Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-616-278/2017

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-04
Bylos Nr.: e2A-616-278/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Ieškovas: V. Š., G. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-616-278/2017

Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00838-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.6.3; 2.2.2.3.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Š. ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-620/2017 pagal ieškovių V. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Audrupio paukštynas“ dėl ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo sprendimo 7-o punkto dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais panaikinimo, dalies neišmokėto pajaus ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės V. Š. ir G. Š. prašė teismo: panaikinti ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo protokolo 7-o punkto sprendimą dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais, kuriuo nuspręsta išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1 327 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 273,68 Eur, viso G. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1 600,67 Eur; išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokėti jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t. y. 7 530 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia V. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 711,57 Eur, viso V. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8 241,57 Eur; priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės 19 008 Eur, o ieškovei G. Š. - 8 304 Eur nesumokėto pajaus likučio išstojus iš bendrovės narių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad K. Š. ir V. Š. 1992-12-24 tapo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nariais, įmokėję atitinkamai kiekvienas pirmines įmokas, perskaičiavus litais 100 Lt ir 273,65 Lt. K. Š. mirus, nuo 2014-09-16 ŽŪB “Audrupio paukštynas“ nare vietoj jo tapo sutuoktinė – įpėdinė pagal įstatymą G. Š.. V. Š., apmokėjusi 273,65 Lt (79,25 Eur), įgijo 1,32 procentus, o G. Š., apmokėjusi 100 Lt (28,96 Eur), įgijo 0,48 procentus atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajaus dalį. Teigė, jog 2014-12-30 parašė atsakovei prašymą dėl išstojimo iš bendrovės ir pajaus grąžinimo, kurie turėjo būti apsvarstyti artimiausiame narių susirinkime. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ 2015-03-24 visuotiniame bendrovės narių susirinkime bendrovės nariai pasiūlė joms parduoti savo pajus ir išstoti iš bendrovės, su kuo jos sutiko, kartu nubalsavo už tokį sprendimą ir savanoriškai balsuodamos suvaržė savo teises gauti privalomas pajų išmokas iš bendrovės.

3. Nurodė, kad 2015-07-28 kreipėsi į bendrovę prašydamos išmokėti G. Š. 4 645 Eur, o V. Š. – 26 358 Eur pajaus išmokas, tačiau bendrovė pasiūlė sumokėti tris kartus mažesnę sumą. Jų vardu atstovas pateikė pareiškimus išstoti iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ narių ir juos apsvarstyti artimiausiame bendrovės narių susirinkime. Prieš įvyksiantį visuotinį bendrovės narių susirinkimą ieškovės G. Š. atstovas, vadovaudamasis bendrovės įstatų V dalies 3 punktu, 12 punkto 3 papunkčiu, prašė pateikti jam bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio bei pirmininko metinio pranešimo projektus, 2015 m. pelno paskirstymo projektą, bendrovės 2015 m. administracijos vadovo (pirmininko) sprendimą dėl įstatų projekto parengimo, parengtų įstatų projektą ir visas sutartis dėl juridinių paslaugų, kurių pagrindu buvo parengtas įstatų projektas. Bendrovės vyr. finansininkė elektroniniu laišku nurodė, kad su prašomais dokumentais atstovas galės susipažinti prieš susirinkimą. Atvykus į susirinkimą ir trumpai susipažinus su pateiktais dokumentais, papildomai bendrovės direktoriaus prašė pateikti metinį inventorizacijos aktą, revizijos aktą 2015-12-31 datai, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei įstatus, tačiau šis atstovo prašymas nebuvo patenkintas.

4. Teigė, jog 2016-03-30 įvykusio bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu buvo apsvarstytas jų narystės pasibaigimo bendrovėje klausimas ir susirinkimas patenkino jų prašymus išstoti iš bendrovės narių. Jų atstovai siūlė bendrovės nariams atsiskaityti su išstojančiomis bendrovės narėmis, išmokant turimų pajų balansinę vertę. Prašymas buvo motyvuojamas pajų verte, nurodyta bendrovės narių pajininkų knygelėse ir turimuose kituose dokumentuose - 2015-06-08 išrašu iš ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pajininkų turto apskaitos dokumentų, bendrovės įstatų V skyriaus 10 punkto nuostatomis. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ atstovas pasiūlė atsiskaityti pagal pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę, nustatytą 2015 metais. Nurodė, kad ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma pritarė tokiam pasiūlymui ir nutarė išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1 327 Eur, šia suma padidinant bendrovės 2015 uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 273,68 Eur, iš viso, per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1 600,68 Eur. Išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokėti jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t. y. 7 530 Eur, šia suma padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia jos turėtam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8 241,57 Eur. Nurodė, kad, atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, V. Š. išmokėta 7 017,22 Eur, o G. Š. – 1 364,92 Eur. Teigė, jog toks ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas pažeidžia jų turtines teises ir turtinius interesus, t. y. teisę gauti visą priklausančią joms išmokėti pajaus dalį.

5. Nurodė, kad ŽŪB “Audrupio paukštynas“ nesamdė turto vertintojo, nesivadovavo turto vertinimo komisijos įvertinimu, bet patys nustatė pajaus rinkos vertę ir jai, ieškovei G. Š. išmokėjo jos pajaus vertę – 1 327 Eur arba 28,57 proc. nuo 4 645 Eur pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės, o ši suma buvo padidinta 273,68 Eur 2015 metų uždirbto pelno dalimi. Ieškovės G. Š. manymu, jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, nes jos pajus nebuvo didinamas ir jokie pajų didinantys įrašai jos turimoje pajaus knygelėje nebuvo įrašyti. 2015-12-31 datai bendrovės pagrindinis (įstatinis) kapitalas nebuvo didinamas iš bendrovės pelno, todėl likusi, ieškovės manymu, jai priklausančio pajaus dalis sudaro 8 304 Eur. Ieškovė V. Š. nurodė, kad jai buvo išmokėta 7 350 Eur pajaus vertė arba 57,82 proc. nuo 12 712 Eur turimame išraše iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajininkų apskaitos dokumentų pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės. Tai, kad ši suma buvo padidinta 711,57 Eur 2015 metais uždirbto pelno dalimi, mano, kad jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, todėl likusi neišmokėta pajaus dalis sudaro 19 008 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės ŽŪB „Audrupio paukštynas“ naudai iš ieškovių priteisė po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei skyrė 400 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (kiekvienai po 200 Eur), pusę paskirtos baudos paskiriant atsakovės ŽŪB „Audrupio paukštynas“ naudai, atlyginant dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų patirtus nuostolius.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė V. Š. ir ieškovės G. Š. sutuoktinis K. Š. 1992-12-24 tapo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nariais. Ieškovė V. Š. turėjo pajų, kuris sudarė 1,32 procentus atsakovės pajinio kapitalo, o K. Š. – atitinkamai 0,48 procentų atsakovės pajinio kapitalo. Po K. Š. mirties, 2014-09-11 G. Š. paveldėjo ½ dalį pradinio pajinio įnašo (100 Lt), kas sudaro 0,5 procentus bendrovės turto dalies. Paskutinio balanso duomenimis pajaus dydis sudaro 16 039 Lt. Konstatavo, jog ieškovės 2014-12-30 kreipėsi į atsakovę dėl išstojimo iš bendrovės narių ir 2015-03-24 įvykęs ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinis bendrovės narių susirinkimas nusprendė leisti G. Š. ir V. Š. išstoti iš bendrovės narių parduodant savo pajų kitiems bendrovės nariams. Su tokiu pasiūlymu sutiko ir ieškovės, tačiau už jų prašomą kainą išpirkti pajų bendrovės nariai nesutiko.

8. Nustatė, kad 2015-07-28 ieškovės pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl išstojimo iš bendrovės narių, prašydamos atitinkamai V. Š. išmokėti 26 358 Eur, o G. Š. 4 645 Eur išmoką už gautą pajų. Konstatavo, jog 2015-08-04 atsakovė pateikė atsakymą į ieškovių reikalavimus, nurodydama, jog nesutinka su reikalavimais išmokėti jų prašomas sumas, pasiūlė išpirkti pajus pagal rinkos vertę, kuri gali būti nustatyta tik atlikus pajų rinkos vertės nustatyto ekspertizę. Nurodė, jog bendrovė kreipėsi į ekspertus su paklausimu dėl ekspertizės kainos, tačiau ieškovės nesutiko apmokėti prašomos preliminarios ekspertizės kainos, o bendrovės duomenis, pajų vertė yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei prašomos išmokėti sumos. Teismas nustatė, kad bendrovė pasiūlė už pajus sumokėti G. Š. 1 327 Eur, o V. Š. – 7 530 Eur, tačiau ieškovės į pasiūlymus neatsakė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-03-30 ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotiniame narių susirinkime buvo svarstomas ieškovių pateiktas prašymas, kurio metu atsakovės atstovas pasiūlė atsiskaityti su išstojančiais iš bendrovės nariais pagal jų turimų pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę, šią sumą padidinant bendrovės 2015 m. uždirbto pelno dalimi, tenkančia turimam bendrovės pajų kiekiui, išmokant per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos. Atsakovės atstovas nurodė, kad svarstant išmokų sumos dydį atsižvelgta į tai, kad sudarant sutartis dėl bendrovės pajų pirkimo (2012-09-06) buvo mokama kelis kartus mažiau nei atsakovė sumokėjo ieškovėms, t. y. 2012-09-06 už pajus, kurių vertė sudarė 188 075 Lt buvo sumokėta 15 000 Lt. Atsakovė taip pat pateikė bendrovės pajų pardavimo – pirkimo sutartį, sudarytą 2016-08-11, iš kurios matyti, kad po atsiskaitymo su ieškovėmis už atsakovės pajus buvo mokama mažiau, nei buvo išmokėta ieškovėms, t. y. už pajus, kurių balansinė vertė sudaro 27 355 Eur arba 1/3 proc. bendrovės pajų, buvo sumokėta 1 910 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad bendrovės narių susirinkime buvo pasiūlyta didesnė kaina už pajus, siekiant išvengti teisminių procesų bei papildomų bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl ieškovės V. Š. narystės bendrovėje, tačiau ieškovė G. Š. nebuvo bendrovės nare, po sutuoktinio mirties paveldėjo tik pajus, bet ne narystę bendrovėje, todėl ieškovė G. Š. yra tik pajininke ir neturi teisės teikti atsakovei pareiškimo dėl išstojimo iš narių bei pajaus išpirkimo. Nurodė, jog atsakovė siūlė ieškovei atsisakyti sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir įsipareigojo atstatyti jos, kaip bendrovės pajininkės statusą bei grąžinti iki 2016-03-30 turėtą pajų, paveldėtą po vyro mirties, tačiau ieškovė ieškinio neatsisakė.

11. Nurodė, jog pagal suformuluotus reikalavimus pageidaujama, kad bendrovė pajus išpirktų pagal jų balansinę, bet ne pagal jų rinkos vertę. Teismas vertino, kad ieškovė V. Š. pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Pažymėjo, jog atsakovė, gavusi ieškovių prašymus dėl lėšų išmokėjimo už pajus, pateikė atsakymą, jog prašymas išpirkti pajus už balansinę vertę yra nepagrįstas, nurodė, kad pajus išpirktų pagal jų rinkos vertę, apklausė kelis įmonių rinkos vertės nustatymo paslaugas teikiančius vertintojus, už kokią preliminarią kainą jie galėtų įvertinti atsakovės rinkos vertę, pagal kurį būtų galima nustatyti šalies turimų pajų rinkos vertę ir pateikė pasiūlymus, pagal kuriuos atsakovė galėtų pajus išpirkti, t. y. šaliai pačiai įsivertinti turimų pajų rinkos vertę kreipiantis į ekspertus arba priimti atsakovės teikiamą pasiūlymą dėl šalies turimų pajų rinkos vertės, tačiau į prašymą nebuvo atsakyta.

12. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas, jog atsakovė išpirktų pajus už jų balansinę vertę, reikštų, kad nepagrįstai sumažėtų bendrovės turto vertė, tuo pačiu nepagrįstai nuvertėtų kitų bendrovės narių turimi pajai. Tokius prašymus pareiškus ir kitiems nariams, atsakovė taptų nemokia, turėtų mokumo, likvidumo sutrikimų, būtų pažeisti ne tik narių, bet ir bendrovės kreditorių interesai atgauti atsakovei paskolintas lėšas, trečiųjų asmenų interesai. Įvertino ir tai, jog atsakovės veikla dažniausiai būdavo nuostolinga, išskyrus 2015 m., lyginant juos su ankstesniu laikotarpiu, tačiau turint įsipareigojimų tai kelia bendrovei riziką dėl tolimesnės jos veiklos sėkmingumo, tuo pačiu atitinkamai veikia ir atsakovės rinkos vertę. Konstatavo, jog atsakovė su ieškove V. Š., jai išstojant iš bendrovės narių atsiskaitė tinkamai, išmokėjo pagrįstą turėto pajaus vertę, o V. Š. reikalavimas, jog priklausantys pajai būtų išpirkti už jų balansinę vertę pažeistų tiek bendrovės, tiek ir kitų bendrovės narių teises ir interesus, ieškovė nepagrįstai praturtėtų bendrovės sąskaita jai be pagrindo gaunant dalį bendrovės kapitalo, todėl jos reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl atmestini.

13. Teismas sprendė, jog ieškovių atstovo netinkamas ir priešingas CPK 68-69 straipsniuose įtvirtintam reglamentavimui naudojimasis teismo nušalinimo institutu neabejotinai sukliudė bylą išnagrinėti greičiau ir operatyviau pasiekti pagrindinį CPK principą – kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.), kas reiškia piktnaudžiavimą teise. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovėms skyrė baudą, prašomą skirti dydį sumažinęs daugiau nei per pusę ir 50 procentų ieškovėms skirtos baudos skirdamas atsakovei atlyginant dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų patirtus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovės V. Š. ir G. Š. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-04-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo protokolo 7-o punkto sprendimą dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais; priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB „Audrupio paukštynas“ 19 008 Eur nesumokėto pajaus likučio jai išstojus iš bendrovės narių, o ieškovei G. Š. – 3 318 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei V. Š. iš ŽŪB „Audrupio paukštynas“ 449,08 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei gynybai, o ieškovei G. Š. – 90,04 Eur.

15. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino ir neišnagrinėjo konkrečias atsakovės narių teises reglamentavusio lokalinio teisės akto – ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų nuostatų, neįsigilino į ieškovių patikslinto ieškinio motyvus bei argumentus dėl pajaus grąžinimo joms pasitraukiant iš bendrovės narių.

16. Teigia, jog teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su išstojančiais iš žemės ūkio bendrovės nariais, nes ieškovės pageidauja, kad jų pajai būtų atsakovės išpirkti pagal jų balansinę vertę, o atsakovė juos išpirko pagal jų rinkos vertę. Tačiau faktiškai jau iš išsamaus ieškovių patikslinto ieškinio motyvų matyti, kad ieškovių, kaip narių, ginčas su bendrove kilo dėl ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų V dalies 9 ir 10 punktuose nustatytų teisių išstoti iš ŽŪB „Audrupio paukštynas“ narių ir gauti visą priskaičiuotą pagal bendrovėje vykdomą pajaus apskaičiavimą pajų, kas pilnai atitiko ir neprieštaravo LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 7 punkto nuostatoms.

17. Nurodo, jog teismas nevertino ŽŪB „Audrupio paukštynas“ dokumentų, patvirtinančių G. Š. narystę bendrovėje, aplinkybių, jog pati ieškovė G. Š. neabejojo, kad ji yra ŽŪB „Audrupio paukštynas“ priimta į bendrovės narius ir turi visas nario teises bei pareigas, tiek tai, kad atsakovė nuo 2014-09-16 ją laikė bendrovės nare. Teigia, jog teismas netaikė ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų VI dalies 2 punkto 3 papunkčio ir LR žemės ūkio bendrovių 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir nekonstatavo nenuginčyto fakto, užfiksuoto eilėje bendrovės dokumentų, kad G. Š. pripažinta visuotinio bendrovės narių susirinkimo kaip bendrovės narė. Nesant reikalavimo, teismas nepagrįstai patenkino atsakovės 2017-02-09 atsiliepime išdėstytą prielaidą dėl G. Š. narystės neteisėtumo, kas reiškia teismo sprendimo ydingumą, nes teismas grubiai pažeidė ne tik CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Prieštaravimas įstatymui pasireiškė tuo, kad teismas dar pritaikė jai sankciją – nubaudė pinigine bauda už piktnaudžiavimą tariamai nesąžiningai pareiškiant ieškinį.

18. Apeliantės teigia, jog, vertindamas pajaus grąžinimo aplinkybes, teismas nepagrįstai neatskyrė pajaus grąžinimo nuo pajaus perleidimo (pirkimo – pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitų galimų civilinių sandorių), todėl nepagrįstai kaip pavyzdžius pritaikė atsakovės pateiktas 2012-09-06 ir 2016-08-11 ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pajų pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas, akcentuodamas rinkos vertės kainos nustatymo motyvą grąžinamiems išstojančių iš bendrovės narių pajams, iš esmės rėmėsi spekuliacine teorija, kuri naudinga tik stambiausiems žemės ūkio bendrovių savininkams pigiai superkant žemės ūkio bendrovių pajus ir tampant vienvaldžiais tokių bendrovių savininkais. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad 2016-03-30 dienai galiojusios ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų V dalies 7 punkto 2 papunktyje buvo nustatyta apribota bendrovės pajaus perleidimo tvarka (apribota rinka), kuri savaime suvaržė pajaus rinkos vertės nustatymą. Nurodo, kad ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pajų dydžiui nustatyti nesamdė turto vertintojo, nesivadovavo bendrovės turto vertinimo komisijos vertinimu, o tik nurodė pajų sumas, kurias nori išmokėti ieškovėms. Teigia, jog teismas netyrė ir neįvertino pateiktų balansų ir kitų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau nemotyvuotai, pažeidęs CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nusprendė dėl bendrovės turto sumažėjimo, jos turto nuvertėjimo, grąžinus tik 1,8 procentų dydžio priklausančią, t. y. visiškai nežymią ir nereikšmingą bendrovės atžvilgiu, turto dalį pasitraukiančioms bendrovės narėms. Priešingai nei sprendė teismas, mano, jog nagrinėjamu atveju negalima taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005 dėl pajaus rinkos vertės nustatymo ir dėl skirtingo išmokėtino pajaus teisinio reglamentavimo. ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nariams (pajininkams) nustatytas palankesnis teisinis reglamentavimas susigrąžinti visą pajų išstojimo iš bendrovės atveju. Atsakovės įstatų V dalies „Bendrovės narių ir pajininkų teisės ir pareigos“ 10-u punktu nustatyta tvarka, kuri sąžiningai ir teisingai garantavo išstojančiam iš bendrovės nariui teisę susigrąžinti jam apskaičiuotus ir teisėtai priklausančius pajus. Be to, nurodo, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir jos išvadų negalima taikyti ir dėl to, nes ji iškreipia ŽŪB „Audrupio paukštynas“ 2013-03-26 visuotinio narių susirinkimo valią nustatyti tokią pajaus grąžinimo išstojančiam nariui tvarką, kokią inicijavo ir pasirinko aukščiausias bendrovės valdymo organas.

19. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, kad ŽŪB „Audrupio paukštynas“ bendras pajus per 24 metus keitėsi 11 kartų, iš jų 9 kartus didėjo ir 2 kartus buvo mažinamas. Tai savaime rodė bendrovės pajaus kasmetinį pakartotinį įvertinimą atsižvelgiant į ūkinius – finansinius įvykius, verslo aplinką, rinkos kaitą, bendrovės perspektyvas. Nurodo, kad dividendai bendrovės nariams buvo išmokami tik pirmuosius du metus – 1992 ir 1993 metais. Bendrovės turtas ir kapitalas laikotarpyje nuo 2004-12-31 iki 2015-12-31 išaugo nuo 1 024 729 Eur iki 2 635 553 Eur, t. y. 2,57 karto, tuo tarpu bendrovės pagrindinis (įstatinis) kapitalas šiame laikotarpyje išaugo nuo 498 830 iki 960 171 Eur, t. y. 1,92 karto. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 445 570 Eur iki 136 868 Eur, nežiūrint kitų bendrovės finansinių rodiklių. Bendrovės rezervai nuo 80 330 Eur per tą patį laikotarpį išaugo iki 1 106 217 Eur; t. y. 13,77 karto. Teigia, jog bendrovės visuotinio narių susirinkimo nustatytas pagrindinis (įstatinis) kapitalas tik mažesne dalimi atspindi tikrąją ŽŪB „Audrupio paukštynas“ vertę, tačiau ieškovėms nebuvo sumokėta ir tikroji joms priklausanti pajų dalis, nurodyta G. Š. pajaus apskaitos knygelėje ir V. Š. turimame išraše iš ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pajininkų turto apskaitos dokumentų.

20. Nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė joms pinigines baudas, nes pateikė pagrįstą ieškinį ir turėjo teisę ginti savo reikalavimus teisme. Teigia, jog nepiktnaudžiavo procesu, nevilkino jo ir nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, sąžiningai naudojosi procesu. Sprendimą šalinti teisėją 2016-11-08 teismo posėdžio metu priėmė pats atstovas. Mano, jog teisėja buvo šališka ir tolimesnio proceso metu, klausė ir vadovavosi vien tik atsakovės teikiamais prieštaringais, akivaizdžiai įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimams prieštaraujančiais teiginiais ir motyvais.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ŽŪB „Audrupio paukštynas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog teismas teisingai nustatė bylos ginčo dalyką ir darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė G. Š. nebuvo bendrovės nare, nes nėra išreiškusi valios ja tapti, o V. Š. turėtas pajus negali būti išpirktas pagal pajų balansinę vertę, nes tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nurodo, kad ieškovės V. Š. pajų bendrovė išpirko už didesnę kainą, nei buvo jų rinkos vertė. Teigdama, kad teismas nesiaiškino, ar bendrovės sumokėta pinigų suma už pajus nėra per maža, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį. Nurodo, kad ieškovės per visą teisme vykusį procesą neginčijo to, kad išpirkti pajai buvo išpirkti pagal jų rinkos vertę. Priešingai, ieškovių atstovas ne kartą akcentavo, kad pajų pirkimo – pardavimo sutartys, kurias bendrovė pateikė į bylą, atspindi rinkos vertę. Teigia, jog atsakovė pajus išpirko kainą padidindama kelis kartus bei išmokėdama ir bendrovės pelno dalį, gautą už 2015 metus.

23. Atsakovė nurodo, kad ieškovėms paskirta 400 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra pagrįsta. Teigia, jog visi ieškovių skundo motyvai ir argumentai, kuriais ginčija jų atžvilgiu paskirtą baudą ir bando įrodinėti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, yra susiję su vėlesniais įvykiais, nei ieškovės 2016-11-08 vykusio teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau net ir jie absoliučiai visi yra nepagrįsti.

24. 2017-09-13 gauti V. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog teismas be pagrindo konstatavo, jog G. Š. nebuvo bendrovės nare, be to, teigia, kad teismas neteisingai ir nepilnai įvertino byloje esančius įrodymus, nes ŽŪB „Audrupio paukštynas“ neįrodė, jog su išstojančiomis iš bendrovės narėmis buvo teisingai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinis skundas atmestinas.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog apeliančių argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei taikė materialines ir procesines teisės normas yra nepagrįsti. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-04-27 sprendime išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovių reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, vadovaudamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Tai, kad apeliantės pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja, nesudaro pagrindo paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė V. Š. ir ieškovės G. Š. sutuoktinis K. Š. 1992-12-24 tapo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nariais. Mirus K. Š., jo pajų paveldėjo sutuoktinė G. Š.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-03-24 įvyko ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinis bendrovės narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi V. Š. bei G. Š. prašymai dėl išstojimo iš bendrovės narių ir pajaus grąžinimo. Visuotinis bendrovės narių susirinkimas nutarė leisti pajininkėms išstoti iš bendrovės, parduodant savo pajų kitiems bendrovės nariams. Nustatyta, kad 2015-07-28 ieškovės pakartotinai kreipėsi į bendrovę dėl išstojimo iš bendrovės narių, prašydamos V. Š. išmokėti 26 358 Eur, o G. Š. – 4 645 Eur išmoką už pajų. Atsakovė 2015-08-04 pateikė atsakymą į ieškovių reikalavimus, nurodydama, jog nesutinka su reikalavimais išmokėti jų prašomas sumas, nes toks reikalavimas neteisėtas, pažeistų bendrovės, kitų jos narių bei pajininkų ir kreditorių interesus. Atsakovė pasiūlė už pajus G. Š. sumokėti 1 327 Eur, o V. Š. - 7530 Eur, tačiau ieškovės į pasiūlymus neatsakė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-03-30 ŽŪB „Audrupio paukštynas“ visuotinis narių susirinkimas svarstė ieškovių prašymus dėl bendrovės narių išstojimo iš bendrovės ir atsiskaitymo bei nusprendė išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1 327 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 m. uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 273,68 Eur, iš viso jai per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1 600,68 Eur, o bendrovės narei V. Š. išmokėti jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t. y. 7 530 Eur, šią sumą padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia V. Š. turėtam bendrovės pajų kiekiui, t. y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8 241,57 Eur. Su šiuo nutarimu ieškovės nesutiko ir kreipėsi į teismą.

29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės G. Š. ieškinį, konstatavo, jog ieškovė nebuvo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nare, o tik pajininke, todėl neturi teisės teikti atsakovei pareiškimo dėl išstojimo iš narių ir pajaus išpirkimo. Apeliaciniame skunde G. Š. teigia priešingai, nurodydama, jog ji paveldėjo savo mirusio vyro K. Š. pajus ir buvo pripažinta bendrovės nare. Bylos duomenys patvirtina, kad G. Š. sutuoktinis K. Š. buvo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ narys, kuris bendrovės steigimo metu į pajinį kapitalą įnešė 100 Lt vertės privatizacinių čekių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad K. Š. mirus pasibaigė ir jo narystė bendrovėje, tačiau G. Š., paveldėjusi bendrovės pajų, netapo ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nare ir šią išvadą grindžia sekančiais motyvais.

30. LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų 5 skirsnio 16 straipsnio 1 punkte numatyta, kad narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys miršta. Tokiam narystės bendrovėje pasibaigimo pagrindui nėra reikalingas bendrovės narių susirinkimo sprendimas. Kadangi bendrovės narių susirinkimo nutarimo reikalauja tik dviem narystės pasibaigimo atvejais – išstojant iš bendrovės ir pašalinant iš bendrovės, todėl įstatymo nuostatos suponuoja, jog mirusio bendrovės nario paveldėtojai (įpėdiniai), kurie paveldi mirusio bendrovės nario turtą, tame tarpe ir bendrovės pajus, narystės žemės ūkio bendrovėje automatiškai nepaveldi, išskyrus atvejus, kai toks paveldėtojas (įpėdinis) jau yra bendrovės narys. Tam, kad mirusio bendrovės nario pajus paveldėjęs asmuo taptų žemės ūkio bendrovės nariu, dėl to turi nuspręsti visuotinis bendrovės narių susirinkimas (ŽŪBĮ 21 str. 2 d. 2 p., Įstatų 6 sk. 2 str. 3 p.).

31. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio nuostatą, pajininkas turi teisę: gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose; savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Tuo tarpu žemės ūkio bendrovės nariai yra visateisiai žemės ūkio bendrovės dalyviai, kurie turi visas ŽŪBĮ numatytas dalyvio teises ir pareigas (ŽŪBĮ 18 str.) Jokių kitų teisių pajininkui Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos nenumato, to nenumatė ir ŽŪB „Audrupio paukštynas“ 2013-04-30 įstatų redakcijos 5 skirsnio „Bendrovės narių ir pajininkų teisės ir pareigos“ 7 straipsnis.

32. Apeliantės nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ŽŪB „Audrupio paukštynas“ G. Š. laikė bendrovės nare ir tik bylos eigoje nurodė, kad bendrovės narys buvo tik mirusysis K. Š.. Iš atsakovei 2015-02-19 G. Š. pateikto prašymo matyti, jog paveldėjusi vyro turtą ji atsisako stoti į bendrovę. Kadangi pareiškimo dėl priėmimo į ŽŪB „Audrupio paukštynas“ nares G. Š. nebuvo pateikusi, tai ji patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (2017-03-02), todėl sutiktina su teismo išvada, jog G. Š., nebūdama visuotinio bendrovės narių susirinkimo priimta į bendrovės narius (Įstatų 6 sk. 2 str. 3 p.), neturi teisės reikalauti išmokėti už paveldėtą pajų, nes turi tik bendrovės pajininkės teises ir pareigas, numatytas tiek ŽŪBĮ 19 straipsnyje, tiek ir bendrovės įstatų 5 skirsnio 7 straipsnyje.

33. Ta aplinkybė, jog G. Š. dalyvaudavo visuotiniuose bendrovės narių susirinkimuose, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji buvo priimta į bendrovės narius, nes teisę dalyvauti minėtuose susirinkimuose jai suteikia aukščiau minėto Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 punkto ir ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų 5 skirsnio 7 straipsnio 1 punkto nuostatos. Apeliacinio skundo teiginys, jog aplinkybę, kad G. Š. buvo bendrovės narė patvirtina įrašai tituliniame pirmame pajaus apskaitos knygelės, 1992-12-24 išduotos buvusiam bendrovės nariui K. Š., lape „nuo 2014-09-16 G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas įrodymas, jog ji, įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės visuotinio narių susirinkimo nutarimu, buvo priimta į ŽŪB „Audrupio paukštynas“ narius (Įstatų 6 sk. 2 str. 3 p.). Byloje esantis 2014-08-01 G. Š. prašymas tik patvirtina, jog ji informavo bendrovę, kad paveldėjo mirusio sutuoktinio turtą ir prašė informuoti raštu apie K. Š. turėto pajaus dydį ir jo vertę, tačiau tai, jog ji paveldėjo vyro turtą nereiškia, kad G. Š. automatiškai paveldėjo ir jo narystę bendrovėje. Be to, ir pati apeliantė pripažįsta, jog nesiekė būti bendrovės nare.

34. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas, pripažinęs, kad G. Š. nėra bendrovės nare, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. 2016-09-21 atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog G. Š. nėra bendrovės narė ir nesutiko su ieškiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat laikėsi tos pačios pozicijos, kad G. Š. paveldėjo tik mirusio sutuoktinio pajus, o ne narystę, teikė teismui rašytinius įrodymus, paneigiančius jos buvimą bendrovės nare, todėl teismas turėjo pagrindą ir nesant ŽŪB „Audrupio paukštynas“ reikalavimo konstatuoti, jog G. Š. nėra bendrovės nare, neturi teisės teikti atsakovei pareiškimo dėl išstojimo iš bendrovės narių bei pajaus išpirkimo. Nors bendrovės narių susirinkimų nutarimai, kuriuose buvo svarstomas G. Š. išstojimo iš bendrovės narių klausimas, nėra pripažinti negaliojančiais, tačiau jie prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, jog bendrovės nariu gali būti tik asmuo priimtas į bendrovę visuotinio bendrovės narių nutarimu, todėl nesant tokio nutarimo, vėliau priimti nutarimai, susiję su G. Š. prašymais, yra niekiniai (ŽŪBĮ 18 str. 5 d.).

35. ŽŪB „Audrupio paukštynas“ 2013-04-30 registruotų įstatų 5 skirsnio 10 straipsnis numatė, kad išstojusiam nariui, jam priklausantis pajus grąžinamas per 3 mėnesius nuo išstojimo datos pinigais. Įstatai nenustatė, kokiu būdu apskaičiuojamas pajus, ar įvertinus bendrovės turtą balansine, ar rinkos verte, todėl darytina išvada, jog ši teisė pasirinkti konkretų atsiskaitymo būdą su bendrovės nariu buvo suteikta bendrovės visuotiniam susirinkimui spręsti kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus bendrovės finansinę būklę, kitų bendrovės narių ir kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog išstojusiam žemės ūkio bendrovės nariui pajaus vertės padidėjimas turi būti nustatomas ne pagal balansinę vertę, bet pagal rinkos kainą ir tik pradinis įnašas gali būti išmokėtas santykiui 1:1 (civilinė byla Nr. 3K-3-527/2005). Apeliantės kritiškai vertina minėtą kasacinio teismo nutartį, nurodo, jog minėtoje kasacinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa faktinės aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas, kokia kaina žemės ūkio bendrovė turėtų išpirkti išstojančio nario pajus, konstatavo, jog šis klausimas turi esminę reikšmę, nes Žemės ūkio bendrovių įstatyme nenustatyta, kaip turi būti apskaičiuojama išmokamo pajaus vertė. Dėl paminėto, darytina išvada, jog minėta nutartimi buvo suformuota teisminė praktika ir bylose, kuriose aplinkybės nors idealiai ir nesutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis, tačiau yra aktualios, sprendžiant ginčytiną klausimą dėl atsiskaitymo su bendrovės nariais.

36. Priešingai nei teigia apeliantės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šios bylos ginčo dalyką bei teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovės V. Š. turėtas pajus negali būti išpirktas pagal pajų balansinę vertę. Atsakovė ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pateikė įrodymus ir paaiškinimus, kad balansinė pajaus vertė neatitinka rinkos vertės, nes iš 2012-09-06 ir 2016-08-11 pajų pirkimo – pardavimo sutarčių dėl bendrovės pajų pirkimo matyti, kad už pajus buvo mokama kelis kartus mažiau nei bendrovė sumokėjo ieškovėms. Pajaus rinkos vertė apskaičiuojama visos žemės ūkio bendrovės rinkos vertę padalinus iš bendrovės pajinio kapitalo ir padauginus iš konkretaus bendrovės nario turimo pajaus kiekio. Nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantės nepateikė jokių neginčijamų duomenų kokia yra ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pajų rinkos vertė ir nepaneigė atsakovės apskaičiuotos vertės. Skirti ekspertizės neprašė, todėl teiginiai, jog išmokėta suma už pajų yra neteisinga, įrodymais nepagrįsta (CPK 178 str.). Be to, įvertintina aplinkybė, jog iš esmės byloje nebuvo ginčijama, kad pajų rinkos vertę atsakovė nustatė neteisingai, ginčas kilo kokia rinkos ar balansine verte turi būti apmokama už pajų.

37. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad išstojusiai žemės ūkio bendrovės narei V. Š. pajaus vertės padidėjimas turi būti nustatomas ne pagal balansinę vertę, bet pagal rinkos kainą. Tokią išvadą teismas darė vadovaudamasis tiek įstatymo analogija, tiek ir teisiniu principu, draudžiančiu nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Byloje nustatyta, jog atsakovė, gavusi prašymus dėl lėšų išmokėjimo už pajus, pateikė atsakymą, jog prašymas išpirkti pajus už balansinę vertę yra nepagrįstas, nurodė, kad pajus išpirktų pagal jų rinkos vertę. Atsakovė apklausė įmonių rinkos vertės nustatymo paslaugas teikiančius vertintojus, už kokią preliminarią kainą jie galėtų įvertinti atsakovės pajų rinkos vertę, pasiūlė ieškovėms įsivertinti turimų pajų rinkos vertę kreipiantis į ekspertus arba priimti atsakovės teikiamą pasiūlymą. Kadangi pajų rinkos vertės nustatymas yra susijęs išimtinai su bendrovės nario interesais, bendrovė sutiko atlikti pajų rinkos vertės nustatymą tik gavusi išankstinį apmokėjimą. Sutiktina, jog pateiktas pasiūlymas buvo pagrįstas, priimtas įvertinus bendrovės turtinę padėtį, visų bendrovės narių bei kreditorių interesus, nes bendrovės pajų vertė gali kisti nuolat, priklausomai nuo bendrovės ūkinės veiklos rezultatų, be to, vertintojo pasirinkimas nekeltų bendrovės nariui nepasitikėjimo nepriklausomu ekspertu. Ieškovė į tokį siūlymą nereagavo. Manydama, kad atsakovė išpirko pajų už per mažą kainą, apeliantė privalėjo byloje pateikti įrodymus bei įrodyti, kad kaina, už kurią bendrovė išpirko jos pajų, neatitiko rinkos vertės (CPK 178 str.). Tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai išperkant ieškovės V. Š. pajų buvo teisėti ir pagrįsti, pajų nutarta išpirkti didesne kaina nei apskaičiuota 2012-09-06 ir 2016-08-11 išperkant pajus bei papildomai pridedant per 2015 finansinius metus atsakovės uždirbto pelno dalį, kuri teko ieškovės V. Š. pajui. Priešingas vertinimas, t. y. jei laikyti, jog pajai turėtų būti išperkami pagal balansinę jų vertę, reikštų, kad nepagrįstai sumažėtų bendrovės turto vertė, tuo pačiu nuvertėtų ir kitų bendrovės narių turimi pajai, o tokius prašymus pareiškus ir kitiems bendrovės nariams bei juos patenkinus, neatmestina, jog bendrovė taptų nemoki. Kaip minėta, prašymų skirti ekspertizę pajų vertei nustatyti nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl, nepaneigus atsakovės apskaičiuotos pajų rinkos vertės konstatuoti, jog išmoka už pajus paskaičiuota neteisingai, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo motyvai, jog bendrovės turtas yra ženkliai padidėjęs, nepaneigia atsakovės teiginių ir pateiktų įrodymų apie turimus įsiskolinimus kreditoriams, įkeistą turtą ir kt. įsipareigojimus.

39. Apeliantės nurodo, kad jos nepiktnaudžiavo procesu, nevilkino jo ir nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai joms skyrė piniginę baudą. Byloje nustatyta, kad teismas baudą ieškovėms skyrė už tai, kad jos, piktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis, 2016-11-08, byloje vykusio teismo posėdžio metu, pareiškė nušalinimą teisėjai, dėl ko neįvyko teismo posėdis, užsitęsė bylos nagrinėjimas. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bauda paskirta pagrįstai.

40. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės, padavusios ieškinį teismui 2016-07-01 bei gavus atsakovės atsiliepimą į jį, ieškinį 2016-08-05 tikslino, tačiau jokių prašymų išreikalauti kokius tai įrodymus teismui neteikė. 2016-09-27 nutartimi paskyrus bylą nagrinėti 2016-11-08 teismo posėdyje, iki šio posėdžio pradžios, nei ieškovės, nei jų atstovas jokių prašymų teismui taip pat neteikė, todėl posėdžio dieną pateiktas nušalinimas teisėjai, akivaizdžiai užvilkino bylos nagrinėjimą. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi nurodė išsamius motyvus, kodėl atmetamas nušalinimas teisėjai bei darė pagrįstą išvadą, jog neskirdama parengiamojo posėdžio teisėja įstatymo nuostatų nepažeidė, o įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui yra šalių pareiga. Šalys turi teisę reikšti nušalinimus teisėjui, tačiau nušalinimo motyvai privalo būti pagrįsti, argumentuoti bei pateikti savalaikiai. Nesavalaikis pareiškimo padavimas įtakojo ne tik bylos atidėjimą, tuo užvilkindamas bylos nagrinėjimą, bet ir atsakovės nuostolius, jos atstovui atvykus į teismo posėdį.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovių atstovo netinkamas ir priešingas CPK 68 – 69 straipsniuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui naudojimasis nušalinimo institutu neabejotinai sukliudė bylą išnagrinėti greičiau ir operatyviau pasiekti pagrindinį CPK principą – kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.). Kadangi ieškovių atstovas veikia ieškovių vardu, todėl V. Š. ir G. Š. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra pagrįsta ir teisėta.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei kitą bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė be pagrindo. Priešingai, kaip minėta, teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

43. Atsakovė ŽŪB „Audrupio paukštynas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė