Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. B. bei suinteresuotam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1995-09-30 buvo sudaryta santuoka tarp pareiškėjo ir V. K., kurios pavardė po santuokos sudarymo – B. 1996-03-12 santuokoje gimė sūnus J. B.. 2006-02-18 sutuoktinė V. B. mirė, testamento velionė nepaliko; Santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį Kalvarijų g. 292-27, Vilniuje. Minėtas butas nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis;Po sutuoktinės V. B. mirties pareiškėjas liko gyventi bute, esančiame Kalvarijų g. 292-27, Vilnius, kuriame buvo registruotas ir gyveno kartu su nepilnamečiu sūnumi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą ir juo rūpinosi. Dėl mirusios sutuoktinės V. B. turto dalies paveldėjimo į notarą nesikreipė. Po palikėjos mirties pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi bute, turtu naudojosi, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjos mirties;Pareiškėjui kitokia tvarka, išskyrus teismine, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, taigi juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Suinteresuotas asmuo J. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus, o pareiškimą prašė tenkinti (b. l. 50-51).

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Valstybinė mokesčių inspekcija į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 14-16, 25-27, 29-30, 43-45).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir V. B. 1995-09-30 sudarė santuoką (b. l. 5). Santuokos metu, t. y. 1996-03-12 šeimoje gimė sūnus J. B. (b. l. 6). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjas ir velionė V. B. 1996-10-17 įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį Kalvarijų g. 292-27, Vilnius (b. l. 8-9). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, jog V. B. 2006-02-18 mirė (b. l. 7).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. jog pareiškėjas po savo žmonos V. B. mirties 2006-02-18 priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį (palikimą) valdyti (b. l. 1-4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnius, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjo žmonos, velionės V. B., mirties 2006-02-18, faktiškai pradedamas paliktą turtą valdyti. Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. B. paaiškinimų nustatyta, jog po velionės V. B. mirties pareiškėjas bute gyveno, mokėjo mokesčius, turtą tvarkė kaip savo (prižiūrėjo). Suinteresuotas asmuo J. B. neprieštarauja tam, kad pareiškimas būtų tenkintinas (b. l. 50-51). Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai butu naudojasi po žmonos (V. B.) mirties. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po žmonos mirties 2006-02-18 priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė žmonos V. B. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjos V. B. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 7,82 Eur dydžio išlaidų, susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas). Esant šiai aplinkybei iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 7,82 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po žmonos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2006-02-18, faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui P. B. įgyvendinti savo, kaip palikėjos V. B. įpėdinio, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Priteisti iš pareiškėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,82 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.