasakė apie skolas. Šiuo metu ji įsigijusi namą už banko paskolą, kurį tvarkosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 11 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. CAN – 139 dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Trečiasis asmuo suteikė atsakovei teisę sudaryti su pirkėju Rezervavimo sutartį (5.5. punktas, 2021-05-25 DOK 18385). Tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. sudaryta Rezervavimo sutartis dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, kuria atsakovė rezervavo ieškovui norimą įsigyti butą, susitarė iki 2021 m. vasario 1 d. sudaryti pagrindinę turto Pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat ieškovas sumokėjo atsakovei 1 500,00 Eur rezervacijos mokestį, kuris, šalims įvykdžius susitarimo sąlygas, turėjo būti įskaičiuojamas į objekto pardavimo kainą (2021-04-08 DOK 12311). Ieškovas 2020 metų gruodžio mėnesį nutraukė Rezervavimo sutartį, atsisakė sudaryti pagrindinę buto Pirkimo – pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti jam 1 500,00 Eur rezervacijos mokestį, kadangi ieškovas nebuvo informuotas apie buto įkeitimą bankui ir esamas skolas už komunalinius mokesčius (2021-09-06 DOK 29566, civilinė byla Nr. eL2-932-887/2021 2021-01-13 CBP 125). Tuo tarpu atsakovė vertina, jog 1 500,00 Eur rezervacijos mokestis priklauso atsakovei, kaip bauda, nesudarius pagrindinės buto Pirkimo – pardavimo sutarties dėl ieškovo kaltės, kadangi jis neįvertino savo finansinių galimybių. Taigi, iš esmės byloje kilo ginčas dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto Pirkimo – pardavimo sutartis.
Dėl turto Rezervavimo sutarties kvalifikavimo.
Civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, rezervavimo sutartis, preliminarioji sutartis ar susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.162 straipsnio 1 dalis). Preliminariosios sutarties išskirtinumas pasireiškia per preliminariosios sutarties tikslą. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties apibūdinimas akivaizdžiai patvirtina faktą, kad šios sutarties sudarymas yra parengiamasis tarpinis etapas pasirašant galutinę pagrindinę sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra suformulavęs pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis šalių ikisutartinių derybų metu pasiektas susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminarioji sutartis: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė pasirašė Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto pardavimo. Ieškovas ir atsakovė pasirašė Rezervavimo sutartį, kurioje susitarė teisiškai reikšmingus faktus, aktualius šalių susiformavusių santykių kvalifikavimui, t. y. ieškovo valią įsigyti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), šalių suderintą valią dėl ketinamo įsigyti turto kainos – 37 000,00 Eur, rezervacijos mokesčio už ketinamą įsigyti būstą sumokėjimo faktą – 1 500,00 Eur. Pažymėtina jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad lemiamą reikšmę kvalifikuojant šalių santykius turi ne dokumento pavadinimas, o jo turinys, t. y. pripažįstamas dokumento turinio viršenybės prieš formą principas.
Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, vadovaudamasis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę pasirašyti su ieškovu Rezervavimo sutartį ir vertina, jog šalių pasirašyta Rezervavimo sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes iš dokumento turinio aiškiai matyti suderinta šalių valia iki konkretaus termino sudaryti buto Pirkimo – pardavimo sutartį už šalių sutartą konkrečią kainą (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties.
Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, kaip netesybos (delspinigiai, bauda) prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
Netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal įstatymą, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020). Tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovei ketinant parduoti butą ieškovui, o ieškovui ketinant šį turtą įsigyti, tarp šalių buvo pasirašyta Rezervavimo sutartis, kuri, kaip teismas konstatvo, laikytina Preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovas šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei 1 500,00 Eur dydžio avansą (rezervacijos mokestį), tarp šalių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Preliminariosios (Rezervavimo) sutarties 4 punkte nurodyta, kad, dėl būsimo buto pirkėjo kaltės iki nustatyto termino nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, rezervacijos mokestis (avansas) lieka pardavėjui (atsakovei). Teismas šią sutarties sąlygą kvalifikuoja kaip susitarimą dėl netesybų (baudos).
Kadangi ieškovas reikalauja grąžinti avansą, tuomet pagal Rezervavimo sutarties sąlygas turi įrodyti, kad atsakovė Rezervavimo sutarties sąlygas vykdė taip, kad nesudarius sutarto sandorio, neturėjo teisės pasilikti avanso kaip baudos dėl pirkėjo atsisakymo sudaryti sandorį. Ieškovas neginčija, kad jis atsisakė pagrindinės Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau teigia, kad jo apsisprendimą lėmė atsakovės nesąžiningi veiksmai. Tačiau, teismo vertinimu, šalių, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas nurodytų faktinių aplinkybių buvimo neįrodė. Ieškovas tvirtina, jog vienintelė priežastis, dėl ko jis atsisakė sudaryti pagrindinę Pirkimo – pardavimo sutartį, t. y., kad tik pasirašius Rezervavimo sutartį atsakovės atstovas pasakė, jog butas įkeitas bankui ir yra skolų už komunalinius mokesčius. Atsakovės atstovas N. Č. ieškovo nurodytą pastarąją faktinę aplinkybę neigė, nurodė, kad ieškovą ir jo draugę apie buto įkeitimą bankui ir skolas už komunalinius mokesčius informavo iki sutarties sudarymo. N. Č. taip pat nurodė, kad jis ieškovui ir jo draugei paaiškino, kad buto savininkas tiek skolas, tiek paskolą padengs, nes kitaip nebus įmanoma sudaryti sandorį. Be to, ieškovo parodymus paneigia jo draugės, liudytojos R. J. parodymai, kuri kelis kartus patvirtino teismui, kad apžiūrėjus butą, iki sutarties pasirašymo jie turėjo laiko pasidomėti apie buto skolas. Skolos už komunalinius mokesčius, net ir nežinant tikslių sumų negąsdino, neramu buvo dėl buto įkeitimo bankui. Tačiau kokia likusi bankui sumokėti pinigų suma, ar jie patirs dėl to papildomų išlaidų nesidomėjo, nusprendė butą įsigyti ir pasirašė Rezervavimo sutartį. Teismo vertinimu, faktas, kad butas trečiojo asmens įgytas už banko paskolą ir įkeitas bankui, nesudaro kliuvinių jį parduoti ir nesukelia jokių papildomų materialinių išlaidų pirkėjui. Pažymėtina, jog buto savininkė, trečiasis asmuo R. J., teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsiskolinimo už einamąsias įmokas bankui nebuvo, kredito likutis apie 3 000,00 Eur. Ji kartais būdavo skolinga sumokėti už praėjusio mėnesio komunalinius mokesčius, tačiau skola būdavo nedidelė iki 100,00 Eur, kurią padengdavo sekantį mėnesį. Todėl darytina išvada, kad ieškovo nuomonės pakeitimas neįsigyti buto dėl esamų skolų ir buto įkeitimo bankui nepagrįstas.
Be to, liudytoja R. J. paaiškino, kad ji pasiskambino brolienei, dirbusiai nekilnojamojo turto vadybininke, kuri pasakė, kad nepirktų buto ir su N. Č., kurį pažįsta, neturėtų jokių reikalų, nes jis nepatikimas žmogus. Ieškovo draugė išsigando, kad N. Č. negrąžins buto pirkimo dokumentų ir nusprendė nepirkti buto. Teismo vertinimu, liudytojos giminaitės išsakyta subjektyvi bei neįrodyta nuomonė apie N. Č. nepatikimumą buvo tikroji priežastis, dėl ko ieškovas su drauge atsisakė sudaryti pagrindinę Pirkimo – pardavimo sutartį.
Vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o, veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Todėl vertintina, jog ieškovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, sudarydamas ginčo sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo, turėjo ir privalėjo nuodugniai susipažinti su parduodamo turto dokumentais, išsiaiškinti visą informaciją apie turto įkeitimą bankui, apie esamas skolas už komunalinius mokesčius, kieno pareiga padengti esamus įsiskolinimu. Pažymėtina, jog kartu su ieškovu visą laiką dalyvavo jo draugė R. J., kuri paaiškino, kad ginčo sandoris buvo ketvirtasis jos sandoris įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kad apžiūrėję butą, jie turėjo laiko pagalvoti dėl jo įsigijimo, kad iki sutarties pasirašymo pasidomėjo apie buto skolas. Taip pat patvirtino, kad ji dalyvavo sutarties pasirašyme, sutartį uoliai perskaitė, tačiau nuomonė pasikeitė ir nusprendė buto nepirkti. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, suformuota teismų praktika darytina išvada, kad ieškovo nuomonės pakeitimas neįsigyti buto nepagrįstas ir yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal šalių sudarytą ginčo sutartį pažeidus Preliminariąją sutartį dėl ieškovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
Be to, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog sutarties pasirašymo metu turėjo reikiamą pinigų sumą butui įsigyti. Tiek ieškovas, tiek jo draugė tvirtino, kad jie buvo finansiškai pajėgūs įsigyti butą, neva R. J. ketino parduoti savo butą, likusią pinigų sumą būtų davę ieškovo tėvai. Tačiau į bylą nepateikti objektyvūs įrodymai patvirtinantys nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovo tėvai turėjo finansines galimybes padėti ieškovui, o R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos butas ir šiandieną neparduotas.
Teismo vertinimu, atsakovės atstovų paaiškinimai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, duomenų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus byloje nėra. Ieškovas neįrodė, jog atsisakė sudaryti Pirkimo - pardavimo sutartį dėl atsakovės kaltės, ir kad atsakovė jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar ieškovą būtų apgavę. Abejoti sudaryta ginčo sutartimi ir joje išreikšta ginčo šalių valia nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ieškinys netenkintinas.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1 500,00 Eur bauda per didelė, neatitinka sąžiningumo kriterijaus, vertina, jog kaltos abi šalys dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Teismas pirmiau konstatavo, kad Preliminarioji sutartis pažeista ir pagrindinė Pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl nesutiktina su ieškovo atstovės teiginiais ir vertintina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo mažinti šalių sutartyje susitartą netesybų sumą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė byloje patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021-09-30 DOK 32390). Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Taip pat valstybei iš ieškovo priteistinos 8,82 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270, 279, straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB “Nervelita”, j. a. k. 303179458.
Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,82 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.