Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

kaltinamajam G. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Galinai Korobliovai, nukentėjusiajai O. B. ( buvusi K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. ( G. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 164 straipsnį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje, 2020-05-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, nuo 2022-04-26 atlieka arešto bausmę, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vengė išlaikyti vaiką, t.y. G. K., turėdamas pareigą pagal 2019-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko- sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017-01-03 iki jo pilnametystės kas mėnesį po 267 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, būdamas jau nuteistas už vengimą išlaikyti vaiką 2020-01-06 priimtu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu, toliau, laikotarpiu nuo 2019-12-02 iki 2022-04-26, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas- ne mažesnis kaip 6306 Eur. Tokiu būdu G. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Be to, jis vengė atlikti arešto bausmę, t.y. G. K., būdamas nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 164 straipsnį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2020-05-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, žinodamas apie paskirtą arešto bausmę, ir žinodamas, jog privalo šią bausmę atlikti, nutarčiai įsiteisėjus 2020-07-23, geranoriškai neatvyko atlikti arešto bausmės, slapstėsi nuo nutartį vykdančių pareigūnų, ir taip vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Iš 2019-02-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš atsakovo G. K. (G. K.) priteista mokėti nepilnamečio sūnaus J. K. (J. K.) išlaikymui po 267 Eur kas mėnesį nuo 2017-01-03 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1t., b.l. 87-97).

Užimtumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2020-01-01 iki 2020-08-06, nuo 2020-08-06 iki 2021-06-16 G. K. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1t., b.l. 181-183, 186).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2020-01-01 iki 2020-08-06, nuo 2020-08-06 iki 2021-06-16 išmokos G. K. iš VSDF nebuvo mokėtos (1t., b.l. 189-190, 193).

SODROS DB išrašas patvirtina, kad tiriamu laikotarpiu ( nuo 2016-07-29 ) G. K. nedirbo (2t., b.l.102-103).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių G. K. tinkamai rūpintis nepilnamečiu savo vaiku, nėra. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį rimtų sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau tvirtino, kad serga cukriniu diabetu, ir darbo, kur mokėtų pakankamą darbo užmokestį, susirasti nepavyko. Nurodė, kad dirbdavo D. pavienius darbus, taisydavo rozetes, jį draugai išlaikė. Padarė kelis kartus pavedimus po 200 Eur nukentėjusiajai. Oficialiai nedirbo, gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad G. K. 2019-04-15, 2019-12-30, 2020-02-21 pervedė po 200 Eur. Daugiau jokių pervedimų nebuvo, jokios pagalbos jis neteikė (1t., b.l.62-63).

Kaip matyti, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nors ir turintis sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad sveikata trukdytų kaltinamajam dirbti. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad tinkamo darbo jam rasti nepavyksta dėl cukrinio diabeto. Kaltinamasis nurodo, kad dirba D. pavienius darbus, už kuriuos jam mokama nedaug, iš šių gautų pinigų neskyrė lėšų vaiko išlaikymui, nurodė, kad pats turėjo pirkti maisto produktus, vaistus, todėl vaikui išlaikymo nemokėjo. Vertinant išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, nepateikė, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnametį savo vaiką nevykdymo priežastis –pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti vaiką, ir tai akivaizdžiai ribojo kaltinamojo galimybes išlaikyti nepilnametį, išlaikymo reikalaujantį savo vaiką. Kaltinamasis parodė, kad 6 metus gyveno D., kur jį išlaiko draugai. Nurodė, kad Lietuvoje gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Grįžęs į Lietuvą gyvendavo pas draugus, D. jį taip pat išlaikė draugai. Nuo pareigos mokėti išlaikymą vaikams kaltinamojo neatleidžia ir jo nurodyta aplinkybė, kad jis serga. Teismas konstatuoja, kad vietoj to, kad dėtų maksimalias pastangas pats įsidarbinti, užsidirbti lėšų vaiko išlaikymui, jis net nepasistengė registruotis Užimtumo tarnyboje ir sulaukti darbo pasiūlymo per šią įstaigą, bet prioritetu pasirinko gyvenimą D., kurioje taip pat neturi darbo. Taigi, tai vienareikšmiai byloja, jog kaltinamasis turi realias galimybes pragyvenimo šaltinį užsitikrinti, ir užsitikrinti jį pakankamą, ne tik sau, bet ir savo vaikui.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, turėdamas pareigą pagal 2019-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko- sūnaus J. K. išlaikymui nuo 2017-01-03 iki jo pilnametystės kas mėnesį po 267 Eur, laikotarpiu nuo 2019-12-02 iki 2022-04-26, nesant duomenų, kad yra nedarbingas, ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas- ne mažesnis kaip 6306 Eur. Tokiu būdu G. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Kaltinamasis šios pareigos nevykdė sąmoningai, ilgą laiką. Kaltinamasis nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, už visą laikotarpį pervedė tik 600 Eur, tai yra vengė išlaikyti vaiką. Iš A. N. konsultacinės poliklinikos pažymos matyti, kad G. K. 2012-01-23 lankėsi pas gydytoją endokrinologą, nustatyta diagnozė cukrinis diabetas II tipas, dekompensuotas ( 2 t., b.l. 30). Kaltinamasis nurodė, kad serga cukriniu diabetu, tačiau jam nedarbingumo lygis nenustatytas, kitų sveikatos būklę patvirtinančių duomenų kaltinamasis nepateikė, visi jo teiginiai apie sveikatos būklę iš esmės deklaratyvūs. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, tvirtino, kad dėl cukrinio diabeto negali susirasti tinkamo darbo, tačiau tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Užimtumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021m. birželio 16d. G. K. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1t., b.l. 181-183, 186), nuo 2016-07-29 G. K. nedirbo (2t., b.l.102-103).

Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. K. vengė atlikti arešto bausmę. BK 242 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Vengimas atlikti arešto ar laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą arešto bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Pati vengimo sąvoka nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

Kaltinamasis neneigia vengęs atlikti arešto bausmę, nurodė, kad tuo metu gyveno D., žinojo, kad jo ieško policija, bet neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą. 2021-11-19, 2022-04-26 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad turi atlikti arešto bausmę atvykti Š. ( t.2, b.l.120-122, 141-142). Šiuos parodymus teisme patvirtino. Byloje nustatyta, kad nuteistajam G. K. buvo žinoma, kad jis per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių arešto bausmės atlikimui ar susisiekti su šia įstaiga, tačiau nuteistasis dėl arešto bausmės savanoriškai neatvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių ir nesusiekė su šios įstaigos pareigūnais. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020-12-18, 2021-06-16 G. K. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) bei jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pranešimai apie būtinybę atlikti arešto bausmę, išaiškintos pasekmes dėl vengimo atlikti šią bausmę (1t., b.l.121-122, 137-139, 2t., b.l.72)). Svarbu ir tai, kad iš baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad G. K. nurodė, kad naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), ir visus dokumentus prašo siųsti jam šiuo elektroniniu paštu (1t., b.l. 99-101). Paminėti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis G. K. žinojo, jog laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, kurią privalu atlikti, žinojo, kad per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo privalo nuvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Siekdamas išvengti arešto bausmės atlikimo jis sąmoningai vengė kontaktuoti su pareigūnais. Nors kaltinamasis ir teigia, kad nuo policijos pareigūnų nesislapstė, ketino grįžti iš D. ir atvykti atlikti bausmę vėliau, ši aplinkybė nepateisina jo vengimo atlikti jam paskirtą bausmę. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2021m. rugpjūčio mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau atlikti bausmės neatvyko, o grįžo į D. ( t.2, b.l. 9,12-14,17-24, 27, 75). Tik beveik po dviejų metų, 2022-04-26, G. K. sulaikytas Lietuvoje remiantis 2020-05-29 nutartimi ir patvarkymu dėl 90 parų arešto bausmės atlikimo ( 2t., b.l. 156). Toks jo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmių skyrimo

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė recidyvistas.

Kaltinamasis G. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, būdamas teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Sprendžiant dėl bausmės rūšies G. K. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nedirbo, Atsižvelgtina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam anksčiau paskirta bausmė teigiamos įtakos nepadarė, išvadų iš ankstesnio teistumo jis nepadarė, todėl siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, G. K. skiriama BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis. Už BK 242 straipsnyje numatytą nusikaltimą skiriama sankcijose numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės, teismo nuomone, yra teisingos, jomis bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje ir 242 straipsnyje, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 242 straipsnį, pridedant paskirtos bausmės dalį pagal BK 164 straipsnį, t. y. 51 dieną. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamų veikų motyvus, nusikaltimų stadijas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įstatymo leidėjas šia įstatymo norma numato, jog šio straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismo nuosprendžio priėmimo metu esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Esant ankščiau aptartoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad G. K. nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikaltimą praeityje darė, išvadų iš to nepadarė. G. K. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos bausmės, todėl nebelieka prielaidų daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, jog kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu G. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2020-05-29 nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi – prie didesnės šiuo nuosprendžio paskirtos ir subendrintos bausmės pridedant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-29 nutartimi neatliktos bausmės dalį (16 dienų). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos matyti, kad neatlikta bausmės dalis 2022-06-23 dieną yra 32 arešto paros ( t.3, b.l. 29-31).

Kaltinamasis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą, paliekant ją iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –du DVD diskai, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. ( G. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, 242 straipsnyje ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 70 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, ir G. K. paskirti subendrintą 4 (keturių) mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę –3 (trijų) mėnesių 4 dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu G. K. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-29 nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi – prie didesnės šiuo nuosprendžio paskirtos ir subendrintos bausmės pridedant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-29 nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalį, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams 20 dienų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, paliekant suėmimą iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –du DVD diskus, esančius byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.