- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-3488-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00997-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui J. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atstovei Erikai Zakarauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 2-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015-03-30 su prašymu Nr. 71/16/507 kreipėsi į Pataisos namų administraciją, prašydamas padaryti 6-ias jo skundo kopijas bei nurodė, kad jos bus siunčiamos į Kauno tardymo izoliatorių ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Taip pat prašyme buvo pažymėta, kad už kopijų padarymą atsiskaitys išskaitymu reikiamos sumos iš jo asmeninės sąskaitos. Atsakovas į minėtą prašymą atsakė 2015-03-30 rezoliucija – „prieštarauju“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jo prašymo netenkinimu, pakartotinai 2015-04-01 su prašymu Nr. 71/16/544 kreipėsi į Pataisos namus, prašydamas padaryti jo skundo kopijas bei nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 193 p., kuriame nurodoma, kad „jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas“, prašė prašymą patenkinti.
Pareiškėjas gavo atsakymus iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos ir iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos, kuriuose nurodyta, jog Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija nepateikdama jo prašomų dokumentų kopijų teisės aktų pažeidimų nepadarė.
Pareiškėjas su tokia Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos pozicija nesutinka. Nurodo, jog patyrė pažeminimą, stresą, kas neigiamai atsiliepė jo savijautai ir dėl to jis prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 13-16) ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl dokumentų kopijų jam pateikimo ir gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjas netinkamai supranta teisės aktuose išdėstytą tvarką dėl reikiamų dokumentų gavimo.
Vadovaujantis LR BVK 112 straipsnio 4 dalimi, nuteistiesiems, išskyrus LR BVK 91 ir 152 straipsniuose nurodytus atvejus, yra draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. LR BVK 1 priede nustatytas Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašas. Minėto sąrašo 15 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti dokumentus, išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus). Minėto sąrašo 15 punkte pateikiamas baigtinis dokumentų, kuriuos nėra draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašas. Dokumentas, kurio kopijų prašė nuteistasis, nepatenka į minėtų daiktų, kuriuos nėra draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą. Vadovaudamasi tokiu teisiniu reglamentavimu, Pataisos namai negalėjo ir todėl nepateikė pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas, tačiau informavo apie tai, kad pareiškėjo pageidaujamų dokumentų kopijos gali būti pridėtos prie parengtų išsiuntimui skundų, prašymų ar pareiškimų. Mano, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN), nepateikiant jam prašomų dokumentų kopijų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Iš to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį.
Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, kurių realų įgyvendinimą proceso metu privalo garantuoti teismas. Nežiūrint to, teismas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva ABTĮ 10 straipsnio nuostatų pagrindu padėjo pareiškėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iš atsakovo savo iniciatyva išreikalavo visą eilę įrodymų, kuriuos ABTĮ iš esmės įpareigojo pateikti patį pareiškėją.
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovo nepateikimas jo prašomų dokumentų nėra suderinamas su Europos teisė aktų normatyvais, minėtos faktinės aplinkybės (taip pat atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą CK 6.271 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009). Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien deklaratyvių teiginių apie išgyvenimus atlyginimui nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie Pravieniškių PN administracijos veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str. TĮ 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007).
Pareiškėjas nurodė, jog jis atlieka bausmę Pravieniškių PN. 2015-03-30 su prašymu Nr. 71/16/507 jis kreipėsi į Pataisos namų administraciją, prašydamas padaryti 6-ias jo skundo kopijas bei nurodė, kad jos bus siunčiamos į Kauno tardymo izoliatorių ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l. 21). Taip pat prašyme buvo pažymėta, kad už kopijų padarymą atsiskaitys išskaitymu reikiamos sumos iš jo asmeninės sąskaitos. Atsakovas į minėtą prašymą atsakė 2015-03-30 rezoliucija – „prieštarauju, būrio viršininkui išaiškinti LR BVK 100 str. 1 d. nuostatas“. Pareiškėjas pakartotinai, 2015-04-01 su prašymu Nr. 71/16/544 kreipėsi į Pataisos namų administraciją (b.l. 22-23), prašydamas padaryti jo skundo kopijas bei nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 193 p., kuriame nurodoma, kad „jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas“, prašė prašymą patenkinti, kadangi jo manymu atsakovas privalėjo pateikti jo prašomas kopijas.
Atsakovas raštu pateikė atsakymą pareiškėjui (b.l. 24), paaiškindamas dokumentų kopijų darymo ir pateikimo tvarką.
Teismo posėdžio metu (jo parengiamojoje dalyje, prašymų papildymo stadijoje) pareiškėjas paaiškino jog jis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos raštą (b.l. 24) apskundė Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, tačiau atsakymo negavo. Atsakovo atstovė paaiškino, jog administracija rašto dėl skundo nagrinėjimo iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos negavo ir neturėjo gauti, nes jeigu pareiškėjas pats tiesiogiai apskundė administracijos atsakymą, tai jis pats ir gauna atsakymą, atsakovas tokių duomenų neturi. Pats pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Iš esmės ginčui nėra aktualus Kalėjimų departamento atsakymas (ar jo nebuvimas), kadangi pareiškėjas neprašo naikinti jam duotų atsakymų, o prašo priteisti neturtinę žalą atsiradusią, jo teigimu, dėl jam nepateiktų dokumentų kopijų.
Ginčas byloje iškilęs dėl kopijų pateikimo tvarkos. Kaip jau minėta, pareiškėjas neginčija jam pateikto atsakymo, tačiau mano, kad PN administracija elgėsi neteisėtai, nepateikdama jo prašomų dokumentų kopijas ir dėl to jis patyrė išgyvenimus bei prašo priteisti neturtinę žalą.
Vadovaujantis LR BVK 112 straipsnio 4 dalimi, nuteistiesiems, išskyrus LR BVK 91 ir 152 straipsniuose nurodytus atvejus, yra draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. LR BVK 1 priede nustatytas Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašas. Minėto sąrašo 15 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti dokumentus, išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus). Minėto sąrašo 15 punkte pateikiamas baigtinis dokumentų, kuriuos nėra draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašas. Dokumentas, kurio kopijų prašė nuteistasis, nepatenka į minėtų daiktų, kuriuos nėra draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą. Vadovaudamasi tokiu teisiniu reglamentavimu, Pataisos namai negalėjo ir todėl nepateikė pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas, tačiau informavo apie tai, kad pareiškėjo pageidaujamų dokumentų kopijos gali būti pridėtos prie parengtų išsiuntimui skundų, prašymų ar pareiškimų.
Pataisos namai 2015-04-13 (registracijos Nr. 7-791) atsakydami į pareiškėjo prašymą Nr. 71/16/544 informavo jį, kad vadovaujantis PĮVTT 193 punktu „Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir - medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų rengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1d. nutarimu Nr. 1039 (Žin., 2000, Nr. 75-2294). Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.“. Taip pat nurodė, kad sutinkamai su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-12-12 raštu Nr. JS-3872, pataisos įstaigos administracijos pareiga pagal nuteistojo prašymų daryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas atsiranda, kai yra būtinybė kartu su nuteistojo prašymu (pareiškimu) ar skundu pateikti atitinkamų dokumentų kopijas, todėl, nesant norminiais teisės aktais nustatytam pagrindui minėtai pareigai atsirasti, pareiškėjo prašymas padaryti pačio skundo kopijas, o ne pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, netenkinamas.
Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis supažindintas pasirašytinai (b.l. 20), todėl teigti, kad supažindintas tik formaliai nėra pagrindo. Be to, kaip pažymėjo atsakovo atstovė minėtos taisyklės yra išviešintos (patalpose iškabintos ant sienos), pareiškėjas turi teisę ir realią galimybę susipažinti su minėtomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais bibliotekoje. Taip pat, pareiškėjui kopijų darymo ir pateikimo tvarka buvo išaiškinta raštu (b.l. 24).
Apibendrinant, darytina išvada, jog PN administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir aiškiai raštu pareiškėjui išdėstė kokia tvarka daromos ir pateikiamos dokumentų kopijos. Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtent nuo to, jog pareiškėjui nebuvo pateiktos dokumentų kopijos jo pageidaujama tvarka, ir dėl esamos tvarkos nesupratimo, ar netinkamo jos išaiškinimo, jam atsirado pasekmės, išgyvenimai, sveikatos sutrikimas ar kt. aplinkybės, įtakojančios neturtinės žalos atsiradimą, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.