Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-353-221/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-15
Bylos Nr.: 2A-353-221/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04450-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: G. N.
Ieškovas: V. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-353-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04450-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo G. N. priešieškinį ieškovei V. N. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. N. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra K. N. tvarką: atsakovas pagal jo pasirinkimą 2-3 kartus per mėnesį po 1-2 valandas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje ar kitoje viešoje vietoje, suderinant su motina prieš parą laiko; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys dvejus metus nebepalaiko santuokinių ryšių, neturi bendrų interesų, vienas kitam jaučia priešiškumą, todėl jų tolimesnis bendras gyvenimas negalimas. Dukros gyvenamoji viena nustatytina su ieškove, nes dukra yra mažametė, prisirišusi prie ieškovės, ieškovė ja rūpinasi, prižiūri ir auklėja nuo gimimo. Ieškovė turi gyvenamąjį būstą, todėl turi realią galimybę sudaryti dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Mėnesio dukros išlaikymo išlaidos sudaro apie 300 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos, be to, jis gali dirbti papildomai ir gauti pajamas, kurios užtikrintų vaiko materialinius poreikius. Dėl to atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgtina į vaiko interesus.

3. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė nustatyti jo bendravimo su dukra K. N. tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę; dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 4 valandas nuo 15.00 val. iki 19.00 val., suderinus jas su vaiko motina, bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę; dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė riboja jo galimybes susitikti ir bendrauti su vaiku, galbūt daro neleistiną įtaką vaikui, nes, susitikus su vaiku, jis ima reikalauti, kad atsakovas išeitų, kalba, kad atsakovas yra negeras, nors atsakovas dukrai nėra padaręs nieko blogo. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nerūko, nėra baustas administracine tvarka, dirba pareigūnu, todėl nėra priežasčių minimalizuoti jo galimybes bendrauti su dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (rašymo apsirikimai ištaisyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje tarp atsakovo ir ieškovės, ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. 45, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui paliko pavardę – (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnametės K. N. gyvenamąją vietą su motina V. N.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. N. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 4 d. iki dukros pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su dukra K. N. tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 4 valandas, suderinus jas su vaiko motina, bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina prieš savaitę laiko iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto; priteisė ieškovei iš atsakovo 541 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 57,6 Eur žyminį mokestį ir 9,28 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė, teismo posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, nenustatinėjant kaltės; nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukters K. N. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, jis 4 valandas, suderinus jas su vaiko motina, bendrauja su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros norus ir sveikatos būklę; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina prieš savaitę laiko iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto. Atsakovui sutikus su ieškinio reikalavimais nutraukti santuoką, nenustatinėjant šalių kaltės, ir dėl santuokinių pavardžių šalims palikimo, teismas pripažino, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką, šalims paliko santuokines pavardes. Šalių nepilnametės dukros K. N. gyvenamąją vietą nustatė su motina, motyvuodamas tuo, kad tai geriausiai atitinka dukros interesus ir tarp šalių dėl to nėra ginčo. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad ieškovė dirba ir gauna 670 Eur darbo užmokestį, turi asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą ir automobilį, atsakovas dirba ir gauna 568 Eur vidutinį darbo užmokestį, turi asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą, motociklą ir du automobilius. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių dėl kalbos išraiškos, kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimo, padidėjusio jautrumo, trumpalaikių tikų. Pripažino, kad nepilnamečio vaiko poreikių (maistui, socialinėms reikmėms, sveikatos stiprinimui) tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 360 Eur suma, kurią ieškovė realiai ir skiria. Teismas sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas laikė, kad vaiko tėvas gali skirti kas mėnesį po 160 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad šalys iš esmės susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tik nepavyko rasti bendro sprendimo dėl bendravimo vietos, atsakovas teigė, jog motina daro įtaką, kad dukra nenorėtų su juo vykti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė paaiškinimų, kokių jis ėmėsi priemonių, veiksmų, kad dukra noriai su juo bendrautų, jis kaltino ieškovę darant įtaką dukrai, kad ši nevyktų su tėvu, nepateikdamas jos kaltės įrodymų. Teismas sprendė, kad šalių santykiai išlieka konfliktiški, todėl, tėvui su dukra bendraujant ieškovės namuose ir matant tėvų konfliktus, bus pažeidžiami vaiko interesai. Dėl to nustatė ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, nustatant, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies; išlaikymas nepilnametei dukrai K. N. priteisiamas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; papildant teismo nustatytą bendravimo tvarką sakiniu: „Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje“; pakeičiant priteistas bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsižvelgiant į CPK 141 straipsnio reikalavimus, neteisingai konstatuota, kad teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslino ieškinį. Ieškovė nepateikė teismui rašytinio pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė darė žodinius pareiškimus, kad sutinka su tam tikromis aplinkybėmis, t. y. su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta santuokos nutraukimo tvarka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kitokia nei nurodyta ieškinyje bendravimo su vaiku tvarka. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šalys gali daryti pareiškimus tik atsisakydamos ieškinio reikalavimų arba sutikdamos su kitos šalies reikalavimais. Be to, teismas neatsižvelgė, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai ne nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. lapkričio 4 d.), o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kadangi atsakovas padengė dalį šio reikalavimo. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios šalys nepasirašė, kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis atmetamas, atitinkamai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Netinkamai nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas teismo posėdžio metu nekeitė savo nuomonės, bylos proceso metu jis siekė bendrauti su dukra bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Atsakovas yra suinteresuotas bendrauti su vaiku neutralioje aplinkoje, tačiau byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad kol kas tai faktiškai yra neįmanoma (Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. išvada, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. SD-177). Teismas sprendime nutylėjo šias aplinkybes. Teismo išvada, jog, tėvui su dukra bendraujant ieškovės namuose ir matant tėvų konfliktus, bus pažeidžiami vaiko interesai, yra neteisinga, atitinkanti tik ieškovės interesą neleisti atsakovui bendrauti su vaiku. Norint išvengti konfliktinės situacijos, pati ieškovė turėtų siekti, kad vaikas norėtų išeiti su atsakovu iš namų ar iš vaikų ugdymo įstaigos. Net ir po teismo sprendimo priėmimo vaikas, bendraudamas su atsakovu, girdint ieškovei, pareiškia, kad atsakovas turėtų išeiti, nes čia ne jo namai ir pan. Tai rodo neleistiną ieškovės įtaką vaikui. Ieškovė niekaip nereaguoja į tokius vaiko pasakymus. Atsakovas be ieškovės sutikimo negali įrašinėti tokio bendravimo, todėl negali pateikti įrodymų teismui. Vaikas nesugebėjo visiškai bendrauti ir su psichologais, o tai taip pat rodo ieškovės daromą neleistiną įtaką vaikui. Tarp šalių nebūtų konfliktų, jei ieškovė, atvykus atsakovui, leistų jam su vaiku bendrauti netrukdomai, pasilikus vieniems. Psichologinė tarnyba konstatavo, kad šalys aptarė tik galimybę vaiką išvežti iš ieškovės namų, o ne atsakovo išvykimą, jei vaiko išsivežti nepavyks. Atsakovui, siekiančiam bendrauti su vaiku, lieka vienintelė teisėta priemonė reikalauti teismo leidimo bendrauti su vaiku tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek ir vaiko negyvenamojoje vietoje, kuomet jis sutiks palikti gyvenamąją vietą, tai atitiktų CK 3.170 straipsnio reikalavimus. Ieškovė bando piktnaudžiauti tuo, kad dukra gali atsisakyti eiti su atsakovu ir tokiu būdu faktiškai beveik visiškai eliminuoti (minimizuoti) atsakovo galimybę bendrauti su dukra, o tai iš esmės pažeidžia atsakovo teisę matytis, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Be to, pati ieškovė ieškinio reikalavimuose nurodė, kad atsakovas turėtų bendrauti su dukra jos gyvenamojoje ar kitoje viešoje vietoje, nekeitė šio prašymo pagal CPK reikalavimus.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Atsakovas nepareiškė priešieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsiliepime į ieškinį išdėstyti atsikirtimai nelaikomi priešieškinio reikalavimais, jei nepareikštas priešieškinis. Ieškovė, norėdama greitesnės bylos nagrinėjimo baigties, paskutiniame teismo posėdyje prašė nutraukti šalių santuoką, nenustatinėjant kaltės.

Šalies argumentai

8.2. Ieškinyje ieškovė prašė išlaikymą dukrai priteisti nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 4 d.). Ieškovė nepateikė teismui rašytinio patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo datos, todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti dukrai išlaikymą pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes tokios sutarties šalys nepasirašė. Aplinkybė, kad ieškovė, patikėjusi atsakovo geranoriškumu sumokėti visą išlaikymo įsiskolinimo skirtumą, pasakė, jog išlaikymas dukrai gali būti priteistas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į tai, jog atsakovas padengė dalį reikalavimo, laikytina atsakovės klaida. Atsakovo ieškovei sumokėta 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo dalis bus įskaityta vykdymo procese.

8.3. Iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas su dukra bendravo tik epizodiškai. Tik pateikus ieškinį, atsakovas pradėjo dažniau lankyti dukrą, pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismui 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustačius laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ieškovė stengėsi, kad vaikas palaipsniui priprastų prie atsakovo, bendrautų su juo kaip su tėvu, nes dukra yra padidinto jautrumo, turi specialiųjų poreikių dėl kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimo, kalbos išraiškos ir kt. Per 10 mėnesių, kuriuos atsakovas bendrauja su dukra, ji priprato prie jo, vadina tėte, kartu žaidžia, todėl tolimesnis atsakovo bendravimas su dukra gali vykti kitoje aplinkoje, o ne ieškovės bute. Nors teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, pastaraisiais mėnesiais atsakovas, atėjęs į butą, siekia daugiau bendrauti su ieškove, o ne su dukra. Pasibaigus vaiko lankymo laikui, ieškovė turi prašyti atsakovo, kad šis išeitų. Ieškovė nenori, kad vaikas stebėtų tarp šalių kylančias konfliktines situacijas, sukeliamas atsakovo netinkamo elgesio. Psichologė konsultacijų metu aiškino atsakovui, jog, norint, kad mergaitė išeitų su juo, svarbios jo pastangos ir mergaitės pasitikėjimas juo, tačiau atsakovas nerodo pastangų kuo nors sudominti vaiką. Teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatyta atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir vaiko interesus, paskatins atsakovą mokytis bendrauti su dukra, esant reikalui, pasitelkus psichologo pagalbą, skatins atsakovą stengtis sudominti vaiką, kad jis juo pasitikėtų.

Atsiliepimas

9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

11. Teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo dukros išlaikymui priteista po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka.

12. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria išlaikymas dukrai priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, prašo papildyti sprendimo dalį dėl nustatytos bendravimo tvarkos sakiniu: „Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamoje patalpoje“, taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, dukrai išlaikymą priteisti po 160 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra K. N. tvarką: atsakovas pagal jo pasirinkimą 2-3 kartus per mėnesį po 1-2 valandas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje ar kitoje viešoje vietoje, suderinant su motina prieš parą laiko.

14. Atsakovas atsiliepime į ieškinį santuoką prašė nutraukti dėl abiejų kaltės, priteisti dukros išlaikymui po 120 Eur, bendravimo su dukra tvarką nustatyti pagal jo prašymą, išdėstytą priešieškinyje. Patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė nustatyti jo bendravimo su dukra K. N. tvarką: kiekvienos savaitės antradienį arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 3 valandas nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę; dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, priklausomai nuo tėvo darbo grafiko, atsakovas turi teisę 4 valandas nuo 15.00 val. iki 19.00 val., suderinus jas su vaiko motina, bendrauti su dukra ne motinos gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į dukros pageidavimus ir sveikatos būklę; dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje; konkretų bendravimo su dukra laiką (dienas ir valandas) tėvas suderina su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo dienos, taip pat įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti dukters saugumą; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys bandė susitarti gražiuoju ir santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau nesusitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Toliau nagrinėjant bylą, ieškovė teismo posėdžio metu žodžiu patikslino reikalavimus – santuoką prašė nutraukti, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, ir, kaip ji pati teigė, norėdama būti sąžininga, prašė priteisti išlaikymą dukrai po 160 Eur nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., nesutiko, kad tėvas su dukra bendrautų jos namuose.

16. Nors ieškovė ieškinio reikalavimų raštu nepatikslino (CPK 141 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinį, atsižvelgė į ieškovės patikslintą reikalavimą ir, nutraukdamas santuoką, nenustatinėjo šalių kaltės, tačiau neatsižvelgė į kitą ieškovės pripažintą aplinkybę, kad atsakovas sumokėjo išlaikymo skirtumą ir į prašymą išlaikymą priteisti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., išlaikymą priteisė nuo 2015 m. lapkričio 4 d. visiškai nemotyvuodamas, kodėl neatsižvelgė į ieškovės ir jos atstovės prašymą išlaikymą priteisti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo susitarę dėl išlaikymo po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Dėl to nekilo ginčas ir toliau nagrinėjant bylą šalims neradus sutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Kadangi atsakovė ir jos atstovė tokią faktinę aplinkybę pripažino ir nurodė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo pradžios tikslintina, nurodant, jog išlaikymas dukrai priteistinas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

17. Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto argumentu dėl nustatytos bendravimo tvarkos papildymo. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

18. Pažymėtina, kad šalių ir jų dukros santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukros ateitį, abu privalo ją auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu. Pritartina bylos dalyviams, kad tėvas turi ieškoti būdų, kaip geriau, tinkamiau bendrauti su dukra, įgyti jos pasitikėjimą ir meilę. Tačiau sutiktina ir su apeliantu, kad, dukrai pareiškus nenorą vykti su tėvu, tokiu būdu faktiškai būtų sumažinta ar beveik visiškai atimta tėvo galimybė bendrauti su dukra, kas pažeidžia apelianto teisę matytis, bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tėvui, siekiančiam bendrauti su savo vaiku, neturi būti atimta galimybė tai daryti tiek vaiko negyvenamojoje vietoje, kuomet jis gyvenamąją vietą sutiks palikti, tiek vaiko gyvenamojoje vietoje. Ieškovė taip pat turėtų skatinti dukrą bendrauti su tėvu, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame ieškinyje ieškovė kaip tik prašė nustatyti dukros ir tėvo bendravimo tvarką dukros gyvenamojoje ar kitoje vietoje. Todėl teismo sprendimo dalis, numatanti bendravimo tvarką, papildytina apelianto prašomu sakiniu: „Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje.“

19. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, pripažįstant, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, atitinkamai (55 ir 45 proc.) perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 350 Eur. Tokiu būdu atsakovas ieškovei turi sumokėti 297,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovė atsakovui – 157,50 Eur. Kadangi šalių prievolės vienarūšės, vadovaujantis ekonomiškumo, protingumo principais, padarytina užskaita ir galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 138 Eur bylinėjimosi išlaidos.

20. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis) 57,60 Eur ir 5,10 Eur pašto išlaidos, iš viso 62,70 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistinos 4,18 Eur pašto išlaidos.

21. Apeliacinį skundą patenkinus, tenkintinas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Apeliantas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir 100 Eur už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo G. N. išlaikymas nepilnametei dukrai K. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. lapkričio 4 d. iki dukros pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. N. dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pakeisti nurodant, kad išlaikymas nepilnametei dukrai K. N. priteisiamas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. N. dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo G. N. bendravimo tvarka su dukra K. N. papildyti sakiniu: „Dukrai atsisakius vykti iš savo gyvenamosios patalpos, bendravimas vyksta jos gyvenamojoje patalpoje“.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. N. ieškovei V. N. bylinėjimosi išlaidos 541 Eur pakeisti, išlaidas sumažinant iki 138 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. N. priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 57,60 Eur žyminis mokestis ir 9,28 Eur pašto išlaidos, jas atitinkamai sumažinant iki bendros 62,70 Eur sumos.

Priteisti iš ieškovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,18 Eur pašto išlaidas.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliantui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 141 Eur išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė