Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų teikimą dėl paskirtų bausmių L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu L. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Panevėžio pataisos namai prašo priimti nutartį dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nustatant galutinę subendrintą bausmę ir subendrintos bausmės pradžios datą, bei pasisakant dėl sulaikyme ar suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką nuteistajai L. V.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio pataisos namų teikimas tenkintinas.

Atsižvelgus į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendis nėra subendrinti, jie yra įsiteisėję ir vykdomi, todėl būtina juos subendrinti ir nuteistajai L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad visas nusikalstamas veikas, dėl kurių priimti aptariami nuosprendžiai, L. V. padarė iki šių nuosprendžių priėmimo, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalis nustato, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaip numatyta šio straipsnio 9 dalyje, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).

Nuteistoji prašo jai skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, vadovaujasi tuo, kad ilgą laiką atlieka bausmę, neturi nuobaudų, padarė išvadas dėl savo veiksmų, laisvėje greičiau atlygins padarytą žalą. Teismas pažymi, kad šie prašymo motyvai gali būti reikšmingi sprendžiant lygtinio paleidimo ar kitus BPK ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus. Tuo metu bausmės bendrinamos pagal BK 63 ar 64 straipsnių taisykles.

Vertinant, ar yra pagrindas L. V. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal ši kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo, darydamas baudžiamajame įstatyme uždrausta veiką, vienu veiksmu padaro kelias nusikalstamas veikas, o realioji nusikalstamų veikų sutaptis tai kelių veikų padarymas, kai asmuo skirtingais poelgiais, atskiru sumanymu padaro kelias baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas. Šiuo atveju L. V. padarytos nusikalstamos veikos atitinka realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas.

Taip pat teismas bausmių apėmimo būdą taiko tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 10 ir 11 straipsniai). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2016, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2K-190-976/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu L. V. bausmė paskirta už baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu L. V. bausmė paskirta už nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu L. V. bausmė paskirta už baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 3 dalis). Iš šių duomenų matyti, kad visos L. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, t. y. gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi nežymiai arba yra vienodas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, ir todėl bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu. Teismas pažymi, kad, nors Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu L. V. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis (t. y. bendrosiomis nuostatomis, be nuorodos į 5 dalies atitinkamą punktą), teismas nevertina ir nekomentuoja tokio bausmių subendrinimo pagrįstumo, tačiau neturi ir pagrindo bendrinti bausmes analogišku būdu.

Taigi atsižvelgus į tai, kad L. V. nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos, nėra nė vienos kitos sąlygos, nurodytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, dėl ko nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą, taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas. Kadangi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė griežtesnė, prie jos pridedama švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios dydis nustatytinas atitinkantis pusę šios bausmės, t. y. 4 mėnesiai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos 24 parų arešto dalis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedamos dalies dydį nustatant taip pat atitinkantį pusę šios bausmės, t. y. 12 parų arešto. Tokios pridedamų bausmių dydžių proporcijos nustatytinos atsižvelgiant į L. V. nusikalstamų veikų sistemingumą, kas parodo jos didesnį pavojingumą. Į bausmės laiką įskaitytinos pagal minėtus nuosprendžius atliktų bausmių dalys ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu įskaitytas suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio pataisos namų teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta 24 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 12 (dvylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 3 d.

Į subendrintą bausmę įskaityti pagal minėtus nuosprendžius atliktų bausmių dalis ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu įskaitytą suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.