Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „A&G Autotrade“ direktoriui G. S., ieškovės atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&G Autotrade“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technologijjų era“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „DHL Lietuva“, L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes jomis vadovaujasi atsakovė. Teigė, kad buvo pasirinkta paslauga siųsti apraustą siuntinį, tačiau siuntinys gavėjo nepasiekė, duomenų apie draudėją ieškovė negavo, siuntinio vertės ir sumokėtų pinigų už siuntimą atsakovė nesumokėjo. Paaiškino, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas, nes siuntos siuntimas buvo užsakytas pas atsakovę, ji prisiėmė pareigą pristatyti siuntinį. Pažymi, kad dėl dingusio krovinio nedelsiant kreipėsi į atsakovę, jos darbuotojai nurodydavo teikti pretenzijas ir pan., tačiau jokios papildomos informacijos dėl pretenzijos pateikimo terminų nenurodė. Esant tokiai situacijai, ieškovės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsisakoma atlyginti žalą dėl pačios atsakovės paruoštuose taisyklėse nurodomo pretenzijos termino praleidimo, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teismo posėdžio metu palaikė šią poziciją. Nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas. Paaiškino, kad duomenų apie siuntos draudimą nėra, tačiau pripažino, kad sumokėta suma už siuntinį, pagal savo kainą apimtų siuntimo ir draudimo paslaugas. Pažymėjo, kad vienintelė priežastis, kodėl nebuvo ieškovei atlyginta, yra termino praleidimas dėl pretenzijos ir siuntos vertę patvirtinančių dokumentų nepateikimas. Patvirtino, kad pinigus už siuntinį gavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-12-04 išrašyta sąskaita faktūra, serija AS, Nr. 551, suma 1600 Eur (el. b. t. 1, l. 24). 2017-12-04 pinigų priėmimo kvitas Nr. 551 (el. b. t. 1, l. 93). Siuntinio trečiajam asmeniui siuntimą patvirtinantys duomenys (el. b. t. t. 1, l. 27–29). PVM sąskaita faktūra, SP28261, 67,80 Eur (el. b. t. 1, l. 31). DHL raštas dėl siuntinio (el. b. l. t. 1, l. 132–133). Atsakovės informacija dėl pretenzijų (el. b. t. 1, l. 44–45). Atsakovės siuntų persiuntimo taisyklės (el. b. t. 1, l. 46–55). Ieškovės 2018-04-11, 2018-04-20 pretenzijos (el. b. t. 1, l. 56), raštas dėl nuostolių kompensavimo (el. b. t. 1, l. 60–61) . Atsakovės 2018-04-20 atsakymas į pretenziją (el. b. l. t. 1, l. 58–59). Atsakovės el. laiškas ieškovei (el. b. t. 1, l. 62). Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu (el. b. t. 1, l. 71–73). Duomenys apie atliktus užsakymus (el. b. t. 1, l. 74–80).

Dėl teisiniams santykiams taikytinų teisės normų.

Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarpusavio santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

Teismas nurodo, kad dar 2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 31 teismams išaiškinta, kad teismas ex officio turi patikrinti, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nustatant tai, būtinas šių sąlygų visuma, t. y. ar buvo vežama kelių transporto priemone, ar buvo vežama už užmokestį, ar krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, ar krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra CMR konvencijos narė (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

Teismas, susipažins su bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju tarp šalių kilusiam ginčui spręsti negali būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Nors ieškovas atlygintinai (už sumokėtą užmokestį) užsisakė iš atsakovo siuntinio (navigacijos prietaisų) nuvežimo iš Lietuvos į Vokietiją (Lietuva ir Vokietija yra CMR konvencijos narės) paslaugą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė, jog siuntinys/krovinys bus vežamas kelių transporto priemone, sausumos keliais. Teismo posėdžio metu ieškovė darė prielaidą, kad įprastai kroviniai vežami sausumos transporto priemone, tačiau nurodė, kad iš esmės jokio skirtumo nebuvo, kaip ir kokiu būdu siuntinys bus pristatytas į Vokietiją siuntinio gavėjui. Siuntinys buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „DHL Lietuva“ darbuotojui, tačiau užsakymas buvo pateiktas atsakovei, už jį buvo sumokėta atsakovei. Duomenų, kad šalys tarėsi dėl siuntos/krovinio vežimo, gabenimo būdo nėra pateikta. Teismas nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokiu būdu ieškovės siuntinys buvo vežamas/gabenamas į Vokietiją. Teismo posėdžio metu ieškovė tik darė prielaidą, kad siuntinys buvo vežamas sausumos transporto priemone, atsakovė taip pat negalėjo nurodyti, kokiu konkrečiu būdu buvo gabenamas siuntinys. Taip pat byloje nėra pateikta važtaraščio, nes toks dokumentas apskritai nebuvo sudarytas, pasirašytas ar pan.

Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį „Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2001-06-15 nutarime Nr. 31 išaiškino, kad „CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Todėl, esant tinkamai surašytam važtaraščiui, bet nesant rašytinės vežimo sutarties, teismai negali motyvuoti tuo, kad vežimo sutartis nebuvo sudaryta arba ji negalioja dėl tos priežasties, kad ji neatitinka CK vežimo sutarčiai taikomų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas važtaraščio nepateikė (iš CMR konvencijos 5 straipsnio formuluotės „pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis lydi krovinį, o trečiasis lieka pas vežėją” išeitų, kad paprastai jį išduoda vežėjas, o užpildo krovinio siuntėjas), todėl teismas turi pareigą išsiaiškinti, ar atsakovas, kuris prašo taikyti CMR konvencijos nuostatas, į bylą pateikė kitus įrodymus, patvirtinančius tikrąjį šio ginčo šalių ketinimą sudaryti krovinio vežimo kelių transporto priemone sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių argumentai dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo nagrinėjamos bylos atveju yra nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovės veikla susijusi su siuntų siuntimu. Tokia informacija pateikiama viešojoje erdvėje, atitinkamai atsakovės tinklalapyje https://www.siuskpigiau.lt/. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo nurodyti ar atsakovė yra pašto paslaugų teikėja ir apie tokią savo veiklą yra pranešusi Ryšių reguliavimo tarnybai.

Pagal Pašto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis šiame straipsnyje nustatyta tvarka praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą; pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra viešai skelbiamas Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Nagrinėjamu atveju minėtoje internetinėje svetainėje https://numeracija.rrt.lt/savitarna/user/#/postActivities atsakovės, kaip pašto paslaugų teikėjos nėra nurodyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nėra pašto paslaugų teikėja, atitinkamai jos veikla nėra reglamentuojama pašto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju pateiktos siuntų persiuntimo taisyklės, kurių 1.1 punkte nustatyta, kad sutartis nustato atsakovės priklausančiame tinklalapyje www.siuskpigiau.lt siūlomų paslaugų teikimo bei apmokėjimo už jas tvarką, reikalavimus siuntų paruošimui ir paslaugų užsakymui, taip pat teikiamų paslaugų ribojimus (el. b. t. 1, l. 46). Darytina išvada, kad atsakovė veikla susijusi su paslaugų teikimu.

Teismas nurodo, kad CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šalių tarpusavio santykiams taikytinos atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos (CK XXXV Skyrius Atlygintinių paslaugų teikimas).

Dėl tinkamo atsakovo byloje.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes jos vertinimu byloje turėtų atsakyti trečiasis asmuo UAB „DHL Lietuva“.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad ieškovės užsakymas buvo pateiktas, priimtas, vykdomas, už jį sumokėta atsakovei. Taip pat tarp šalių ginčo nėra, kad faktiškai siuntą priėmė UAB „DHL Lietuva“. Sprendžiant dėl atsakovo tinkamumo turi būti įvertintos siuntų persiuntimo taisyklėse nuostatos.

Šių taisyklių 2.2 p. nustatyta, kad siuntų gabenimą atlieka užsakovo pasirinktas kurjeris, tačiau gabenimo sutartis sudaroma tarp užsakovo ir „siųsk pigiau“; „siųsk pigiau“ yra atsakinga už užsakovo siuntos gabenimą ir pati derina detales su kurjeriu. Minėtų taisyklių 4.1 p. nustatyta, kad užsakymas bus laikomas priimtu ir sutartis tarps galiojančia tik tada, kai „siųsk pigiau“ užsakymą priims ir tai patvirtins užsakovui; 7 p. nurodomos „siųsk pigiau“ teikiamų paslaugų aprašymas. Pastebėtina, kad minėtame punkte nurodomi asmenys, kurie realiai vykdo paslaugą, pagal atsakovės sudarytas bendradarbiavimo sutartis (persiuntimo taisyklių 3.5 p.). Darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl paslaugos teikimo pagal minėtas taisykles, nors ieškovė pasirinko paslaugą, kurią atliko trečiasis asmuo UAB „DHL Lietuva“, kuris turėtų būti traktuojamas kaip kurjeris (persiuntimo taisyklių 3.5 p.).

Pastebėtina, kad pačiose taisyklėse akcentuojama, kad sutartis sudaroma tarp užsakovo (ieškovės) ir „siųsk pigiau“ (persiuntimo taisyklių 2.1 punktas); kad visais atvejais „siųsk pigiau“ yra atsakinga tik užsakovui (persiuntimo taisyklių 5.1 punktas); kad visi skundai turi būti pateikiami „siųsk pigiau“ tiesiogiai, o ne pačiam kurjeriui; kreipiantis tiesiogiai į kurjerį dėl problemos sprendimo ar kompensacijos, neinformavus apie tai siųsk pigiau personalo, siųsk pigiau skundų nenagrinėja (persiuntimo taisyklių 15.3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju už tinkamą paslaugos vykdymą yra atsakinga atsakovė, o ne trečiasis asmuo, t. y. reikalavimai pareikšti tinkamam asmeniui. Analogiškos išvados darytinos ne tik pagal sutartinius šalių įsipareigojimus tačiau ir pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, jeigu sutartis nenustato ko kita paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties vykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.

Teismo vertinimu atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai dėl galimo atgręžtinio reikalavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir turėtų būti sprendžiami pagal bendradarbiavimo susitarimus, kurie minimi persiuntimo taisyklėse.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai: 1600 Eur krovinio vertė (dvejos navigacijos sistemos), 67,80 Eur sumokėta suma už neįvykdytą paslaugą. Kadangi šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimas, todėl pažeidus, netinkamai vykdžius šią sutartį turi būti taikomos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: asmens neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškovei turėjo būti suteiktos siuntinio pristatymo paslaugos. Ieškovė nurodė, kad siuntinys nebuvo pristatytas trečiajam asmeniui S. L..

Byloje pateiktas „DHL Express“ raštas dėl krovinio pristatymo, kuriame nurodyta, kad pasirašė trečiasis asmuo S. L. (el. b. t. 1, l. 43, 133). Trečiasis asmuo atsiliepimu nurodė, kad jam krovinys nebuvo pristatytas, nes tuo metu dirbo ir negalėjo paimti siuntinio. Trečiajam asmeniui DHL kurjerė nurodė, kad siuntinį paliko prie durų, todėl pastarasis turėtų paklausinėti kaimynų, tačiau siuntinio nebuvo. Analogiškos aplinkybės dėl siuntinio palikimo nurodytos ir šalių susirašinėjime (e. b. t. 1, l. 71–73). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neneigė tokio pobūdžio aplinkybių, kad krovinys buvo paliktas prie durų, o ne asmeniškai perduotas trečiajam asmeniui.

Persiuntimo taisyklių 10 p. reglamentuojamas siuntų sekimas ir pristatymas. Pagal šias taisykles „siųsk pigiau“ teikia pristatymo paslaugas „nuo durų iki durų“, išskyrus atvejį, kai užsakoma siuntų savitarnos paslauga, tačiau kai kuriuose pasaulio vietovėse paslauga „nuo durų iki durų“ negalima (persiuntimo taisyklių 10.15 p.); priimdamas siuntą gavėjas privalo kartu su kurjerio vairuotoju ar kurjerio įgaliotu atstovu patikrinti siuntos būklę, gavėjui pasirašius, siunta yra laikoma perduota (persiuntimo taisyklių 10. 4 p.); kurjeris siuntos gavimą vykdo tris kartus; jeigu pristatymas nepavyksta, siunta grąžinama siuntėjui, o užsakymas laikomas įvykdytu (persiuntimo taisyklių 10.13 p.). Esant tokioms nuostatomis pripažintina, kad siuntos palikimas prie durų nelaikytinas tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nes siunta turėjo būti perduota asmeniškai trečiajam asmeniui, o to nepavykus, turėjo būti susisiekiama su užsakovu, ar siunta grąžinama užsakovui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. pagal persiuntimo taisykles siuntinio nepristatė gavėjui. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas). Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, netinkamo prievolių vykdymo patyrė šiuos nuostolius: 1600 Eur sumą už dvi navigacijos sistemas bei 67,80 Eur sumą, kurią sumokėjo už pervežimo paslaugą su draudimu, t. y. reiškia reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju persiuntimo taisyklių 5 p. reglamentuojama „siųsk pigiau“ įsipareigojimai ir atsakomybė. Minėtų taisyklių 5.7 p. nustatyta, kad siuntos praradimo atveju „siųsk pigiau“ atsakomybė yra ribojama iki siuntos turinio vertės, kuri negali viršyti pasirinkto draudimo sumos, neįskaitant pakavimo išlaidų bei mokesčio už papildomą draudimą, jeigu jis užsakytas.

Ieškovė nurodė, kad siundė dvi navigacijos sistemas, kurių bendra vertė 1600 Eur. Pateikė prekių įsigijimą patvirtinančius duomenis: PVM sąskaitą faktūrą, serija AS, Nr. 551, išrašytą 2017-12-04, Pinigų priėmimo kvitą, serija KVT, Nr. 551. Atsakovė kelia abejones dėl šių dokumentų, nes juose susitarimai buvo sudaryti su ieškovės direktoriumi ir jo sutuoktine. Teismas nurodo, kad nėra teisės aktuose draudimų vykdyti sutuoktiniams ūkinę veiklą kartu, turėti sutartinių santykių ir pan. Teismas pažymi, kad ieškovės direktoriaus sutuoktinė veikė pagal verslo liudijimą, ieškovė išrašė sąskaitą ją apmokėjo. Duomenų, kad šie dokumentai neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir pan. nėra pateikta. Darytina išvada, kad vien tik atsakovės samprotavimai dėl nesąžiningumo nesudaro pagrindo jų nevertinti ir nesiremti sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo dydžio. Išaiškintina, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija skirta kreditoriaus teisių gynimo atvejais, kai sprendžiami sandorio negaliojimo klausimai. Pastebėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiami tokio pobūdžio reikalavimai, todėl šia nuostata vadovautis nėra teisinio pagrindo. Kitų duomenų, kurie galėtų turėti teisinės reikšmės dėl siuntinio vertės byloje nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė įrodė nuostolių dydį dėl siuntinio vertės – 1600 Eur.

Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad siuntinys buvo apdraustas, t. y. ieškovė sumokėjo už siuntinio draudimą, tačiau ieškovė jokių duomenų apie draudimą negavo, o atsakovė jokių duomenų nepateikė. Atsakovė nurodė, kad siuntinys nebuvo apdraustas, tačiau pripažino, kad ieškovės apmokėtos paslaugos siuntimo mokesčio 67,80 Eur dydis apima siuntimo ir draudimo sumą, t. y. ieškovė apmokėjo kainą lygią siuntinio paslaugos ir draudimui. Darytina išvada, kad atsakovė pripažino, kad pinigines lėšas už siuntinio draudimą gavo, jų ieškovei negrąžino ar pan., tačiau draudiminė apsauga nebuvo taikyta. Duomenų, kad ieškovė būtų informuota dėl šios situacijos užsakymo metu nepateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė sumokėjo už paslaugą su draudimu, tačiau nei tinkamai įvykdytos paslaugos nei draudiminės apsaugos negavo, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja siuntinio vertės pagal pateiktus dokumentus – 1600 Eur. Be to, teismo vertinimu pripažintina, kad siunta nebuvo pristatyta, t. y. paslaugos kokybiškai nebuvo suteiktos, todėl turi būti grąžinta už siuntimą sumokėta suma. Pastebėtina, kad buvo sumokėta už siuntimą ir draudimą, kurio apskritai nebuvo suteikta, todėl priteistina visa 67,80 Eur suma.

Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų ieškovė turėtų 1600 Eur nuostolių dėl siuntos ir 67,80 Eur dėl siuntimo su draudimu, kurio negavo. Tarp atsakovės atliktų nekokybiškai paslaugų ir nuostolių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl pretenzijos ir jos pateikimo.

Teismas nurodo, kad šalių tarpusavio santykiams taikytinos atlygintinių paslaugų teikimo nuostatos pagal CK XXXV skyrius Atlygintinių paslaugų teikimas. Minėtuose nuostatuose nėra numatyta ikiteisminė, pretenzijų pateikimo tvarka ir pan. tvarka, atitinkamų nuostatų nėra ir poįstatiminiuose aktuose. Darytina išvada, kad pačios atsakovės paruošta sutartis dėl pretenzijos pateikimo tvarkos ir terminų nesudaro pagrindo riboti asmens teises kreiptis teisminės gynybos ir ginti savo teises bei teisėtus interesus. Kadangi reikalavimas pareikštas dėl nuostolių atlyginimo taikytini CK nustatyti ieškinio senaties terminai, kurie nėra praleisti, todėl reikalavimas vien šiuo pagrindu negalėtų būti atmetamas.

Be to, atsakovė patvirtino, kad vienintelė priežastis, dėl kurios netenkinta ieškovės pretenzija dėl nuostolių atlyginimo yra termino ją pateikti praleidimas. Kadangi atsakovė savo paruošomis taisyklėmis negali pakeisti teisminio reglamentavimo susijusio su senaties termino taikymo, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui perduoti gautas lėšas pagal sutartį, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos.

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, vėliau sutiko su atsiliepimo motyvu dėl palūkanų dydžio, nes reiškiami reikalavimai dėl nuostolių, o ne pagal komercines sutartis.

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo – 2018-07-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pastebėtina, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, todėl vien ta aplinkybė, kad priteistinos mažesnio dydžio palūkanos, nelaikytina, kad ieškinys patenkintas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal pateiktus duomenis ieškovė turėjo šias išlaidas 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1718,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos patirtos dėl procesinių dokumentų surašymo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose. Teismas nurodo, kad byla neišnagrinėta vieno teismo posėdžio metu dėl keleto aplinkybių: teismas įtraukė trečiuosius asmenis; iš trečiojo asmens gauti procesiniai dokumentai prieš teismo posėdį nebuvo išversti į valstybinę kalbą. Realiai byla buvo nagrinėjama viename teismo posėdyje, todėl patirto išlaidos mažintinos, t. y. atlygintinos išlaidos tik už vieną teismo posėdį. Pastebėtina, kad byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, todėl nebuvo poreikio asmeniui ieškoti asmens, kuris yra kitame mieste, atitinkamai kita šalis neturi prisiimti dėl to patiriamų išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės iš atsakovės priteistina 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1113,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,77 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo ir 33,43 Eur vertimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovės UAB „Technologijų era“, juridinio asmens kodas 300151980, buveinės adresas Kauno m. Veiverių g. 142, ieškovei UAB „A&G Autotrade“, juridinio asmens kodas 302298107, buveinės adresas Kauno m. Vynuogių g. 19, 1667,80 Eur sumą, 6 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 Eur žyminio mokesčio ir 113,20 Eur išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Technologijų era“, juridinio asmens kodas 300151980, buveinės adresas Kauno m. Veiverių g. 142, valstybei 43,2 Eur pašto ir procesinių dokumentų vertinimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.