- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- T-132-224/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi A. J. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas realiam bausmės atlikimui.
Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 31 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 18 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas 6 kartus. Drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, jis yra skatintas už nepriekaištingą elgesį ir nuosekliai laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas vien teigiamai, jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui. Nuo 2020 m. sausio 20 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis dirba. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, nuteistasis juos sprendžia pagal turimas finansines galimybes. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais yra tvirti, jis bendrauja su savo šeima ir laisvėje tai jam padėtų lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis turi išsikėlęs sau ateities tikslus ir žino, kaip juos įgyvendins. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 64 balais. Gauta nuteistojo darbdavio charakteristika, kurioje nuteistasis apibūdintas kaip sąžiningai ir kruopščiai darbus atliekantis darbuotojas, per visą darbo laiką negavęs nei vienos neigiamos pastabos. Gautas ir Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus raštas Nr. 4S-2691, kuriame nurodyta, jog nuteistojo nurodytu adresu yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam A. J. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-60 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. J. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Pirmiausia, iš 2020 m. kovo 18 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-54 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 8 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 3 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 64 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 39 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų žymiai sumažinti. Nuteistojo pakartotino smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Kadangi dar ir šiuo metu nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (64 balai), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos dar nepadarė.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. J. anksčiau jau buvo teistas 6 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės. Šiuo metu nuteistasis atlieka 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Ypač svarbu pabrėžti bei akcentuoti tai, jog šią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tai yra nuteistajam jau buvo suteikta galimybė terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau jis nesugebėjo laikytis nustatytų probacijos sąlygų, todėl ir buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo ne kartą taikyti tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai, kuriuos nuteistasis taip pat net ne kartą buvo pažeidęs. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikalstami veiksmai.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos – specialybės. Nuteistasis turi darbo patirties, būdamas laisvėje jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. sausio 20 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Paties nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis registruosis Užimtumo tarnyboje, su kurios pagalba bandys susirasti darbą. Pažymėtina, jog nuteistasis neturi nuosavo būsto, išėjęs į laisvę, jis planuoja apsigyventi pas savo motiną. Pasak nuteistojo, jam būnant laisvėje, jis nejautė piniginių lėšų trūkumo, kadangi gaudavo darbo užmokestį bei valstybines pašalpas. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tai neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Tuo abejoti dar labiau verčia tai, jog nuteistasis tebeturi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 5 505,81 Eur dydžio civilinis ieškinys, apie kurio įvykdymo mastą jokių duomenų nėra. Be to, pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 417,39 Eur, iš kurių teatlyginta tik menka dalis – 76,28 Eur. Be to, nuteistasis turi ir mažametį vaiką, apie kurio išlaikymą, duomenų taip pat nėra. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie gali skatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo, oficialių pajamų bei lemti įstatymams prieštaraujantį jo elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis turi pakankamai piniginių lėšų kasdienėms savo išlaidoms, kadangi kas mėnesį pinigų jam atsiunčia jo artimieji. Per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 086,79 Eur, iš kurių jis 1 064,47 Eur išleido savo reikmėms. Ši aplinkybė rodo ir tai, jog pats nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nurodęs, kad visus nusikaltimus jis įvykdė vienas ir niekas jo neįtakojo. Paskutinis nuteistojo įvykdytas smurtinis nusikaltimas padarytas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Kai kurie ankstesni nuteistojo smurtiniai nusikaltimai įvykdyti taip pat būnant neblaiviam. Tačiau pats nuteistasis teigia, jog alkoholis neturėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis neigia priklausomybę alkoholiui, nemano, jog alkoholio vartojimas gyvenime jam kėlė kokias nors problemas. Nuteistasis teigia, jog šios bausmės atlikimo metu jis dalyvavo anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės užsiėmimuose, tačiau pagal fiksuojamą tokių užsiėmimų lankomumą, nustatyta, jog nuteistasis tokios grupės užsiėmimuose yra dalyvavęs tik du kartus. Nors pats nuteistasis nepripažįsta bei neigia, tačiau yra akivaizdu, jog jis turi alkoholio vartojimo problemą, kuri dažnu atveju ir nulemdavo jo nusikalstamumą. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bandė spręsti šią turimą problemą – lankė savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl galutinio minėtos problemos išsprendimo.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nesijaučia socialiai atsiskyręs ar izoliuotas nuo aplinkinių. Socialinius ryšius jis palaiko su artimaisiais, dažniau bendrauja su savo motina ir broliu, jaučia jų paramą. Tarp kitų nuteistųjų jis nėra atsiskyręs, bendraujantis. Nuteistojo savęs vertinimas yra aukštesnis už vidutinį. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, tačiau yra pastebimas nuteistojo polinkis pateikti save labiau iš teigiamos pusės. Nuteistojo įvykdytuose nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, jis yra 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. Pats nuteistasis pripažįsta, jog jam yra būdingas impulsyvus elgesys, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui ir dėl to vėliau tenka stipriai gailėtis. Nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes jis nesugeba pasimokyti iš ankstesnio neigiamo patyrimo. Analizuodamas paskutinį savo nusikaltimą, nuteistasis teigia, jog tai buvo tik savigyna ir jis gynėsi. Nuteistasis teigia, jog prie nusikalstamumo jį privedė bendravimas su bloga kompanija. Stebimas noras pateisinti bei minimalizuoti savo veiksmus perkeliant kaltę nusikaltimų aukoms. Nuteistasis, paklaustas apie nusikaltimų motyvus, nurodė, jog „pats niekada neleis niekam lipti jam per galvą“. Akivaizdu, jog nuteistasis turi savo kategoriškus įsitikinimus, kurių jis nuosekliai laikosi ir nėra linkęs jų keisti.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą paskatintas. Drausmine tvarka jis nebuvo baustas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra skatintas, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei laipsnišką teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimo stoka (specialybės neturėjimas). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, nėra maža – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. J. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-60 dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.