- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-185-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- T. Š.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Margarita Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorija 119.11.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei T. Š. dėl bendraturčio atsisakymo patikslinti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. D. ir atsakovė T. Š. yra bendraturtės gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/8, o atsakovei – 1/8 dalis gyvenamojo namo. Ieškovė R. D. ieškinyje nurodė, kad atsakovė be jos sutikimo atlikusi namo pastogės patalpų rekonstrukciją ir dėl to padidėjęs namo plotas nuo 137,64 kv.m iki 143,66 kv.m. Bendraturčių dalims padidėjus, pakeitimus būtina įteisinti VĮ Registrų centre. Tačiau atsakovė, faktiškai naudodamasi pastogės patalpomis, neteisėtai atsisako pasirašyti apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos surašytą aktą dėl gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis ir tuo pažeidžia ieškovės, kaip savininkės teises. Todėl ieškovė prašė įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, būtinus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre patikslinimui ir įregistravimui. 2009-03-06 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė apginti pažeistas teises ir pripažinti atsakovės T. Š. atsisakymą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-23 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant, kad ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas prieštarauja CK 1.138 str. nuostatoms. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl bendraturčio atsisakymo pasirašyti gyvenamojo namo Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pripažinimo neteisėtu (b.l. 82).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-09-22 nutartimi ieškovės R. D. ieškinį atsakovei T. Š. bei trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl atsisakymo pasirašyti aktą pripažinimo neteisėtu, paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad sutinkamai su Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242, įvertinti statinio tinkamumą naudoti ir pasirašyti aktą privalo įstatymų nustatyta tvarka sudaryta komisija, kurios narių prieštaravimus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, svarsto komisijos pirmininkas. Ginčai dėl prieštaravimų pagrįstumo sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Byloje pateiktas Gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis aktas, kurį, atsakovė atsisakė pasirašyti. Tačiau akto pasirašymas arba atsisakymas pasirašyti gali būti išreikšti tik laisva valia. Prievarta išreikalautas pasirašymas, būtų laikomas negaliojančiu dėl valios ydingumo. Tai buvo nurodyta ieškovei, kaip ieškinio trūkumas teismo 2009-03-23 nutartimi ir nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu savo reikalavimų nesuformulavo, kaip to reikalauja CK 1.138 str. nuostatos bei teisminė praktika, nors jai ir buvo nurodytos galimos procesinės pasekmės, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovės R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad atsakovei T. Š. pagal 2006-12-05 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7226 asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/8 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėto namo 7/8 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei R. D. Naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta. Be ieškovės sutikimo T. Š. atliko namo pastogės patalpų remontą-rekonstrukciją (pastogės patalpose įrengtos naujos patalpos bei sanitarinis mazgas), ko pasekoje pakito pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 137,64 kv.m, o pagal naujų kadastrinių matavimų 2008-04-04 pastato 1A1b bendras plotas - 143,66 kv.m. Sutinkamai su CK 4.77 str. 2 d. bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Minėtus pakeitimus būtina įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ Registrų centras juos įregistruos, kai bus pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Pripažinimo tinkamu naudoti aktas arba teismo sprendimas, kad atsakovės atsisakymas jį pasirašyti neteisėtas. Atsakovė T. Š., atlikusi namo pastogės rekonstrukciją faktiškai naudojasi visomis pastogės patalpomis. Į pastogės patalpas ieškovė negali patekti. Atsakovė T. Š. ignoruoja bendraturčio pareigas: atsisakė bendru susitarimu atlikti namo kadastrinius matavimus (ieškovė juos apmokėjo savo lėšomis), ji ir jos šeimos nariai naudojasi ieškovės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju plotu, atsisako mokėti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, komunalinius patarnavimus, atsisako apmokėti išlaidas, susijusias su namo išlaikymu. Dėl šių priežasčių ateityje ieškovė pasinaudos teise reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau šiam procesui pradėti, būtini teisiškai sutvarkyti nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Atsakovė teigia, kad namas pripažintas tinkamu naudoti pagal namo priėmimo aktą 1963-11-27, atliktas tik paprastas pastogės remontas ir nėra jokio reikalo siekti jo pripažinimo tinkamu naudoti, t.y. atsakovė atsisako atlikti veiksmus, būtinus gyvenamojo namo bendrojo ploto pakeitimų įteisinimui ir tuo pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-14 įsakymu Nr. 2.3-9973 paskirta komisija apžiūrėjo statinį ir pateikė išvadą ar jis tinkamas naudoti. Ši išvada įforminta komisijos narių ir bendraturčių (statytojų) Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir Statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Jį pasirašė komisijos nariai, turėjo pasirašyti ir bendraturčiai. Komisija nustatė, kad statinys tinkamas naudoti, tačiau atsakovė neteisėtai atsisako pasirašyti minėtą aktą, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises, kurias pastaroji priversta ginti ir reikalauti, kad teisės pažeidimai būtų pašalinti teismo sprendimu (CK 4.98 str.). 2008-07-15 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateikto išrašo apie nekilnojamąjį daiktą, (duomenys neskelbtini), 17 punkte nurodyta: „kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“. Be teisinės registracijos bet koks suformuluotas reikalavimas (naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas ar atidalijimas) netenka prasmės. Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiems daiktams teisinis režimas (CK 4.21 str.). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi. Ieškovė, ginčydama atsakovės-bendrasavininkės atsisakymą duoti sutikimą ar atlikti veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės įgyvendinimui, gali įvairiai suformuluoti ieškinio reikalavimus: prašyti teismo pripažinti bendrasavininkio atsisakymą atlikti tam tikrą veiksmą nepagrįstu, pašalinti trukdymus kadastrinių duomenų patikslinimui ir kt. Ieškinio reikalavimo esmė šiuo konkrečiu atveju yra prašymas apginti pažeistą teisę. Teismo sprendimas tiesiogiai nesuteikia teisės prieš atsakovės valią prievarta išreikalauti pasirašymą, bet suteikia teisę pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 - 1. 2. 3. p. nustatyta tvarka, t.y. apgina savininko pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsakovė T. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-22 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės paduotą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovės ieškinys yra ginčo dėl atsakovės teisių į paveldėtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tęsinys. Atsakovė jokio remonto, prilygstančio rekonstrukcijai name, o taip pat jo mansardoje, nedarė. Neesminis remontas mansardoje darytas 2003 metais, esant gyvam atsakovės tėvui, o ieškovės sutuoktiniui T. D. Gyvenamojo namo dalis yra mirusiojo palikimas, kurio 1/8 daliai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei, jo dukrai. Ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą pasirašyti gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis aktą yra nepagrįsti. Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), pastatytas, priimtas naudoti ir pripažintas tinkamu naudotis dar 1963-11-27 aktu, pasirašytu Valstybinės komisijos. Teismo sprendimu, ko reikalauja ieškovė, pripažinus neteisėtu akto nepasirašymą, būtų toleruotas statybos normatyvų bei šią sritį reguliuojančių teisės aktų pažeidimas. Be to, ieškovė savo patikslintame ieškinyje teigdama pastogės patalpų remontą-rekonstrukciją, turėjo vadovautis tuo, jog patalpų rekonstrukcija laikomi tokie pertvarkymai, kurie iš esmės pertvarko esamą namą ir sukuria jo naują kokybę. Laikančiųjų konstrukcijų nekeičiant, nešalinant, nestiprinant bei nesilpninant jų, name atliktų darbų negalima laikyti rekonstrukcija. Tai nurodoma Statybos techninio reglamento str. 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Be to, pastogės patalpos, kurių dalis sienų arba lubų yra nuožulnios, žemiausios dalies aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 kv.m ar didesniame patalpos plote - ne mažesnis kaip 2,3 m. Šie reikalavimai įtvirtinti Org. tvarkomojo statybos techninio reglamento str. 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Vadovaudamasi šiais reikalavimais, atsakovė tvirtina, jog jokių esminių pertvarkymų name nėra. Namo naudojimo tinkamumas yra išspręstas prieš dešimtmečius. Bet kokių reikalavimų formulavimas dėl patalpų tinkamumo nesiremiant išvardintomis nuostatomis, vertintini kaip reikalavimų nesuformulavimas, ribojantis teismo prerogatyvą iš esmės spręsti tokių reikalavimų patenkinimą arba atmetimą. Tai ir sudaro ieškinio formulavimo neaiškumą bei moralinę prievartą siekti parašu tvirtinti tai, ko nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, CPK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas (LAT 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Tai, ar teismui pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, teismas patikrina ieškinio priėmimo stadijoje, o nustatęs neatitikimų, nustato terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str.). Tuo atveju, jeigu pirminėje bylos stadijoje teismas šių trūkumų nenustatė, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, teismas jį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė apginti pažeistas teises, įpareigojant atsakovę T. Š. atlikti veiksmus, būtinus, namo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre patikslinimui ir įregistravimui. Vėliau ieškinį patikslino bei prašė apginti pažeistas teises ir pripažinti atsakovės T. Š. atsisakymą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-23 nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, kad tiek akto pasirašymas, tiek ir atsisakymas pasirašyti gali būti išreikštas tik laisva valia. Prievarta išreikalautas pasirašymas, būtų laikomas negaliojančiu pagal CK 1.91 str. įtvirtintą bendrą sandorių negaliojimo pagrindą – pripažinus valios trūkumą. Taigi ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas prieštarauja šio straipsnio nuostatoms ir dėl to nepriimtinas ir nenagrinėtinas. Ieškinyje apskritai nesuformuluoti reikalavimai kaip tai numato CK 1.138 str. nuostatos bei teisminė praktika. Ieškovė 2009-04-17 pateikė patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė, tačiau 2009-09-22 parengiamajame teismo posėdyje, atsakovės atstovei prašant, teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad pareikštas (patikslintas) ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tai yra netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas.
Kaip minėta, CPK 135 str. 1 d. 4 p. yra numatyta ieškovo pareiga nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė, kreipdamasis į teismą, turi laikytis CPK numatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei ginti savo teises CK 1.318 str. numatytais būdais, tačiau pažymi, kad dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Vadinasi ieškovas, kreipdamasis į teismą turi teisę pats nuspręsti, kokį reikalavimą reikšti, tačiau savo reikalavimą turi suformuluoti taip, kad jis būtų konkretus, aiškus bei įmanomas įvykdyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra pakankamai aiškus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neatitinka CPK reikalavimų ir yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad teismas, tikrindamas ieškinio turinio atitikimą CPK reikalavimams, patikrina tik formalių reikalavimų laikymąsi, tačiau negali nurodyti šaliai, kokį reikalavimą ji turi pareikšti, o tokio reikalavimo nepareiškimą laikyti ieškinio trūkumu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 str. 1 d. 11 p. nuostatas ir nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-22 nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.