- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-406-530/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- S. I.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienė ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. V. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį ne mažesnę kaip 1 000 (vieną tūkstantį) eurų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. 16.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 11.20 val. (dvi paros, 1:2).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Kardomoji priemonė – dokumento - paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas, panaikintas nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 9 d. ir S. I. grąžintas prie bylos saugotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteista iš S. I. nukentėjusiajam V. V. 2 053,00 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Priteistos iš S. I. 17,02 Eur (septyniolikos eurų 2 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (nurodant mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Iš S. I. priteista 348,25 Eur (trys šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 25 centai) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. I., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 09.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sulaužęs bevertę pakabinamą spyną, įsibrovė į V. D. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur tyčia sudaužė V. V. priklausančio automobilio „VW Passat“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), bendros 264 eurų vertės priekinį, galinį, priekinių durelių kairės pusės šoninį stiklus, abiejų galinių durelių šoninius stiklus, 189 eurų vertės du šoninius veidrodėlius, 825 eurų vertės priekinius žibintus, 40 eurų vertės vidinį veidrodėlį, supjaustė 200 eurų vertės keturias padangas, sulaužė 42 eurų vertės plastikines groteles, sugadino 83 eurų vertės galinę sėdynę, taip sugadino svetimą, V. V. priklausantį, 1 643 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek kaltinamasis aktas, tiek prokuroro baigiamoji kalba bei apkaltinamasis nuosprendis paremti vien tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo kaltė grindžiama niekuo neįrodytais duomenimis ir tik pirmos instancijos teismo manymu, kas baudžiamajame procese yra griežtai draudžiama. Šioje byloje, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus kriterijus kaltinantiems ir teisinantiems duomenų šaltiniams, nepagrįstai skirdamas išskirtinę reikšmę tik kaltinamiesiems duomenims. Pažymint ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, nes įrodymai, kuriais rėmėsi šis teismas, nebuvo patikrinti liečiamumo, leistinumo, pakankamumo aspektais, nebuvo vertinami jų tarpusavio ryšiai ir jų visetas, remtasi tik selektyviai atrinktų nepalankių įrodymų dalimi. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnį, nelaikė įrodymais apelianto ir liudytojo R. P. parodymų apie tai, kad nuteistasis negalėjo įvykdyti nusikalstamos veikos, nes buvo išvykęs iš Lietuvos.
2.2. Skunde apeliantas pažymi, kad jis pripažintas kaltu remiantis specialistų išvadomis, kurios patvirtina, jog įvykio vietoje ant keltuvo, automobilio priekinio stiklo bei popierinio rankšluosčio buvo rasta S. I. DNR ir to kraujo genotipas sutampa su jo genotipu. Tačiau aplinkybių, kad jis buvo įvykio vietoje, nuteistasis niekada neginčijo, tai patvirtino ir liudytojai V. D. ir G. B., tačiau apeliantas teigia, kad jis ten buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškino, kad 2020 m. rudenį, gal rugpjūčio mėnesį, jis su G. B. gėrė alkoholį minėtame garaže ir atidarinėdamas peiliu kažkokią konservų dėžutę, susižeidė savo kairės rankos didįjį pirštą ir ant žemės bėgo kraujas. Tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas šioje byloje grindė nepatikimais, abejotinais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, motyvuotai neatmetė kaltinimui prieštaraujančių įrodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams nepagrįstai suteikdamas didesnę įrodomąją galią negu kitiems įrodymams ir tuo padarė esminį BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Ko pasėkoje, apylinkės teismas, priimdamas S. I. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ne tik, kad netinkamai taikė baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, bet ir tokiu taikymu nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteisto S. I. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jo ginamąjį išteisinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir teisingas, nuteistojo S. I. kaltė įrodyta bei kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo S. I. skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo užsienyje, o kraujas rastas įvykio vietoje buvo paliktas anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl S. I. kaltės. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nereiškia, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, jame padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o S. I. kaltė dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
9. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo S. I. kaltė dėl V. V. priklausančio turto, t. y. automobilio „VW Passat“ sugadinimo įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų V. V., V. D. ir G. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei akistatos protokolais, specialistų išvadomis, taip pat kita bylos medžiaga.
11. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 30 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą joje ant pakabinamos lauko spynos lankelio ir ant metalinio keltuvo buvo rasta po raudonos spalvos dėmę, panašią į kraują, o ant balto popieriaus ritinio ir ant priekinio automobilio stiklo po raudonos spalvos lašą, taip pat panašų į kraują (1 t., b. l. 23-40). Pateikus specialistams du tamponus su nuoplovomis iš įvykio vietos nuo keltuvo, priekinio automobilio stiklo bei popierinio rankšluosčio tiriant DNR buvo rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 104-107). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui atlikus biologinių pėdsakų, paimtų iš įvykio vietos, DNR analizių patikrinimą buvo nustatytas sutapimas Švedijos DNR duomenų bazėje (1 t., b. l. 108-109). Kreipusis į Švedijos nacionalinį biurą, pastarasis patvirtino, kad jų duomenų bazėje rastas DNR priklauso S. I., gim. (duomenys neskelbtini) (Lietuva). Bei nurodė, kad jo tapatybė nepatvirtinta (1 t., b. l. 112). 2021 m. rugsėjo 27 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo užfiksuota, kad ant tamponų pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, ir popierinio rankšluosčio rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su S. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-20 (1 t., b. l. 119-121). Nuteistasis S. I. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tame garaže, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika su G. B. yra gėręs alkoholį 2020 m. rudenį, gal rugpjūčio mėn. ir išgertuvių metu peiliu atidarinėdamas konservų dėžutę buvo susižeidęs savo kairės rankos didįjį pirštą iš kurio ant žemės bėgo kraujas. Šias aplinkybes apeliantas nurodė ir akistatos su G. B. metu. Jis apklausų metu taip pat parodė, kad į tą garažą su G. B. buvo nuėjęs 2020 m. spalio mėn., ieškoti savo kuprinės, kurios pasigedo po išgertuvių G. B. namuose. Garaže matė stovintį kažkokį tamsios spalvos automobilį, tačiau į jį nelindo, kuprinės paieškojo lentynose ir paskui išėjo (2 t., b. l. 15-16, 29-30; 1 t., 93-94). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis neneigė, kad su G. B. yra gėręs pora kartų, tačiau nurodė, kad konfliktų su juo dėl dokumentų nebuvo. Nepamena kada jam dokumentai buvo dingę, bet tai buvo dar prieš išvykstant į Švediją. Patvirtino, kad su G. B. buvo garaže spalio ar lapkričio mėnesį, ieškoti kuprinės. Paklaustas kaip jo kraujas atsirado garaže, S. I. atsakė, jog nežino (2 t., b. l. 172-174; 3 t., b. l. 16-18). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. B. patvirtino, kad jis 2020 m. spalio mėn. pačioje pabaigoje, kelios dienos prieš garažo išdaužymą, gėrė su S. I. savo namuose ir kitą dieną nuteistasis jam pareiškė pretenzijas dėl dingusios kuprinės, bilietų į Norvegiją ir paso. Kadangi S. I. žinojo, kad liudytojas garaže remontuoja automobilį, todėl liepė jį atrakinti. Jie abu nuėjo iki garažo ir nuteistasis jame vaikščiojo, žiūrėjo lentynas, ieškojo savo kuprinės, tačiau lentynos buvo atviros, tai kiek pamena, nuteistasis nieko nelietė, tik taip jas apžiūrėjo. Lentynoje esančio pakėlėjo S. I. tikrai nelietė, nes ne to jis ieškojo. Sekančią dieną, 2020 m. spalio mėn. pabaigoje jis atėjęs prie garažo remontuoti V. V. automobilio pamatė išplėštą spyną ir pastebėjo, kad buvo įsibrauta į garažo vidų. Automobilio pakėlėjas, ant kurio buvo kraujo dėmių, buvo paimtas nuo lentynos ir gulėjo padėtas ant medinio darbastalio, todėl suprato, kad su juo buvo daužyti stiklai. Liudytojas įtariamuoju įvardijo S. I., nurodydamas, kad jis buvo piktas ant jo ir tokiu būdu galėjo jam atkeršyti, nors tas automobilis ne jo, bet ko gero nerado kito būdo, kaip tai padaryti (1 t., b. l. 84-85). Akistatos su S. I. metu liudytojas nurodė, kad garaže nėra gėręs su apeliantu, pastarasis ten piršto nėra persipjovęs ir kraujo niekada nebuvo prilašėję. Garaže nuteistasis buvo tik vieną kartą, maždaug prieš kelias dienas iki įvykio, kai abu buvo atėję ieškoti kuprinės ir tada tikrai jokio savo kraujo S. I. nepaliko (1 t., b. l. 93-94). Liudytojas V. D., kuriam nuosavybės teise priklauso garažas, parodė, kad G. B. jam buvo pasakojęs, jog prieš pora dienų, dar prieš šį įvykį jis su tokiu (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį namuose ir po to tas (duomenys neskelbtini) pasigedo savo asmens dokumento, todėl G. B. kito įtarimas, kad čia turbūt tas (duomenys neskelbtini) atkeršijo už tą tarp jų įvykusį konfliktą, tačiau liudytojas pats nieko nematė, žino tik iš pasakojimų. Apylinkės teisme nurodė, kad įvykio vietoje matė kraują ant keltuvo, kuris buvo rastas prie spintelės, nors jis tą keltuvą laikydavo spintelėje. Bei patvirtino, kad anksčiau kraujo garaže nebuvo (1 t., b. l. 73-74; 3 t., b. l. 16-18). Abu liudytojai iš nuotraukų atpažino S. I., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 77-81, 88-92).
12. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus bei liudytojų G. B. ir V. D. parodymus daro išvadą, kad jie paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomą poziciją dėl jo biologinių pėdsakų atsiradimo įvykio vietoje dar gerokai prieš nusikalstamos veikos padarymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, motyvuotai atmetė nuteistojo dar ikiteisminio tyrimo metu iškeltą versiją dėl jo kraujo garaže atsiradimo susižeidus pirštą 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į logiškai nepaaiškinamą apelianto pateiktą versiją, kadangi anot nukentėjusiojo automobilis į garažą remontui buvo pastatytas rugsėjo mėnesio pabaigoje, apeliantas teigia jog pirštą susižalojo rugpjūčio mėnesį ir prilašėjo kraujo, kai tuo tarpu S. I. kraujas buvo rastas ant būtent šio sugadinto automobilio stiklo, tai reiškia, kad kraujas užlašėjo ir ant automobilio kuris dar nebuvo atvarytas į garažą. Apeliantas skunde apygardos teismui taip pat nepateikė jokių naujų duomenų ar paaiškinimų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurie leistų daryti priešingą išvadą nei padaryta skundžiamame nuosprendyje. Duomenų, jog nuteistojo kraujas įvykio vietoje galėjo atsirasti jam lankantis garaže likus kelioms dienoms iki nusikalstamos veikos įvykdymo, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis, todėl teisėjų kolegija S. I. pateiktą versiją, jog jo kraujas įvykio vietoje atsirado dar prieš nusikalstamos veikos padarymą atmeta, kaip nepagrįstą bei paneigtą byloje surinktų duomenų visuma.
13. Dėl nusikaltimo padarymo laikotarpio ir jo ribų praplėtimo teisme. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (patikslinimo), prokuroras teismui pateikė 2022 m. vasario 28 d. (3 t., b. l. 14). Tą pačią dieną teisiamojo posėdžio metu pareiškimo kopijos buvo įteiktos S. I. ir jo gynėjui. Teismas informavo, kad vadovaujantis BPK 256 straipsniu kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai pagal naują kaltinimą, tačiau tiek kaltinamojo gynėjas, tiek kaltinamasis nurodė, jog pertrauka pasirengti gynybai nereikalinga. Teisėjai paklausus ar kaltinamasis prisipažįsta kaltas, pastarasis nurodė, kad jis nekaltas ir paaiškino, jog jis iki spalio 2020 m. spalio 28 d. dvi dienas buvo soduose pas draugą (R. P.), pas kurį spalio 26-27 d. nakvojo, o spalio 28 d. su juo išvyko į keltą, o paskui į Švediją (3 t., b. l. 16-18).
14. Taigi, šiuo atveju prašymo pakeisti kaltinimą pateikimo, priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Kaltinamasis buvo įspėtas apie galimybę jį pripažinti kaltu ir pagal prašyme pakeisti kaltinimą nurodytą patikslintą nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 09.00 val.. Toks laikotarpis kaltinime nurodytas pagrįstai, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, jog nukentėjusysis V. V. nurodė, kad jis pats garaže galėjo lankytis 2020 m. spalio 27 ar 28 dieną apie 16 valandą todėl įvertinus tai, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis pagrįstai buvo nustatytas pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Ir nors įvertinus nuteistojo S. I. parodymus (2 t., b. l. 15-16, 29-30, 172-174; 3 t., b. l. 16-18), taip pat liudytojo R. P. parodymus, kuris garantavo, kad nuteistasis su juo spalio 28 d. keltu vyko į Švediją (3 t., b. l. 2-3) bei rašytinę medžiagą (2 t., b. l. 168-169), galima daryti prielaidą, kad nuteistasis 2020 m. spalio 28 d. 10 val. keltu išplaukė į Švediją, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybių, jog S. I. turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d. apie 16 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 10.00 val. įvykdyti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aplinkybės, kad nuteistasis spalio 26-27 d. vienas nakvojo draugui priklausiančiame sode, nereiškia kad jis negalėjo padaryti nusikalstamą veiką, kai tarp sodų ir įvykio vietos yra kelių kilometrų atstumas.
15. Taigi, įvertintų įrodymų visuma, aptarta aukščiau, leidžia teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta, o nuteistojo pozicija yra paneigta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. I. yra pagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą ir skundžiamame nuosprendyje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.