Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. K., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Tadžikistano, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2018 m. lapkričio 12 d. apie 17.49 val., viešoje vietoje - prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš A. T. vilkėtos striukės pagrobė svetimą, A. T. priklausantį 70 eurų vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų, šiais veiksmais pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Y. K. kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. prie užkandinės (duomenys neskelbtini), jis autobuso vairuotojui padėjo susitvarkyti su neblaiviu asmeniu. Buvo neblaivus asmuo, kuris negalėjo išlipti iš autobuso, pusė žmogaus buvo ant asfalto, o kita pusė – autobuse. Tas žmogus buvo visiškai girtas ir mėtė savo telefoną, o jis (kaltinamasis) vis pakeldavo tą telefoną, tą darė gal 3-4 kartus, to žmogaus telefonas taip atsidūrė jo rankoje, o policija jį apkaltino vagyste, nors jis tik norėjo padėti. Kaltinamasis nurodė, kad jis to girto asmens kišenėse nieko neieškojo, kodėl jį policijos pareigūnai apkaltino vagyste, nežino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Patikslino, kad jis tą neblaivų asmenį bandė pasodinti ant suoliuko, jo daiktų netikrino, o pats asmuo mėtė savo telefoną. Autobuso vairuotojas jam sakė iškviesti tam vyrui taksi. Nurodė, kad, kai vyras išmesdavo telefoną, jis (kaltinamasis) jį pakeldavo ir paduodavo į rankas, nes nenorėjo lįsti į vyriškio kišenes, o vyras iš rankų vėl išmesdavo tą telefoną. Tas vyras dar bandė eiti į (duomenys neskelbtini) užkandinę, jis jam padėjo, o po to bandė pasodinti ant suoliuko. Nuo suoliuko daugiau to vyro niekur nevedė, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Paaiškino, kad policininkai jį sulaikė, kai jis ėjo link kiosko nusipirkti cigarečių. Kaltinamasis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis prašė, kad jam padėtų ir keli vaikinai, tačiau jie tik praėjo pro šalį.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. T. nurodė, kad įvykio nepamena, nes buvo neblaivus, jam tik sakė, kad iš jo buvo pavogtas telefonas, šiuo metu jam telefonas yra grąžintas ir jis niekam pretenzijų neturi. Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad, nepamena, ar nagrinėjamo įvykio laiku, atvykęs į autobusų į stotį buvo blaivus, bet pamena, kad jam iš autobuso išlipti tikrai nereikėjo padėti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. Č. nurodė, kad tiksliai nepamena kurį mėnesį, (duomenys neskelbtini) rajone, prie „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastebėtas vyresnio amžiaus vyras, kuris buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai judėjo ir orientavosi aplinkoje. Šis asmuo atsisėdo ant suoliuko prie minėtos užkandinės. Tuo metu pro jį ėjo tamsaus gymio aukštas vyrukas, kuris atsistojo šalia, lyg ir bandė neblaivų asmenį kelti, bet nelabai sekėsi jį pastatyti ant kojų. Pastebėjo, kad, kai tik iš „(duomenys neskelbtini)“ išeidavo žmonės, tai tas tamsaus gymio vyras atsitraukdavo nuo neblaivaus asmens. Kai aplink žmonių nebebuvo, jis vėl priėjo, atsisėdo šalia, kalbino vyriškį, ir iš neblaivaus asmens kišenės ištraukė kažką šviečiančio ir įsidėjo į savo kišenę. Tamsaus gymio vyriškis dar kažkiek pasėdėjo prie to neblaivaus vyro, bandė nuimti jo rankinę, bandė kelti, o tuomet atsistojo ir pradėjo eiti link autobusų sustojimo. Liudytojas nurodė, kad viską gerai matė, nes stovėjo maždaug 5-8 metrus nuo to suoliuko, jį pridengė krūmai, tačiau vaizdą matė aiškiai, vieta buvo apšviesta. Kai vyriškis, paėmęs telefoną, bandė šalintis, jis buvo sulaikytas ir jo paprašyta parodyti, ką paėmė iš nukentėjusiojo, jis parodė telefoną ir teisinosi, kad neva norėjo grąžinti jį nukentėjusiajam. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog kaltinamąjį pamatė, kai jis jau sėdosi šalia nukentėjusiojo, jo elgesys sukėlė įtarimų, nes jis prieš tai jau buvo nužvelgęs nukentėjusįjį, sukiodavosi aplink jį ir atsitraukdavo vos tik pasirodydavo pašaliniai žmonės. Kaltinamasis jokios pagalbos iš kitų asmenų neprašė, stebint jį, kaip tik susidarė įspūdis, jog jis vengė kontakto su žmonėmis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė R. O. nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini), kuris yra prie stoties, kartu su kolega pastebėjo vyriškį, kuris sėdėjo galimai apsvaigęs, ir aplink jį įtartinai vaikščiojo kitas vyriškis, kuris kalbino neblaivųjį asmenį ir ištraukė iš jo kišenės telefoną. Stebint šiuos asmenis, nepastebėjo, kad tas vyras, kuris ištraukė kitam asmeniui iš kišenės telefoną, būtų ieškojęs pagalbos, bendravęs su kitais asmenimis. Kilus įtarimui, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika, tas asmuo (ištraukęs mobiliojo ryšio telefoną) buvo iškart sulaikytas. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. A. nurodė, kad tiksliai laiko nepamena, galimai lapkričio ar gruodžio mėn., stoties rajone, prie (duomenys neskelbtini) patruliavo kartu su kolegomis. Jis pats nagrinėjamo įvykio nematė, tiesiog jam kolega per radijo ryšį apibūtino asmenį, kurį reikėjo sulaikyti. Tas asmuo kaip tik greitu žingsniu ėjo link jo. Jis sulaikė tą asmenį, parodė jam tarnybinį pažymėjimą ir paklausė, ką paėmė iš kito asmens, o sulaikomas asmuo iškart iš striukės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jį parodė. Šis asmuo aiškino, kad telefoną norėjo grąžinti tam vyrui, iš kurio paėmė, tačiau tokie jo paaiškinimai kėlė abejonių, nes jis kaip tik ėjo tolyn nuo nukentėjusio asmens, sėdėjusio ant suoliuko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Y. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 12 dieną, vakare, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo girtą keleivį, negalintį išlipti iš autobuso. Vyras negalėjo atsikelti nuo autobuso laiptelių, gulėdamas viena kūno dalimi ant laiptelių, o kita ant asfalto. Autobusų vairuotojas negalėjo šio vyro pakelti. Neblaivus vyriškis visiškai nesiorientavo aplinkoje. Jis vairuotojui padėjo pakelti neblaivų vyrą ir vienas palydėjo iki suoliuko. Dėl girtumo tas žmogus nieko nekalbėjo, tik kažką neaiškaus murmėjo. Kol padėjo žmogui keltis, iš drabužių vis krisdavo mobilusis telefonas, todėl tam, kad minėtas telefonas nekristų ant asfalto, įsidėjo telefoną į savo kišenę. Jis musulmono tikėjimo, o šiame tikėjime už vagystę yra baudžiama. Minėtą neblaivų vyrą pasodino ant suoliuko. Tuo pačiu galvojo, jog nori rūkyti, bet neturi cigarečių. Aplinkiniai žmonės telefonais filmavo ir fotografavo, kai bandė padėti girtam vyrui, todėl visiškai pamiršo, kad vyriškio telefonas guli jo kišenėje. Jis norėjo nueiti prie netoli esančios parduotuvėlės nupirkti cigarečių, bet jam einant link parduotuvės, jį už rankų griebė policijos pareigūnai. Nespėjo paaiškinti, kas įvyko. Jis nevogė telefono. Įvyko nesusipratimas (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. T. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d., vakare, (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nupirko butelį alkoholio, kurį išėjęs iš parduotuvės į lauką, išgėrė. Kadangi anksčiau sirgo onkologine liga, todėl užteko išgerti nedidelį kiekį, kad taptų girtu. Po ko, atėjo į autobusų stotelę, esančią priešais restoraną „(duomenys neskelbtini)“, atsisėdo ant suoliuko ir ten užmigo. Vienu momentu suprato, kad policijos pareigūnai veža tarnybiniu automobiliu, atsimena, jog atvyko į komisariatą ir ten bendravo su pareigūne, kaip jam tikrino blaivumą. Visiškai neatsimena, kaip ir kokiu būdu, 2018 m. lapkričio 12 d., vakare, iš jo buvo paimtas ar pavogtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ 70 eurų vertės. Niekam pretenzijų neturi. Telefonas jam grąžintas (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Č. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d., apie 17.49 val., kartu su kolegomis vykdė patruliavimą stoties rajone. Stovint netoli greitojo maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant suoliuko sėdintį suknibusį vyriškį. Iš neverbalinio elgesio susidarė įspūdis jog vyras yra neblaivus. Nuo (duomenys neskelbtini) autobuso stotelės link minėto vyriškio atėjo jaunas tamsaus gymio vyriškis. Priėjęs prie sėdinčio ant suoliuko vyriškio, pasilenkė ir pabandė kalbinti, apsikabinęs tikrino apsvaigusio vyro striukės kišenes, o kadangi iš restorano išeidavo žmonių, kiek laiko pastovėjo, o kai žmonių srautas sumažėjo, iš vyriškio viršutinės striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Vieta, kur sėdėjo vyriškis buvo apšviesta, todėl matėsi apsvaigusio vyriškio telefone deganti šviesa, t. y. galbūt netyčia buvo įjungtas žibintuvas ar tiesiog užsidegė ekrano šviesa, kuomet vyriškis paėmė telefoną į rankas. Minėtą telefoną jaunas vyras įsidėjo į savo striukės kišenę, po to dar bandė kažko ieškoti apsvaigusio vyriškio kišenėse, pasilenkė prie vyriškio ir apsikabinus pabandė pakelti ir galbūt vestis kažkur. Taip elgėsi, norėdamas sudaryti įspūdį, nes netoliese buvo autobusų stotelė ir daug žmonių, kurie galėjo viską matyti. Kadangi nepavyko pakelti vyro, pasodino atgal ant suoliuko ir pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini) autobuso stotelės. Tuo metu jis su kolegomis priėjo prie užsieniečio, paklausė, ar paėmė telefoną. Vyriškis atsakė, kad paėmė, aiškino, kai kėlė vyriškį nuo suoliuko, telefonas įkrito į kišenę. Pateikė savo asmens dokumentą - užsieniečio registracijos pažymėjimą - vardu Y. K. (b. l. 24). Iš esmės analogiško aplinkybės nurodytos ir A. Č. 2018 m. lapkričio 12 d., tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. O. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d., su kolegomis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo įtartiną vyrą, stovintį prie sėdinčio ant suoliuko vyriškio. Iš sėdinčio ant suoliuko vyriškio judesių matėsi, kad šis gali būti apsvaigęs. Vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta, Y. K., bendravo su tuo neblaiviu asmeniu ant suoliuko. Y. K. kėlė to vyro tašę ir čiupinėjo ieškodamas kokių daiktų. Po to, prisėdęs prie vyro, ranka paplekšnojo per striukę, akivaizdžiai ieškodamas joje kokių nors daiktų. Ištraukęs iš neblaivaus vyriškio striukės mobilaus ryšio telefoną, pradėjo šalintis. Minėtas vyras – Y. K., praeidinėjo palei juos, todėl pastarąjį sustabdė. Prisistatė ir paprašė parodyti kišenes ir ką turi prie savęs. Vyriškis parodė vogtą telefoną, visaip išsisukinėdamas aiškino, kaip tas telefonas pas jį atsirado. Jie priėjo prie neblaivaus ant suoliuko sėdinčio vyriškio ir paklausė, ar pas jį yra visi jo daiktai vietoje, jis, nors buvo neblaivus, pasakė, kad trūksta mobilaus ryšio telefono (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. apie 17.49 val., dirbant prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kolega A. Č., per raciją nurodė sulaikyti asmenį. Greitai priėjo ir sulaikė apibūdintą vyriškį. Po to greit priėjo A. Č. Viso nusikaltimo aplinkybių, tai yra, kaip ir iš ko minėtas užsienietis pavogė telefoną, nematė. Paklausė sulaikytojo, ar turi su savimi vogtą telefoną, pastarasis parodė telefoną. Minėtą vyriškį pristatė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 32).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 12 d., apie 18.43 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad sulaikytas Tadžikistano pilietis Y. K., kuris iš A. T. striukės kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Veiksmas vyko (duomenys neskelbtini) priešais „(duomenys neskelbtini)“ restoraną (b. l. 3).

2018 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“ prieiga, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (b. l. 8-11).

2018 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (b. l. 12).

2018 m. gruodžio 4 d. mobiliojo ryšio telefonas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ SM-G388F, pagal pakvitavimą buvo grąžintas nukentėjusiajam A. T. ( b. l. 13).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. lapkričio 12 d. 20.23 val. A. T. buvo nustatytas 3.10 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog Y. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už viešoje vietoje svetimo turto pagrobimą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Kišenvagystės esmė yra ta, kad ji pavojingesnė už paprastą vagystę, nes tokiam nusikaltimui padaryti reikia patirties ir įgūdžių, kad viešoje vietoje pavyktų pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Kita svarbi aplinkybė, susijusi su pirmiau nurodyta yra ta, kad išvardyti daiktai turi būti fiziškai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį), t. y. esminis kišenvagystės požymis yra grobiamo turto buvimas tiesiogiai pas tam tikrą asmenį.

Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, teigdamas, jog jis neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, nes pastarasis neva jį nuolat išmesdavo, o kaltinamasis tik norėjo jį paimti, pasaugoti ir atiduoti nukentėjusiajam, taip jam padėdamas, tačiau jo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką pagrindžia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teisme liudytojai policijos pareigūnai A. Č. ir R. O. nurodė, kad jie tiesiogiai stebėjo kaltinamojo elgesį prie nukentėjusiojo, t. y. kad jis vis prieidavo, stebėjo aplinką, kai tik pasirodydavo daugiau žmonių, atsitraukdavo nuo nukentėjusiojo, ir matė, kaip kaltinamasis iš neblaivaus nukentėjusiojo kišenės paima telefoną ir įsideda jį į savo kišenę. Liudytojai pažymėjo, kad kaltinamasis tiesiog priėjo prie nukentėjusiojo, niekur pastarojo nevedė, kitų asmenų jokios pagalbos neprašė, o kaip tik vengė kontakto su aplink buvusiais žmonėmis. Šie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, jog neva jis pats nukentėjusįjį atvedė ir pasodino ant suoliuko, o nukentėjusysis vis mėtydavo savo telefoną, dėl ko, jis (kaltinamasis) neva siekdamas pasaugoti nukentėjusiojo telefoną, jį įsidėjo į savo kišenę. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. A., nurodė, kad jam per radijo ryšį kolega A. Č. apibūdino asmenį, kurį reikia sulaikyti, įtariant vagyste, jis šį asmenį pastebėjo greitu žingsniu besišalinantį nuo užkandinės (duomenys neskelbtini), pas šį asmenį ir buvo rastas telefonas, t. y. pats asmuo padavė tą telefoną, kai jo buvo paklausta, ką paėmė iš ant suoliuko sėdinčio vyriškio. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai A. A., A. Č., R. O. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek A. Č., tiek R. O., tiek A. A. apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra.

Taigi išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš neblaivaus nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir su juo pasišalino. Kartu pažymėtina, jog kaltinamajame akte tokie Y. K. veiksmai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-468/2019). Iš teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymų, akivaizdu, kad kaltinamasis, pagrobęs nukentėjusiojo telefoną, neturėjo realios galimybės jį valdyti ir disponuoti juo pagal savo valią, nes iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl tokia kaltinamojo veika nelaikytina baigta, o vertintina, kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Y. K. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog jis 2018 m. lapkričio 12 d. apie 17.49 val., viešoje vietoje - prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš A. T.vilkėtos striukės pagrobė svetimą, Aleksandrui Taraškevič priklausantį 70 eurų vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes iškart po svetimo turto pagrobimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nesiskiria faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir į BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, laikytinas lengvinančiu kaltinamojo teisinę padėtį ir kaltinamojo teisių į gynybą nevaržo. Perkvalifikuodamas Y. K. veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją, įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Tokios nuostatos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis byla Nr. 1A-438-172/2014).

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam Y. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – duomenų, jog kaltinamasis būtų teistas ar baustas administracine tvarka, byloj nėra, šiuo metu kaltinamasis nedirba, turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį, nesiekiantį šios bausmės vidurkio.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Y. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 18.43 val. iki 2018 m. 2018 m. lapkričio 14 d. 13.30 val., t. y. 2 paras. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į Y. K. skirtiną bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Y. K., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 18.43 val. iki 2018 m. lapkričio 14 d. 13.30 val., t. y. 2 paras, kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

Y. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti Y. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.