Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1976-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
1-1976-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-19889-18-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1976-1049/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-19889-18-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis
sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. P. 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikė į kiemą atėjusį nukentėjusįjį S. L., kuriam tyčia su dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavė į veidą, o pastarajam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę koją ir kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio kairio pirmo danties sumušimą t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, apie 20.10 val., toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikė į kiemą atėjusį nukentėjusįjį J. S., kurį tyčia smaugė apkabinęs abiem rankomis per kaklą pargriaudamas ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. kaklo raiščių patempimą ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Be to, V. P. 2018 m. balandžio 28 d., apie 23.20 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė R. M. į veidą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2017 m. rugpjūčio 12 d. viešosios tvarkos pažeidimas(BK 284 straipsnis)

Kaltinamasis V. P. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl šio nusikalstamos veikos epizodo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jam būnant neblaiviam, tarp jo ir kaimyno S. L., dėl skolos, kilo konfliktas, kurio metu V. P. keturis kartus sudavė S. L.. Nurodė, kad po to į kiemą atvažiavus J. S. prasidėjo žodinis konfliktas dėl šiukšlių, kurio metu J. S. pirmas sudavė smūgį V. P., dėl to jis paėmė pastarąjį už kaklo. Paaiškino, kad jo elgesiui įtaką padarė alkoholis, ir jis gailisi taip pasielgęs, nukentėjusiųjų atsiprašė, ir su jais susitaikė. Baudžiamoji byla buvo nutraukta jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Nukentėjusysis S. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamajam atleido, jie susitaikė, todėl sutinka, kad byla būtų nutraukta susitaikius.

Nukentėjusysis J. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad sutinka dėl bylos nutraukimo jam ir kaltinamajam V. P. susitaikius, kadangi jis pastarajam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., jam būnant Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pas kaimyną Romą, pamatė nuo kieme esančios pavėsinės link jo atbėgantį, tuo pačiu adresu gyvenantį, neblaivų V. P., kuris, šaukdamas jog S. L. jam yra skolingas pinigų, jį užsipuolė ir dešinės rankos kumščiu vien kartą jam smogė į kairį smilkinį, ir po to dešine ranka sudavė tris kartus į veidą, dėl ko S. L. nugriuvo. Nugriuvęs S. L. juto smūgį į kairės kojos pirštus ir, nors nematė, bet mano, kad V. P. jam įspyrė. S. L., rankose laikant mobilaus ryšio telefoną ir šaukiant, jog iškvies policijos pareigūnus, pajuto dar vieną smūgį į kairį petį. Tačiau V. P., ištraukęs iš jo dešinės rankos mobilaus ryšio telefoną, numetė jį į žoles, o S. L. nubėgo namų link, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), kur sugyventinė G. V. iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu V. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, koneveikė jį necenzūriniais žodžiais. S. L. paaiškino, kad dėl suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, jam buvo prakirstas kairys antakis, iš nosies bėgo kraujas ir šiuo metu kliba dantys (2 t., b. l. 30–31).

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d., būnant su draugu, R. M., apie 20.10 val., jam paskambinęs tėvas R. M. pasakė, kad jo namuose girtas dėdė V. P. triukšmauja, grasina, dėl ko jie nuvažiavo į konflikto vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kur pamatė kieme esančioje pavėsinėje V. P., R. P. ir dar vieną nepažįstamą vyrą, vartojančius alkoholinius gėrimus. Pamatęs ant laiptų sėdintį neblaivų V. P. jis iš karto apsisuko ir užsirūkęs ėjo link automobilio, o R. M. įėjo į namo vidų. V. P. šaukė, kur eini ir į jį kreipėsi pavadindamas M.. Jis jau buvo nuėjęs nuo laiptų pora metrų, kai V. P. pakilęs nuo laiptų ėjo link jo ir kreipdamasis M. vardu priekaištavo jam, kodėl pas jį kieme mėto kavos puodelius, dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu prie jų priėjo R. P., sustojusi V. P. iš dešinės pusės, o R. M. stovėjo iš kairės pusės. V. P. ranka pastūmęs R. P. į šalį, agresyviai nusiteikęs priėjo prie J. S., dešine ranka sugriebė jam už maikės, krūtinės srityje ir, sugniaužęs kairės rankos kumštį, tempdamas J. S. į save jam sakė „nori dabar aš tau užvažiuosiu“. J. S. paprašius V. P. paleisti maikę, o šiam to nepadarius, jis, dešine ranka, jėga nustūmė V. P.. V. P. apkabino J. S. ranka per kaklą, ir taip jį spausdamas, vertė atgal, dėl ko jie abu nugriuvo nugaromis ant žemės. Jiems nugriuvus ant žemės V. P. toliau spaudė J. S. ties jo žandais, o pastarasis dūsdamas šaukė, kad trūksta oro. J. S. girdėjo, kaip R. P. šaukė V. P., kad jam iškviesta policija, ir suėmusi jam už kairio peties jį tempė, po ko V. P. paleido jį ir nuėjo į kiemą. Įvykio metu R. M. stovėjo šalia (2 t., b. l. 39–41).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu davė savo esme analogiškus parodymus, kaip ir J. S. (2 t., b. l. 48–49).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., į namus grįžo sumuštas jos draugas S. L., kuris pasakė, kad jį sumušė kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo – V. P. (2 t., b. l. 53–54).

Iš 2017 m. rugpjūčio 12 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. priimtas pareiškėjo J. S. pareiškimas apie tai, kad jį apie 20.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), sumušė V. P. (2 t., b. l. 1).

Iš 2017 rugpjūčio 13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kieme (2 t., b .l. 19–20).

Iš 2017 rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr.G2375/2017(02) matyti, kad J. S. nustatytas kaklo raiščių patempimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 25).

Iš 2017 rugpjūčio 14 specialisto išvados Nr.G2346/2017(02) matyti, kad S. L. padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio kairio pirmo danties sumušimas, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 27).

Iš 2017 m. rugpjūčio 12 d. Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6840 matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d., 21.58 val., V. P. nustatytas 2,29 promilių girtumas (2 t., b. l. 62).

Iš 2017 rugpjūčio 12 d. Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad apie įvykį pranešė B., nurodydama jog prie namo mušasi du vyrai, reikalinga greitosios medicinos pagalba (2 t., b. l. 13).

2017 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. P., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems S. L. ir J. S. susitaikius (2 t., b. l. 124–128).

Kaltinamasis V. P. dėl viešosios tvarkos pažeidimo (2017 m. rugpjūčio 12 d. epizodas) savo kaltę pripažino pilnai. Baudžiamoji byla buvo nutraukta atleidžiant V. P. nuo baudžiamosios atsakomybė susitaikius su nukentėjusiaisiais (2 t. b. l. 124–138), tačiau V. P. padarius naują nusikalstamą veiką 2017 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kurio baudžiamoji byla Nr. 1-2007-919/2017, buvo nutraukta, nustojo galios ir sprendžiamas klausimas dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apie 20.00 val., Kauno rajone (duomenys neskelbtini) namo kieme, savo įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Suvokdamas, jog yra viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje garsiai šaukė ir dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiajam S. L., dešinės rankos kumščiu, keturis kartus sudavė į veidą, dėl ko pastarasis praradęs pusiausvyrą nugriuvo ant žemės, o šiam nugriuvus nemažiau kaip du kartus įspyrė į kairę koją ir kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio kairio pirmo danties sumušimą ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau atlikdamas teisei priešingus veiksmus, apie 20.10 val., toje pačioje vietoje, be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikė į kiemą atėjusį nukentėjusįjį J. S., kurį, sugriebęs už drabužių tempė į save, o J. S. paprašius jį paleisti, tačiau V. P. nesutikus to padaryti, J. S., bandydamas priešintis, ranka nustūmė V. P. nuo savęs, dėl ko pastarasis, abejomis rankomis apkabino J. S. per kaklą ir taip smaugdamas pargriovė jį ant žemės, ir taip sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tai, jog kaltinamasis atlikdamas smurtinius veiksmus, nukentėjusiajam S. L. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį, ir ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kitas kūno vietas, o nukentėjusįjį J. S. pargriovė spausdamas jam kaklą, rodo, kad V. P. suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato jog savo veiksmais kėsinasi į asmenų sveikatą, o taip pat tai, jog šiuos veiksmus jis atliko kitų asmenų akivaizdoje, liudija, kad V. P. numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko viešąją tvarką pažeidžiantį konflikto sprendimo būdą. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga, todėl V. P. kaltė šioje dalyje laikytina pilnai įrodyta.

2018 m. balandžio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas(BK 140 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis V. P., teisminio nagrinėjimo metu dėl šio nusikalstamos veikos epizodo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone antrą aukštą ir pamatęs įjungtą televizorių bei elektros buitinę techniką dėl to papriekaištavo sūnėnui R. M., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, susinervinęs vieną kartą kumščiu, nestipriai, sudavė R. M. į veido sritį, dėl ko policijos pareigūnai uždėję antrankius jį išvežė. Nurodė, kad po įvykio su R. M. nekalbėjo ir paaiškino, kad agresija kyla jam pavartojus alkoholio, su kurio vartojimu problemų neturi, tačiau laikytųsi teismo paskirto įpareigojimo jo nevartoti. V. P. dėl abiejų įvykių, kurie įvyko jam būnant neblaiviam, gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 23.20 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), jam būnant kambaryje į jį atėjęs neblaivus dėdė V. P., gyvenantis tuo pačiu adresu, kabinėjosi žodžiais, kėlė konfliktą, dėl ko R. M. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams V. P. namo kieme, prie laiptų, vieną kartą rankos kumščiu sudavė R. M. į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1, 2).

2018 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog žodinio konflikto tarp R. M. ir jo dėdės V. P. metu, pastarasis vieną kartą kumščiu sudavė R. M. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 14, 15).

Iš 2018 m. balandžio 28 d. Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d., 22.52 val., apie įvykį pranešė R. M., nurodydamas, kad namuose, tarp jo ir neblaivaus dėdės vyksta žodinis konfliktas, greitosios medicinos pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 13).

Iš 2018 m. balandžio 29 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–4).

2018 m. balandžio 29 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9735 užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 29 d., 00.21 val., V. P. nustatytas 1,08 promilių girtumas (1 t., b. l. 23).

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarta prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1976-1049/2018 prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-2007-919/2017, kuri 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis buvo nutraukta, atleidžiant kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 284 straipsnį, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, paliekant bylos Nr. 1-1976-1049/2018 (2 t., b. l. 144–145).

Teistas, atsižvelgdamas į bylos medžiagoje esančias aplinkybes nustatė, kad V. P., 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepraėjus vieneriems metams padarė naują tyčinį nusikaltimą, dėl ko ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir šiuo teismo nuosprendžiu sprendžiamas V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas už padarytas abi nusikalstamas veikas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. M..

Dalyje dėl 2018 m. balandžio 28 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam R. M., kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, sukėlė žodinį konfliktą tarp jo ir sūnėno R. M., dėl ko pastarasis iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus, V. P., susinervinęs, veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja prieš sūnėną ir vieną kartą kumščiu sudavęs jam į veidą, savo veiksmais siekė fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. P. kaltei pagrįsti, ginčo dėl padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neblaivus V. P., viešoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kuriame tuo metu buvo kitų asmenų, vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo S. L. atžvilgiu, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, o šiam dėl smūgių praradus pusiausvyrą ir nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę koją ir kairį petį, tuo padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kuriais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo įžūlius veiksmus V. P., į minėto namo kiemą atėjus nukentėjusiajam S., be priežasties, abejomis rankomis tyčia jį sugriebė už kaklo ir smaugdamas pargriovė ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. P., būdamas neblaivus, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą visuomenei bei realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad savo įžūliu elgesiu – kitų asmenų akivaizdoje savo veiksmais tyčia sukėlęs smurtinius konfliktus su nukentėjusiaisiais – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl žodinio konflikto su savo sūnėnu R. M., panaudojo fizinį smurtą sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors nukentėjusysis R. M. nukentėjo nuo jo dėdės V. P., su kuriuo gyvena tame pačiame name, smurtinių veiksmų, tačiau jie nėra laikytini artimais giminaičiais ar šeimos nariais BK 248 straipsnio 1 dalies, 2 dalies prasme, todėl V. P. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiem atvejais laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 34), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 33), dirba (b. l.31), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 48), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 44).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kiekviename iš nusikalstamos veikos epizodų yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė kaltinamajam, už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 30 valandų visuomenės labui, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog kaltinamajam tinkama bausmės rūšis už abi nusikalstamas veikas – viešieji darbai. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teistumo neturinčiam ir administracine tvarka nebaustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, o už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamasis su viešųjų darbų bausme sutiko.

Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindais ir tvarka.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. P. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – nusikalstamomis veikos nukreiptos į asmenų sveikatos sutrikdymą ir viešąją tvarką, jų sistemiškumą, į tai, kad kaltinamasis abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. P. teismo iniciatyva turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., 21.20 val. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 15.10 val., (2 t., b. l. 83–84), tai yra dvi paras, bei nuo 2018 m. balandžio 28 d., 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 14.25 val., (1 t., b. l. 54–55) tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 320 (tris šimtus dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, paskiriant subendrintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 320 (tris šimtus dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m, rugpjūčio 12 d., 21.20 val. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 15.10 val., tai yra dvi paras, bei nuo 2018 m. balandžio 28 d., 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 14.25 val., tai yra dvi paras, į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis