Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-883-722/2023 pagal ieškovų E. J. ir L. J. ieškinį atsakovams D. G. ir J. O. dėl skolos pripažinimo solidaria, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skolos ir palūkanų, procesinių palūkanų iš J. O. ieškovei E. J. priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 7 850 Eur dydžio skolą pripažino solidaria atsakovų prievole ieškovui, priteisė solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo 7 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo priteisė ieškovui po 114,17 Eur skolos išieškojimo (vykdymo) išlaidų ir po 717,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

15. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovai D. G. ir J. O. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.

16. Atsakovai (duomenys neskelbtini)sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio reg. Nr. 3749), kuria nustatė tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.

20. Atsakovas D. G. 2021 m. kovo 17 d. išdavė ieškovui L. J. vekselį 2 300 Eur sumai, vekselį 2 600 Eur sumai bei vekselį 2 950 Eur sumai. Visų trijų nurodytų vekselių apmokėjimo terminas – 2022 m. kovo 17 d.

24. Pateikdamas vykdymui vykdomuosius įrašus L. J. 2022 m. balandžio 24 d. sumokėjo antstolei V. P. 228,34 Eur vykdymo išlaidų sumą.

Dėl tinkamo atsakovo

25. Atsakovė J. O. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas civilinėje byloje pagal ieškovų pareikštą ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

26. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas ieškinys). Civiliniame procese, kai byla nagrinėjama ieškinio teisena, visada yra dvi šalys, nesvarbu, kad kiekvieną gali sudaryti keli asmenys (procesinis bendrininkavimas). Dviejų šalių buvimas procese sudaro tinkamas sąlygas procesui vykti, įgyvendinti jame rungimosi principą.

27. Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

28. Civilinėje byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovai D. G. ir J. O. yra sutuoktiniai.

30. Be to, tiesiogiai J. O. buvo pareikštas atsakovės E. J. reikalavimas priteisti 400 Eur skolą ir 30 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Pagal šį reikalavimą atsakove galėjo būti tik pinigus į savo banko sąskaitą gavusi J. O..

Dėl 7 850 Eur skolos pripažinimo solidaria atsakovų prievole

31. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad prievolė grąžinti L. J. 7 850 Eur sumą, atsakovo D. G. gautą 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, kurios grąžinimą atsakovas vėliau patvirtino 2021 m. kovo 17 d. išrašytais vekseliais, yra solidarioji jo ir sutuoktinės (apeliantės) J. O. prievolė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvusius karantino apribojimus, galimą šeimos pajamų sumažėjimą, šeimos dydį (trys vaikai, atsakovai), atsakovo D. G. mažas pajamas. Pirmosios instancijos teismas labiau tikėtina aplinkybe laikė tai, kad atsakovo D. G. iš ieškovo L. J. gauti pinigai, kurių pilno panaudojimo atsakovas neįrodė, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl sprendė, kad tokia prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pritaria apeliantės apeliacinio skundo argumentams, kad esant tarp atsakovų sudarytai ir galiojančiai (duomenys neskelbtini) ikivedybinei sutarčiai (notarinio reg. Nr. 3749) bei ieškovui L. J. neįrodžius pinigų panaudojimo bendrų atsakovų šeimos poreikių tenkinimui fakto, reikalavimas dėl 7 850 Eur skolos pripažinimo solidaria D. G. ir J. O. prievole negalėjo būti patenkintas.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra, be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra, su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

35. Atsižvelgiant į tai, vekselio pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad gautos lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex speciali (liet. specialusis įstatymas) įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

36. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau minėta CK 3.109 straipsnio 1 punkto 2 dalies nuostata dėl bendro turto tvarkymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama siaurai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas bendromis turto tvarkymo išlaidomis yra pripažinęs draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005), taip pat prievoles, kylančias iš sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutuoktiniams priklausančiam gyvenamajam namui bei kiaulininkystės ūkiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tuo tarpu pagal vekselį vieno iš sutuoktinių pasiskolinti ir į bendrovės sąskaitą įnešti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, kasacinio teismo nebuvo pripažinti kaip savo esme atitinkantys bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiūros, eksploatacijos, remonto ir pan.) išlaidų sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

37. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl prievolės grąžinti pinigus, vieno sutuoktinio gautus (pasiskolintus) vekselių pagrindu, pripažinimo solidaria abiejų sutuoktinių prievolę, esminę reikšmę turi aplinkybė, kur buvo panaudoti pinigai.

38. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovams (CPK 178 straipsnis). Taip pat, kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).

39. Kartu pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartimi pasirinkti jiems priimtiną kitokį bendro turto teisinį režimą, nei yra nustatytas įstatymu, ir kartu reglamentuoti savo civilinės atsakomybės pagal prievoles klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005). Tik pagal sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

40. Remiantis tuo, svarbia aplinkybe byloje laikytina tai, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio reg. Nr. 3749), kuria D. G. ir J. O. nustatė tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Nurodyta ikivedybinė sutartis 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre, ji nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).

41. Ikivedybinės sutarties (notarinio reg. Nr. 3749) 8 punktas numatė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsakovo už savo prievoles, atsiradusias tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, o pagal bendras prievoles išskirtinai šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai. Taip pat svarbus yra minėtos ikivedybinės sutarties 3 punktas, kuris numatė, kad tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis ar bet kurios kitos rūšies turtas, kuris bus įgytas nuo sutarties įsigaliojimo dienos už kiekvieno sutuoktinio asmenines lėšas, bus tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o tokiam turtui bus taikomas asmeninės sutuoktinio nuosavybės turto teisinis režimas.

42. Byloje nekilo ginčas, kad 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atsakovas D. G. gavo iš ieškovo L. J. 7 850 Eur sumą. Pinigų gavimo faktas ir įsipareigojimas juos grąžinti buvo įtvirtinti atsakovo D. G. asmeniškai 2021 m. kovo 17 d. pasirašytuose vekseliuose, tačiau byloje nėra duomenų, kurie liudytų, jog atsakovė J. O. dalyvavo ieškovui L. J. perduodant pinigus atsakovui D. G., ar kad ji dalyvavo atsakovui D. G. pasirašant vekselius.

43. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. D. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo autokrautuvą „Linde“ už 4 000 Eur sumą, taip pat 2021 m. rugpjūčio 10 d. papildomai sumokėjo 500 Eur sumą už minėto autokrautuvo nuomą. Remiantis ikivedybinės sutarties (notarinio reg. Nr. 3749) 3 punktu, laikytina, kad minėtą autokrautuvą atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad už L. J. pinigus įgytas autokrautuvas galėjo būti panaudotas atsakovės J. O. įmonės reikmėms, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantė savo apeliaciniame skunde, tai liudijančių duomenų byloje nėra. Iš to seka, kad didžiąją dalį iš L. J. gautos pinigų sumos (t. y. 4 500 Eur) atsakovas D. G. išleido savo asmeniniams poreikiams – autokrautuvo įsigijimui asmeninės nuosavybės teise bei nuomos mokesčio už jį sumokėjimui.

44. Duomenų, kad likusi 3 350 Eur suma buvo panaudota atsakovų šeimos poreikių tenkinimui byloje, taip pat nėra. Ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kad atsakovo D. G. iš ieškovo L. J. gauti pinigai (ar jų dalis) buvo panaudoti bendriems atsakovų šeimos poreikiams, pavyzdžiui: 1) bendro turto tvarkymui, priežiūrai ar remontui (bylos duomenimis atsakovai jokio bendro turto neturėjo ir neturi); 2) atsakovės J. O. asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto pagerinimui, priežiūrai (remontui) ar išlaikymui; 3) bendroms šeimos kasdienėms išlaidoms, komunaliniams ar kitokiems mokesčiams, kelionėms ar pan.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė J. O. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja paaiškino, jog žinojo, kad sutuoktinis D. G. skolinosi iš L. J. apie 8 000 Eur, kadangi tai buvo pinigai reikalingi tuo metu jų šeimai, negali būti laikoma pakankama atsakovų solidariajai atsakomybei konstatuoti, nes tokių jos parodymų nepatvirtina civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad J. O. kaip liudytoja buvo apklausta 2021 m. rugpjūčio 5 d. Tuo tarpu atsakovas D. G. autokrautuvą „Linde“ už 4 000 Eur sumą įsigijo dieną prieš, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d., o 500 Eur sumą už minėto autokrautuvo nuomą sumokėjo tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. Tai liudija, kad atsakovo iš ieškovo 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais gauta 7 850 Eur suma nebuvo išleista, atsakovas D. G. prasidėjus ir net vykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), disponavo mažiausiai 4 500 Eur dydžio suma ir ši suma buvo išleista tik 2021 m. rugpjūčio mėn. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas J. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus laiko jos siekiu palengvinti sutuoktinio D. G. teisinę padėtį, ir jais nesivadovauja spręsdamas klausimą dėl prievolės grąžinti ieškovui L. J. 7 850 Eur sumą solidarumo. Ieškovės J. O. siekį savo paaiškinimais padėti sutuoktiniui ikiteisminio tyrimo byloje netiesiogiai liudija ir ta aplinkybė, kad turėdama galimybę neduoti parodymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalį („Asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius“), ji tokius parodymus davė.

46. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas labiau tikėtina aplinkybe, jog iš ieškovo L. J. gauti pinigai buvo panaudoti atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, kad dėl 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvusių karantino apribojimų, galimo šeimos pajamų sumažėjimo, šeimos dydžio (trys vaikai, atsakovai), atsakovo D. G. mažų pajamų, atsakovų šeimai tuo metu trūko pinigų ir jie galėjo išleisti tokią pinigų sumą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad atsakovų šeimos turtinė padėtis 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo bloga, pavyzdžiui, kad jie buvo įsiskolinę kredito įstaigoms ar kitiems fiziniams asmenims, nedirbo ir negavo jokių pajamų ar pan. Priešingai, VSDFV duomenimis, atsakovas D. G. dirbo, atsakovė J. O. turėjo įvairaus nekilnojamojo turto. Autokrautuvo „Linde“ įsigijimas už 4 000 Eur sumą 2021 m. rugpjūčio 4 d. taip pat liudija, kad atsakovas D. G., nuo pinigų iš ieškovo L. J. gavimo momento (t. y. nuo 2020 m. lapkričio-gruodžio mėnesiai) praėjus beveik 9 mėnesiams, toliau disponavo gana didele pinigų suma. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovų šeimai trūko pinigų ir iš L. J. 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais gauta 7 850 Eur suma buvo išleista bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

47. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai civilinėje byloje neįrodė, kad asmeniškai atsakovo D. G. iš ieškovo L. J. 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais gauta 7 850 Eur suma, kurios grąžinimas buvo įtvirtintas 2021 m. kovo 17 d. atsakovo pasirašytais vekseliais, buvo panaudota atsakovų (D. G. ir J. O.) bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 7 850 Eur skolą solidaria atsakovų D. G. ir J. O. skola ieškovui L. J..

Dėl procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai ieškovui L. J. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia išvada padaryta pažeidžiant procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas ir yra nepagrįsta.

49. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis tam tikros piniginės prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl tokios prievolės objekto (pvz. skolos priteisimo, nuostolių priteisimo, ar pan.) kreipėsi į teismą.

50. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos. Todėl priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: 1) kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), 2) kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei 3) nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Pasisakydamas nuo kokios sumos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties ar kitokio savo teisės pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui, ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) netesybos, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

51. Iš nurodyto seka, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas, nes jis yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus byloje pareikštu turtinio pobūdžio reikalavimu priteisti iš skolininko konkrečią pinigų sumą (skolą, nuostolius, netesybas, palūkanas).

52. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, be kita ko, ieškinyje suformuluotu neturtinio pobūdžio reikalavimu prašė pripažinti 7 850 Eur skolą solidaria atsakovų D. G. ir J. O. skola ieškovo L. J. naudai. Kartu ieškovas tiesiogiai ieškinyje nurodė, kad neprašo šios skolos priteisti (žr. ieškinio (reg. Nr. DOK-109669) pirmo lapo pirma pastraipa). Iš to seka, kad civilinėje byloje nebuvo pareikštas savarankiškas turtinis reikalavimas dėl 7 850 sumos priteisimo iš atsakovų, su kuriuo tiesiogiai yra siejamas išvestinis reikalavimas – reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovui solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų palūkanas nuo 7 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįsta, nes tokia suma (t. y. 7 850 Eur) civilinėje byloje (nei nagrinėjamoje, nei kitoje civilinėje byloje) ieškovui iš atsakovų priteista nebuvo, todėl ir procesinės palūkanos ieškovui solidariai iš atsakovų nuo minėtos sumos negalėjo būti priteistos.

Dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo iš atsakovų

53. Ieškovai ieškiniu, be kita ko, prašė L. J. solidariai iš atsakovų D. G. ir J. O. priteisti ir 228,34 Eur vykdymo išlaidas.

54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 228,34 Eur suma yra pagrįstą įrodymais, ši suma sumokėta vykdymo procese antstolei V. P.. Šias vykdymo išlaidas teismas prilygino ieškovo patirtoms skolos išieškojimo išlaidoms, t. y. bylinėjimosi išlaidoms, ir jas, lygiomis dalimis – po 114,17 Eur, priteisė ieškovui L. J. iš atsakovų D. G. ir J. O..

55. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktas 2022 m. balandžio 24 d. mokėjimas (mokėjimo paskirtis – „Už išieškojimo išlaidas“) liudija, kad ieškovas L. J. 228,34 Eur suma sumokėjo antstolei V. P. vykdymo proceso metu, pateikdamas vykdymui Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro L. Ž. 2022 m. balandžio 6 d. išduotus tris vykdomuosius įrašus (Nr. 2216, Nr. 2217 ir Nr. 2218), todėl 228,34 Eur suma priskirtina vykdymo išlaidoms (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 1 dalis). CPK 611 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Nurodyta CPK nuostata yra detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151 punktas numato, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Tos pačios Instrukcijos 155 punktas numato, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos yra grąžinamos išieškotojui.

56. Iš to seka, kad teisės aktai (CPK, Instrukcija) numato specialią vykdymo proceso metu patirtų vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką – išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos jam išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, ir yra antstolio grąžinamos išieškotojui, todėl išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos negali būti prilyginamos bylinėjimosi išlaidoms ir priteisiamos pareiškiant savarankišką reikalavimą civilinėje byloje. Tokio pobūdžio ginčas yra nenagrinėtinas teisme.

57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad civilinės bylos dalis pagal ieškovų pareikštą reikalavimą dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo negalėjo būti pradėta, o pradėta – turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl skolos pripažinimo solidaria atsakovų (sutuoktinių) prievole, taip pat tenkindamas reikalavimą dėl procesinių 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų (sutuoktinių), netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenines ir bendras sutuoktinių prievoles bei procesinių palūkanų priteisimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nurodytų ieškinio reikalavimų patenkinimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla pagal ieškinio reikalavimą dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo negalėjo būti pradėta, o pradėta – turėjo būti nutraukta, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tokios išlaidos buvo priteistos ieškovui L. J. iš atsakovų D. G. ir J. O. po 114,17 Eur, ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole bei procesinių palūkanų priteisimo, taip pat nutraukus civilinės bylos dalį dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo iš atsakovų, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

61. Nutraukus civilinės bylos dalį dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo, ieškovui L. J. grąžintina proporcinga žyminio mokesčio dalis – 6,85 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

62. Pirmosios instancijos teisme ieškovas L. J. patyrė 1 459,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 222,40 Eur žyminis mokestis (245 Eur sumokėtas žyminis mokestis – 15,75 Eur pirmosios instancijos teismo jau grąžintina žyminio mokesčio dalis – 6,85 Eur apeliacinės instancijos teismo grąžinta žyminio mokesčio dalis = 222,40 Eur), 111,86 Eur sumokėti antstolei V. P. už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 1 125 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Duomenų apie atsakovų D. G. ir J. O. pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

63. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais visi ieškovo L. J. pareikšti reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti, todėl jam jokia bylinėjimosi išlaidų dalis iš atsakovų nepriteistina. Atsakovams nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

64. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas L. J. patyrė 810 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė J. O. apeliacinės instancijos teisme patyrė 224 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas už pateiktą apeliacinį skundą.

65. Išnagrinėjus atsakovės J. O. apeliacinį skundą, jis yra tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė J. O. turi teisę gauti visų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovo L. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra atlyginamos, atsakovei J. O. iš ieškovo L. J. priteistinos 224 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo

66. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 26,88 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais visi ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei tik iš ieškovo L. J. (CPK 92 straipsnis).

67. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 6,05 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Išnagrinėjus atsakovės J. O. apeliacinį skundą, jis yra tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, 6,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma valstybei priteistina tik iš ieškovo L. J. (CPK 92 straipsnis).

68. Susumavus pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, galutinai iš ieškovo L. J. valstybei priteistina 32,93 Eur suma (26,88 Eur + 6,05 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria 7 850 Eur skola pripažinta solidaria atsakovų D. G. ir J. O. skola ieškovui L. J., priteistos ieškovui L. J. solidariai iš atsakovų D. G. ir J. O. 5 procentų metinės palūkanos nuo 7 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo priteista ieškovui po 114,17 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir po 717,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškinio reikalavimus dėl 7 850 Eur dydžio skolos pripažinimo solidaria atsakovų prievole ieškovui ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 7 850 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovui solidariai iš atsakovų.

Civilinės bylos dalį dėl 228,34 Eur vykdymo išlaidų priteisimo nutraukti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6,85 (šešių eurų ir 85 centų) Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29, AB „Swedbank“.

Priteisti atsakovei J. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 224,00 (du šimtus dvidešimt keturis eurus) Eur.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 32,93 (trisdešimt du eurus ir 93 ct.) Eur, sumokant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.