Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., atsakovės UAB „Trendas“ atstovui Audroniui Jakubauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Trendas“, trečiajam asmeniui A. Žilinskio ir ko UAB dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad vykdomas valstybinės reikšmės 330kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 (b.l. 22). Projektui įgyvendinti administraciniu aktu - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-22 įsakymu Nr. Ž37-337 nustatyti žemės servitutai privatiems žemės sklypams, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus ir teisę juos aptarnauti (b.l. 22-23). Telšių rajono savivaldybės administracija statytojui Litgrid AB 2011-05-24 išdavė leidimą Nr. 1857 pagal projektuotojo A.Žilinskio ir ko UAB parengtą projektą statyti statinį: 1.1. 330kV oro linija, ypatingas statinys, elektros tinklų ilgis Telšių rajone – 14,8 km; 2.1. 330 kV narvelio statiniai linijos prijungimui Telšių transformatorinių pastotėje (portalai, atramos, kabeliniai kanalai, privažiavimo kelias), ypatingas statinys (b.l. 24). Atsakovė UAB „Trendas“ pagal subrangos sutartį Nr. 05-S0247-22 su rangovu A.Žilinskio ir ko UAB atliko trasų valymo darbus objekte „330 kV oro linijos Klaipėdos-Telšiai statybos darbai“ (b.l. 15-19, 56-58, 59, 60, 61).

Pagal A. B., kurio nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. 7803/0004:26 Telšių rajono savivaldybės Kalnėnų kaime), minėtu administraciniu aktu nustatytas 1,5107 ha ploto servitutas, atlikus patikrinimą, 2013-08-05 surašytas aktas dėl želdinių pašalinimo (b.l. 26). Akte nurodyta, kad Telšių r., Kalnėnų k., A. B. priklausančiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype nupjautas 41 beržas, pagal kelmų skersmenis iš viso 655 cm, medžiai saugojamų želdinių kategorijai nepriskiriami, medžių pašalinimui leidimai nebuvo gauti (b.l. 26). 2013-08-07 paskaičiuota, kad dėl 10 vienetų nupjautų beržų, kurių skersmuo didesnis kaip 20 cm, gamtai padaryta 4680 Lt žala (b.l. 25).

UAB „Trendas“ direktoriui Audroniui Jakubauskui 2013-10-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2013-10-03 administracinis nurodymas dėl 10 vnt. beržų, storesnių nei 20 cm, iškirtimo pagal LR ATPK 78 str. 1 d. (b.l. 5-6). UAB „Trendas“ 2013-10-04 sumokėjo administraciniame nurodyme Audroniui Jakubauskui nurodytą sumokėti baudą 150 Lt (b.l. 7).

Civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama.

Šalys reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti remiasi tais pačiais norminiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintu Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėse, priskiriami saugotiniems, sąrašu (toliau – Kriterijų sąrašas); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašu (toliau – ir Saugotinų medžių kirtimo aprašas); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-03-15 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintomis Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėmis (toliau – ir Želdinių apsaugos taisyklės); Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T1-374 patvirtintomis Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis. Šalys skirtingai interpretuoja ir aiškina nurodytų teisės aktų normas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Kriterijų sąrašą ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai (be kitų atvejų) nepriskiriami saugotiniems, jei auga elektros tiekimo zonoje (3.3 p.). Taip pat saugotiniems (be kitų atvejų) nepriskiriami privačioje žemėje kaime augantys beržai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ne didesnis kaip 20 cm (3.11 p.). Analogiškai reglamentuoja Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (20.2 p., 20.10 p.). Be kita ko Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime (21 p.). Taip pat nustato, kad saugotini medžiai, augantys teritorijoje, kuri numatoma naudoti aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, kertami neatlygintinai (23.16 p.).

Pagal Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 3 punktą leidimas, vykdant statybos darbus, reikalingas tik kertant saugotinus medžius.

Pagal Saugotinų medžių kirtimo aprašą, saugotini medžiai ir krūmai (be kitų atvejų) neatlygintinai kertami, kai auga teritorijoje, kuri numatoma aukštos įtampos elektros linijoms tiesti ir kitoms svarbioms valstybinės reikšmės statyboms (4.16 p.).

Sisteminis šių teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad leidimai reikalingi kertant tik saugotinus medžius.

2013-08-05 akte dėl želdinių pašalinimo, nurodyta, kad nupjauti beržai pagal kelmų skersmenis cm: 22; 21; 21; 24; 21; 23; 28; 20; 20; 12; 19; 18; 28; 22; 17; 13; 24; 18; 11; 15; 9; 13; 14; 14; 18; 18; 8; 13; 12; 10; 9; 11; 17; 14; 11; 9; 9; 14; 13; 13; 20, iš viso 655 cm, ir nepriskiriami saugojamų želdinių kategorijai. Aktas atsakovės UAB „Trendas“ atstovo Audronio Jakubausko nepasirašytas. Akte nenurodyta matavimo priemonė, duomenys apie jos patikrą ir patikros galiojimą, taip pat nenurodyta, kokiame aukštyje matuotas kelmų skersmuo (b.l. 26).

Kaip matyti iš akto, medžių skersmenys pamatuoti pagal kelmus. Tuo tarpu, ar medžiai priskiriami saugotiniems, nustatoma pagal medžių skersmenis 1,3 m aukštyje. Šalių paaiškinimais ir liudytojo A. Z. parodymais, atliekant patikrinimą medžiai buvo kirtimo vietoje, todėl galimybė nustatyti skersmenį teisės aktuose nurodytame aukštyje buvo. Be to, nesant galimybės pamatuoti medžių nurodytame aukštyje, turėtų būti taikoma Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinio miškotvarkos instituto Lietuvos žemės ūkio universiteto parengta moksliškai patvirtinta metodika - kelmo skersmens ir skersmens 1,3 m nuo šaknies kaklelio tarpusavio ryšio lentelė, pagal kurią perskaičiuojamas galimas medžio skersmuo (b.l. 35-37). Atsakovė pateikė pagal nurodytą metodiką atliktą perskaičiavimą (b.l. 73). Pagal atsakovės pateiktą perskaičiavimą, visi nupjauti medžiai 1,3 m aukštyje buvo iki 20 cm skersmens. Ieškovas šio skaičiavimo neginčija. Matavimus atlikęs, aktą surašęs bei gamtai padarytą žalą apskaičiavęs A. Z. apklausiamas liudytoju, paaiškino, kad jam žinoma apie perskaičiavimo metodiką, tačiau jos paprastai netaiko, kodėl – paaiškinti negali. Pripažino, kad atsakovės pateiktas perskaičiavimas yra pagrįstas, o patikrinimo metu surašant aktą padaryta klaidų ir procedūrinių pažeidimų.

Taigi šis aktas, kuriuo grindžiamas ieškinys, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės iškirsti medžiai buvo saugotini dėl skersmens.

Medžiai iškirsti statant aukštos įtampos 330kV elektros perdavimo oro linijas – elektros linijų apsaugos zonoje, pavienėje beržų grupėje (b.l. 27, 28). Medžiai augantys elektros linijos apsaugos zonose, remiantis minėtais teisės aktais, yra nesaugotini, todėl jiems leidimo kirsti nereikia. Taigi atsakovė iškirsdama medžius, neteisėtų veiksmų neatliko.

Kita vertus Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 25 punktas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet leidimo medžių kirtimui nereikia. Tarp jų neįvardintas atvejis, kai kertami saugotiniems nepriskiriami medžiai. Pagal šį lokalinį teisės aktą galima teigti, kad formaliai leidimas buvo reikalingas. Tačiau pažymėtina, kad institucijos - Telšių rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, į kurias iki ginčo teisme kreipėsi dalyvaujantys byloje asmenys, vienareikšmiškai atsakymo, ar šioje konkrečioje situacijoje buvo reikalingas leidimas kirsti medžius, nepateikė. Visų institucijų atsakymai blanketiniai, nukreipiantys į minėtus teisės aktus ir vertinamuosius kriterijus, tik Lietuvos Respublikos energetikos ministerija su nuorodomis į teisės aktus nurodė, kad leidimas, jos specialisto nuomone, buvo reikalingas (b.l. 12, 20, 21).

Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 2 p. yra nuostata, kad statinio projekte nurodoma želdinių, esančių projektuojamo statinio žemės sklype, būklė, medžio ar krūmo rūšis, medžio diametras, jų kiekis, krūmų, vejų ir gėlynų plotas, apsaugos priemonės. Telšių rajono savivaldybės administracija pagal parengtą statinio projektą išdavė leidimą statyti elektros perdavimo 330kV oro liniją, kurios elektros tinklų ilgis Telšių rajone – 14,8 km (b.l. 24).

Tiesiant elektros oro linijas per želdinius, turi būti iškirstos proskynos. Kaimuose nutiestų oro linijų trasų proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip 1,5 m. 35–400 kV įtampos oro linijos, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis, proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių oro linijos laidų. Šiuo atveju medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia oro linijos proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki oro linijos laidų (Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2011-12-20 įsakymu Nr. 1-309, 261 p., 387 p. 387.3 p.). Akivaizdu, kad laikantis elektros linijų apsaugos zonas reglamentuojančių nuostatų, statant tokio pobūdžio objektą, medžių iškirtimas statybos trasoje yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į tai, logiška būtų manyti, kad statybos leidimo išdavimas yra ir leidimas atlikti būtinus projekte numatytus medžių kirtimus. Papildomas leidimas statybos projekte nurodytiems medžiams kirsti, teismo nuomone, būtų formalus, biurokratinis ir perteklinis.

Net jei formaliai ir buvo reikalingas papildomas leidimas medžiams elektros linijų statybos trasoje kirsti, medžių iškirtimas neturint leidimo - laikytinas formaliu ir mažareikšmiu pažeidimu. Medžiai iškirsti vykdant valstybinės reikšmės projektą, kuriam vykdyti administraciniu aktu nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, ir išduotas statybos leidimas statyti aukštos įtampos elektros energijos tinklų liniją. Atsižvelgiant į tai bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatas dėl žemės naudojimo elektros energetikos objektams ir elektros linijų apsaugos zonas reglamentuojančių nuostatų, neabejotinai leidimas kirsti medžius vykdant šį projektą būtų buvęs išduotas. Galimai padarytas formalus pažeidimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindą taikyti civilinę deliktinę atsakomybę.

Pagal minėtus medžių kirtimą reglamentuojančius teisės aktus saugotini (vadovaujantis teisine logika, tuo labiau saugotiniems nepriskirtini) medžiai augantys teritorijoje, kuri numatoma naudoti aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, kertami neatlygintinai. Taigi žala paskaičiuota nepagrįstai. Žalos dydis, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais dėl iškirstų medžių skersmens, neįrodytas.

Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų arba pažeidimui esant formaliam ir mažareikšmiui, ieškovei neįrodžius žalos paskaičiavimo pagrįstumo ir žalos dydžio, priežastinis ryšys nenustatinėtinas. Šios aplinkybės paneigia ir atsakovės kaltės prezumpciją. Nesant iš esmės nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.

Pašto išlaidos sudaro 17 Lt. Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir, vadovaujantis teisine logika, kitų valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovas patyrė 950 Lt teisinės pagalbos išlaidų ruošiant atsiliepimą (b.l. 48, 49, 50) ir 157,81 Lt kelionės į du teismo posėdžius išlaidų (b.l. 44-47, 69-72). Atmetus ieškinį, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, kad ieškovas yra biudžetinė įstaiga, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 800 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Trendas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.