Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
2A-513/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
Atsakovas
E., K. P., E. Š.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Septynios mylios“
Advokatai
Vilma Gečaitė, Edvardas Algirdas Žalnierauskas
Kategorijos
  • 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-513/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5, 75.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei,atsakovui E. Š. ,atsakovei K. P. , atsakovės atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnierauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-621-390/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Septynios mylios“ ieškinį atsakovams E. Š. įmonei, E. Š. , K. P. (Š.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Septynios mylios“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo E. Š. įmonės 436 864,29 Lt skolos; E. Š. įmonei neturint pakankamai turto, 436 864,29 Lt įsiskolinimą priteisti subsidiariai iš atsakovo E. Š. ir K. P. (Š.); 2) priteisti iš atsakovo E. Š. įmonės 11,84 Lt procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; E. Š. įmonei neturint pakankamai turto, 11,84 Lt procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti subsidiariai iš E. Š. ir K. P. (Š.) 3) priteisti iš atsakovo E. Š. įmonės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; E. Š. įmonei neturint pakankamai turto, bylinėjimosi išlaidas priteisti subsidiariai iš atsakovo E. Š. ir K. P. (Š.). Nurodė, kad ieškovas UAB „Septynios mylios“ ir atsakovas E. Š. individuali įmonė 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarė franšizės sutartį. Pagal šią Sutartį UAB „Septynios mylios“ (Teisių turėtojas) įsipareigojo perduoti už atlyginimą E. Š. įmonei (Naudotojui) teisę terminuotai naudotis verslo tikslais UAB „Septynios mylios“ priklausančiomis išimtinėmis teisėmis (naudoti firmos vardą, prekės ženklą ir pan.), o E. Š. įmonė įsipareigojo už tai mokėti atlyginimą (Sutarties 3.1 p. 4.1 p.). Pagal Sutartį atlyginimas susidėjo iš pradinio mokesčio, mėnesinės apyvartos mokesčio ir metinio apyvartos mokesčio (Sutarties 8.1 p.). Sutarties 8.6 punkte buvo numatyta, kad mėnesinio apyvartos mokesčio dydis yra 5 procentai E. Š. vykdomos kelionės agentūros veiklos, išskyrus aviabilietų pardavimą, mėnesio apyvartos, bet ne mažiau kaip 1000 Lt. Metinio apyvartos mokesčio dydis buvo numatytas kaip 1 procentas E. Š. įmonės vykdomos kelionės agentūros veiklos, išskyrus aviabilietų pardavimą, apyvartos, bet ne mažiau kaip 3000 Lt (Sutarties 8.9 p.). Sutarties 8.5 p. 8.8 p., 8.11 p. buvo nustatyta atlyginimo mokėjimo tvarka bei terminai. Pagal Sutarties 14.2 punktą šalys taip pat susitarė dėl delspinigių už vėlavimą atlikti Sutartyje nustatytus mokėjimus. 2008 m. gruodžio 31 dienai atsakovas E. Š. yra skolingas ieškovui 436 864,29 Lt. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamu pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteistina 11,84 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Kadangi E. Š. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, šioje byloje atsakovu byloje turėtų būti traukiamas ir įmonės savininkas E. Š. ( CK 2.50 str. 4 d.). E. Š. ir K. P. santuoką sudarė 1998 m. rugsėjo 4 d., o nutraukė – 2008 m. vasario 18 d.. 2004 m. rugpjūčio 6 d. franšizės sutartis tarp ieškovo ir E. Š. įmonės buvo sudaryta E. Š. esant santuokoje su K. P. (Š.). Dalis šioje byloje prašomo priteisti įsiskolinimo pagal 2004 m. rugpjūčio 6 d. franšizės sutartį taip pat susidarė E. Š. gyvenant santuokoje su K. P. (Š.). Todėl K. P. (Š.) kartu su E. Š. turėtų būti įtraukta į nagrinėjamą bylą bendraatsakove (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.109 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo E. Š. įmonės 436 864,29 Lt įsiskolinimą ieškovui UAB „Septynios mylios“, atsakovo E. Š. įmonei neturint pakankamai turto 436 864,29 Lt įsiskolinimą priteisė ieškovui subsidiariai iš atsakovo E. Š. ir atsakovės K. P. (Š.); priteisė iš atsakovo E. Š. įmonės nuo priteistos 436 864,29 Lt sumos 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2008m. lapkričio 13d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atsakovo E. Š. įmonei neturint pakankamai turto 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisė ieškovui subsiadiariai iš atsakovo E. Š. ir atsakovės K. P. (Š.); lygomis dalimis iš atsakovų E. Š. įmonės, E. Š. , K. P. (Š.) priteisė ieškovui UAB „Septynios mylios“ 8 368,57 Lt žyminio mokesčio, 15 126,98 Lt atstovavimo išlaidų lygomis dalimis iš atsakovų E. Š. įmonės, E. Š. , K. P. (Š.) priteisė valstybei 37,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad atsakovo E. Š. įmonės atstovas ir atsakovas E. Š. ieškovo patikslintą ieškinį pripažino visiškai, todėl ieškovo ieškinys šių atsakovų atžvilgiu tenkintinas ir iš atsakovo E. Š. įmonės priteistina ieškovui 436 864,864,29 Lt skolos bei 11,84 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o įmonei neturint pakankamai turto toks įsiskolinimas ir palūkanos priteistinos iš atsakovo E. Š. . Teismo teigimu, atsakovė K. P. (Š.) nesutiko su pareikštu ieškiniu jos atžvilgiu, nes įsiskolinimas E. Š. įmonei susidarė nuo 2008 m. kovo mėnesio, o santuoka su atsakovu E. Š. nutraukta ir bendroji jungtinė nuosavybė padalinta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimu. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas E. Š. ir atsakovė K. P. (Š.) gyvendami santuokoje 2003 m. spalio 13 d. įregistravo E. Š. individualią įmonę, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimu K. Š. ir E. Š. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių prašymu. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas. Sutuoktinių santuokoje įregistruota individuali įmonė nebuvo padalinta. Teismas sprendė, kad R. Š. individuali įmonė abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Atsakovė atsikirsdama į ieškovo ieškinį nagrinėjant bylą teismo posėdyje prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu ir nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-00550-375/2008, kurioje 2008 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka ir padalintas turtas. Atsakovė tvirtino, kad teigiamai išsprendus jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtų nustatyta, kad individuali įmonė į atsakovo E. Š. nuosavybę perėjo 2008 m. vasario 17 d., kai įsiteisėjo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje teismo sprendimas. Teismas išnagrinėjęs atsakovės prašymą, jo netenkino nenustačius tarp nagrinėjamos bylos ir sprendimo išnagrinėtoje byloje prejudicinio ryšio (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Atsakovė teigė, kad buvę sutuoktiniai nesudarė jungtinės veiklos sutarties (partnerystės), kad toliau vykdytų jungtinę veiklą per E. Š. įmonę, po santuokos nutraukimo įmonė liko registruota E. Š. vardu, E. Š. toliau pats vienas įmonės savininko teisėmis tęsė įmonės komercinę-ūkinę veiklą, tame tarpe ir pagal 2004-08-06 sudarytą frančizės sutartį; nuo santuokos nutraukimo atsakovė buvo nutraukusi bet kokią savo veiklą E. Š. įmonėje, nevykdė jokių užduočių ar įsipareigojimų, įskaitant ir pagal ankstesnį darbą vadybininkės pareigose; sudarant frančizės sutartį nebuvo gautas sutuoktinės sutikimas, tačiau kitomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė savo teiginių neįrodinėjo ir reikalavimo teisme buvusiam sutuoktiniui atsakovui E. Š. dėl prezumpcijos nuginčijimo, kuria nustatytos lygios individualios įmonės nuosavybės dalys nereiškė ( CPK 178 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad atsakovo E. Š. įmonė yra abiejų sutuoktinių bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovui susidariusi skola ir jos dydis įrodytas 2004 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo E. Š. individualios įmonės sudaryta franšizės sutartimi bei kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir dėl to, teismo teigimu, yra pagrindas ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį patenkinti ir atsakovės K. P. (Š.) atžvilgiu ( CK 2.50 str. 4 d., CK 6.1 str., 6.213 str. 1 d., CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d., 3 d. ir 3 str. 4 d.). Individualios įmonės savininkų civilinė atsakomybė yra subsidiari, todėl įmonei neturint turto iš atsakovų E. Š. ir K. P. (Š.) skola ieškovui bei palūkanos priteistinos subsiadiariai. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė ir bylinėjimosi išlaidas priteisti subsidiariai iš atsakovų, tačiau pagrindinės prievolės (skolos) įvykdymą reguliuoja materialinės teisės normos, kurių pagrindu teismas šioje byloje ir taikė subsidiarinę atsakovų atsakomybę, priteisiant skolą ieškovui. Tačiau priteisiant bylinėjimosi išlaidas yra vadovaujamasi procesinės teisės normomis, t. y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių laikantis CPK 93-98 str. reikalavimų, kurie priteisiant bylinėjimosi išlaidas subsidiarinės atsakomybės nenumato, todėl teismas nurodė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš visų atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Atsakovė K. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. P. subsidiariai priteista 436 864,29 Lt E. Š. įmonės įsiskolinimas ieškovui UAB „Septynios mylios“, priteista iš K. P. subsidiariai nuo priteistos 436 864,29 Lt sumos 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 13 d., priteista 8 368,57 Lt žyminio mokesčio, 15 126,98 Lt atstovavimo išlaidų, 37,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu lygomis dalimis iš atsakovų E. Š. įmonės, E. Š. , K. P. (Š.). Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį, buvo svarbu nustatyti, kuriam iš sutuoktinių – E. Š. ar K. P. , ar abiems sutuoktiniams santuokos metu nuosavybės teise priklausė E. Š. įsteigta ir jo vardu pavadinta įmonė. Todėl teismas turėjo vadovautis ir CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, kurios nuostatos skirtos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos prezumpcijos galimam paneigimui. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad viešajame registre E. Š. įmonės savininku yra nurodytas tik vienas šią įmonę įsteigęs E. Š. . Taip pat Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad viešajame registre nėra nurodyta, kad E. Š. įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami įsiskolinimų lentele, iš kurios matyti, kad pirmasis E. Š. įmonės 1 817,41 Lt įsiskolinimas ieškovui susidarė nuo 2008 m. kovo 14 d., o kiti įsiskolinimai dar vėliau. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimas dėl santuokos tarp E. Š. ir K. P. nutraukimo įsiteisėjo 2008 m. vasario 17 d. Taigi E. Š. įmonės skolos susidarė jau nutraukus santuoką. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, kad nutraukus santuoką, atsakovė K. P. nedalyvavo E. Š. įmonės veikloje, iš įmonės negavo jokių pajamų. Todėl pagal bylos aplinkybes buvo pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinti, kad K. P. nėra tinkama atsakovė byloje.

2. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktos E. Š. įmonės įsipareigojimų nevykdymo lentelėje nurodytą 2008 m. spalio 13 d. avansinę 40 000 Lt sumą. Toks avansas, ieškovo pervestas E. Š. įmonei, negali būti paaiškinamas jokia verslo logika, nes šio avanso pervedimo dieną jau buvo susikaupusi didžioji skolinių įsipareigojimų dalis, skola toliau augo, o šalių sudaryta 2004 m. rugpjūčio 6 d. frančizės sutartis tokių avansinių pervedimų E. Š. įmonei nenumatė.

3. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai nenurodė E. Š. įmonės kaip dalytino turto, nes įmonė nuo jos įregistravimo dienos sutuoktinių buvo pripažįstama kaip ją įsteigusio E. Š. asmeninė nuosavybė, įmonę valdė ir visą jos veiklą, įskaitant ir verslo santykius su ieškovu, E. Š. . Nesant dėl įmonės nuosavybės ginčo, įmonė kaip ir visas kitas sutuoktinių turimas kilnojamasis turtas nebuvo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvardintas. Santuoką nutraukus buvusiems sutuoktiniams buvo suprantama, kad E. Š. įmonė liko E. Š. nuosavybė.

4. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo. Buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-550-375/2008 įsiteisėjusio sprendimo dalyje, kuria buvo išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi dėl praleisto prašymui paduoti termino atsisakė jį priimti. Tačiau Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje proceso atnaujinimo byloje yra surinkta įrodymų, kad E. Š. įmonė yra įregistruota Juridinių asmenų registre kaip asmeninė E. Š. nuosavybė.

5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 15 126,98 Lt atstovavimo išlaidų. Tai prieštarauja CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Septynios mylios“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Teismas pagrįstai pripažino, kad E. Š. įmonė yra abiejų buvusių sutuoktinių bendroji nuosavybė. E. Š. įmonė įregistruota 2003 m. spalio 13 d. buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, abu sutuoktiniai dirbo įmonėje, gaudavo pajamas, todėl buvę sutuoktiniai kartu kaip subsidiarūs skolininkai atsako pagal šios įmonės prievoles. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 4 d.). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Tarp buvusių sutuoktinių ir po santuokos nutraukimo gali išlikti turėtos tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, ir įstatymas to nedraudžia. E. Š. įmonės nepadalijus santuokos nutraukimo metu, ši įmonė po santuokos nutraukimo tapo bendroji dalinė E. Š. ir K. P. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai abu savininkai – E. Š. ir K. P. subsidiariai yra atsakingi už įmonės skolas pagal 2004 m. rugpjūčio 6 d. franšizės sutartį.

Šalies argumentai

2. E. Š. ir K. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje atsakovai pripažino, kad E. Š. įmonė yra bendras sutuoktinių turtas, kuris liko nepadalintas santuokos nutraukimo byloje. Taigi minėtame prašyme pati apeliantė pripažino, kad ji ir E. Š. yra individualios įmonės bendraturčiai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Taigi, civilinė byla dėl proceso atnaujinimo neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsiliepimas

Atsakovai E. Š. įmonė ir E. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taip pat nurodo, kad:

1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė K. P. yra E. Š. įmonės dalininkė.

2. Teismas pažeidė CPK 6 straipsnio reikalavimus vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Atsakovė K. P. į procesą buvo įtraukta tik patikslintu ieškiniu, tačiau teismas atmetinėjo atsakovės prašymus išreikalauti papildomus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad prašymai pateikti pavėluotai, gali užvilkinti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas kildinamas iš ieškovo su atsakovu – E. Š. individualia įmone 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos franšizės sutarties (t. 1, b. l. 10-36). Tačiau nei dėl E. Š. atsakomybės, nei dėl prievolės dydžio byloje ginčo nėra, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakytina. Esminis ginčas keliamas dėl buvusios E. Š. sutuoktinės – atsakovės K. P. atsakomybės, todėl šias aplinkybes pagal atsakovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija analizuoja išsamiau (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad E. Š. individuali įmonė juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. spalio 13 d. (t. 1, b. l. 5-8). Šalių santuoka nutraukta 2008 m. sausio 18 d. teismo sprendimu (t. 1, b. l. 139). Šiuo sprendimu tarp sutuoktinių padalintas santuokinis turtas. Dėl individualios įmonės teismo sprendime nepasisakyta, ji liko nepadalinta. Tai pripažino atsakovai E. Š. ir K. P. , šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad vėliau – jau užvedus nagrinėjamą bylą dėl skolos priteisimo, E. Š. kreipėsi į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą, prašydamas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir individualią įmonę pripažinti jo asmenine nuosavybe (t. 1, b. l. 177-182). Remdamasis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovų santuokoje įsteigta individuali įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir iš jos veiklos atsiradusias prievoles turi vykdyti abu sutuoktiniai, nors santuoką jie ir nutraukę.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad individualios įmonės veikla būtų išimtinai vertęsis vienas iš sutuoktinių. Priešingai, nustatyta, kad abu sutuoktiniai dalyvavo versle, atsakovė E. P. apie ketverius metus (2004-2008 m.) dirbo individualioje įmonėje vadybininke. Todėl preziumuojama, kad ir iš individualios įmonės gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.).

Apeliantė rėmėsi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodo, kad E. Š. individuali įmonė juridinių asmenų registre įregistruota vieno E. Š. vardu, todėl neva minėtos teisės normos pagrindu, ji nėra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Minėta teisės norma taikytina nekilnojamojo turto teisiniam režimui, remiantis šio turto registracijos duomenimis, nustatyti, tačiau netaikomas individualių įmonių teisiniam statusui. Tai patvirtina jau minėta 2007 m. birželio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007, be to, ir kita teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, aiškinant CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodoma apie žemės sklypo registravimą, kitoje – 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 taip pat kalbama apie gyvenamojo namo ir žemės sklypo teisinę registraciją. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 konstatavo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1,2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Aplinkybę, jog individualios įmonės teisinė registracija negali pakeisti jos, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, teisinio režimo, patvirtina ir Individualių įmonių įstatymas (2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo, 6 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, jog individualioje įmonėje yra vienas savininkas.

Individualių įmonių įstatymo 14 straipsnio ,,Baigiamosios nuostatos“ 7 dalyje nurodyta, kad individuali įmonė, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, per 12 mėnesių nuo šio Įstatymo įsigaliojimo turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko arba individualią įmonę pertvarkyti į šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisinės formos juridinį asmenį (akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą) ar į ūkinę bendriją, reorganizuoti padalijimo būdu į dvi individualias įmones, perleisti individualią įmonę ar ją likviduoti. Šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad individuali įmonė negali būti registruojama dviejų ar daugiau asmenų vardu ir jos statusui CK 3.88 straipsnio 3 d. netaikytina.

Apeliantės nurodytos aplinkybės – kad pagal bylos duomenis individualios įmonės skolos susidarė po jos su E. Š. ištuokos (t. 1, b. l. 116), nėra pagrindu atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Minėta, kad byloje nustatyta, jog individuali įmonė yra jos su buvusiu sutuoktiniu bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog iš atsakovų E. Š. ir K. P. ieškinys tenkintinas lygiomis dalimis iš kiekvieno.

Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Be to, bylos duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą E. Š. ir K. P. (Š.) santuokos nutraukimo byloje.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo tvarka nustatyta CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog turėjo 15 126,98 Lt (t. 1, b. l. 173-175) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad priteistina ieškovui advokato pagalbos išlaidų suma mažintina iki 5 000 Lt, priteisiant iš E. Š. įmonės 2 000 Lt, o iš atsakovų E. Š. ir K. P. po 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

Spendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovo E. Š. įmonės (į. k. 136035374) 436 864,29 Lt įsiskolinimą ieškovui UAB „Septynios mylios“ (į. k. 125924714). Atsakovo E. Š. įmonei neturint pakankamai turto 436 864,29 Lt įsiskolinimą priteisti ieškovui iš atsakovų E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P. ( Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 218 432,14 Lt iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovo E. Š. įmonės nuo priteistos 436 864,29 Lt sumos 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo E. Š. įmonei neturint pakankamai turto 11,84 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų E. Š. ir K. P. ( Š.).

Priteisti ieškovui UAB ,,Septynios mylios“ atstovavimo išlaidų iš atsakovo E. Š. įmonės 2 000 Lt, iš atsakovų E. Š. ir K. P. po 1 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. Š. įmonės, E. Š. , K. P. (Š.) ieškovui UAB „Septynios mylios“ žyminio mokesčio po 2 789,52 Lt iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų E. Š. įmonės, E. Š. , K. P. (Š.) po 12,40 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasVytas Milius