Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-28 · Administracinė byla Nr. eI-3018-621/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
eI-3018-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03493-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3018-621/2019Teisminio proceso Nr.3-64-3-03493-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. G. (toliau ­­­– ir pareiškėjas) per Elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. T-449 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo“; pripažinti, kad pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. G. skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gautas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių pasirašytas pareiškimas (pareiškimo nurodyta data 2018-11-20) „Dėl posėdžio sušaukimo“ adresuotas Šiaulių miesto savivaldybės merui (toliau – ir meras). Prie šio pareiškimo „Dėl posėdžio sušaukimo“ buvo pridėti dokumentai, pavadinti „sprendimų projektai“, tai: 1) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo; jo priedas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti veiklos nuostatai; 2) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo bei aiškinamasis raštas dėl sprendimo projekto atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių; 3) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo bei aiškinamasis raštas dėl sprendimo projekto atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių. Pažymėjo, kad prie pareiškimo „Dėl posėdžio sušaukimo“ (toliau – ir pareiškimas) pridedamų 2) ir 3) „Sprendimų projektų“ pavadinimai yra vienodi ir tai nėra pareiškėjo klaida. Pridedami 2) ir 3) „Sprendimų projektai“ yra dėl to paties – dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, tačiau iš jų turinio matyti, kad vienu atveju nusprendžiama atleisti mero pavaduotoją D. G., o antru atveju – administracijos direktorių A. B.. Šiuo pareiškimu minėti 15 Tarybos narių prašo mero sušaukti Tarybos posėdį ir nurodo prašomo sušaukti posėdžio darbotvarkę: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Taip pat kartu su minėtu pareiškimu bei jo priedais buvo pateiktas tų pačių 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas dokumentas, adresuotas Šiaulių miesto savivaldybės merui – teikimas „Dėl įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo ir atleidimo netekus pasitikėjimo“ (toliau – ir Teikimas). Šiuo Teikimu reikalaujama: 1) Pradėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūrą; 2) Atleisti Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G. iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą; 3) Atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 21 d., kai buvo pateiktas minėtas reikalavimas, meras buvo atostogose, o mero pareigas tuo metu ėjo pareiškėjas – mero pavaduotojas D. G.. Iš atostogų meras grįžo ir savo pareigas pradėjo eiti nuo 2018 m. lapkričio 26 d. Susipažinus su visais nurodytais dokumentais ir nustačius, kad jie nei turiniu, nei forma neatitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 35 ir 38 punktuose nustatytų reikalavimų, 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – ir Sekretoriatas), išsiuntė visiems nurodytiems 15 Tarybos narių raštą Nr. SS-107 „Dėl gautų dokumentų trūkumų“ su prašymu kuo skubiau pateikti Reglamento 35 ir 38 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Atsakant į Sekretoriato 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. SS-107, elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 28 d. Sekretoriate iš tarybos nario A. L. buvo gauti naujai parengti dokumentai. 2018 m. lapkričio 28 d. gavus visus nurodytus dokumentus, pagal Reglamento 35 ir 37 punktus tą pačią dieną buvo pradėta derinimo ir vizavimo procedūra. Naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės duomenų valdymo sistema „Avilys“, šie dokumentai buvo įkelti kaip derinimui ir vizavimui skirti rengiami būsimi Tarybos sprendimo projektai. Po derinimo procedūros (derino savivaldybės administracijos personalo poskyris, savivaldybės kalbos tvarkytoja ir savivaldybės teisininkas) 2018 m. gruodžio 3 d. visiems minėtiems 15 Tarybos narių el. paštu buvo išsiųsta derinimo pažyma su pastabomis dėl klaidų ir projektų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kartu su derinimo pažyma buvo išsiųsti derinti dokumentai, kuriuose matosi siūlomos taisytinos ir keistinos pateiktų dokumentų vietos. 2018 m. gruodžio 3 d. buvo gautas vieno iš minėtų 15 Tarybos narių – A. L. el. laiškas, kad su derinimo pastabomis sutinka, išskyrus teisininko pastabas. Ištaisius visus minėtus 15 Tarybos narių pateiktus dokumentus pagal derinimo metu gautas pastabas, šie dokumentai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d., buvo perduoti vizuoti, o po vizavimo – pasirašyti Tarybos sekretoriui. Iki 2018 m. gruodžio 4 d. pabaigos visi minėti 15 Tarybos narių teikiami dokumentai buvo vizuoti, Tarybos sekretoriaus pasirašyti ir po jų užregistravimo į Sekretoriato valdomą specialų Tarybos sprendimų projektų registrą (TSP), 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbti savivaldybės tinklapyje. 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“). Paskelbimas TAR – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e60550d0f86a11e880d0fe0db08fac89/tTTMbzvSnO. Šiuo potvarkiu, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, tenkindamas 15 Tarybos narių pasirašytą 2018 m. lapkričio 20 d. (gauta 2018-11-21 registracijos Nr. GP-1107) pareiškimą „Dėl posėdžio sušaukimo“, meras sušaukė 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Savivaldybės tarybos posėdžių salėje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Pateikė Tarybai svarstyti klausimus: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo ir perdavė klausimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo – dėl įtraukimo į 2018 m. gruodžio 20 d. posėdžio darbotvarkę spręsti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, manydamas, kad parengtas ir pateiktas Tarybos sprendimo projektas dėl šio klausimo prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 daliai (nesant mero iniciatyvos). Tai buvo padaryta todėl, kad buvo gauta neigiama savivaldybės teisininko išvada. Kaip jau buvo minėta, apie 15 Tarybos narių reikalavimo įvykdymą priimant minėtus mero potvarkius dėl Tarybos posėdžio sušaukimo buvo paskelbta teisės aktų registre bei išsiųsta el. paštu visiems Tarybos nariams, o visi trys reikalaujami įtraukti į Tarybos posėdį ir svarstyti klausimai su sprendimo projektais, kaip ir reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, buvo paskelbti Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje (tebėra skelbiami ir šiandien adresu http://www.siauliai.lt/index.php?3433931529). Tokiu būdu buvo įgyvendintas 15 Tarybos narių reikalavimas. 2018 m. gruodžio 6 d. vykusio Tarybos posėdžio metu 19 Tarybos narių pateikė merui dokumentą – „Šiaulių miesto taryba“ „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Šiuo dokumentu 19 Tarybos narių nusprendė: sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus. Tokį sprendimą minėti 19 Tarybos narių priėmė nurodydami, kad meras A. V. per įstatymo nustatytą 2 savaičių terminą nesušaukė tarybos posėdžio pagal 2018 m. lapkričio 21 d. gautą pareiškimą „Dėl posėdžio sušaukimo“ (gautas 2018-11-21 registracijos Nr. GP-1108). Tokį sprendimą 19 Tarybos narių priėmė vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo „13 straipsnio 4 punktu“ (pastaba: tokio Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto iš viso nėra). Pažymėjo, kad 19 Tarybos narių, ignoruodami mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkiu sušauktą 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Tarybos posėdį, nusprendė sušaukti savo posėdį tais pačiais klausimais savaite anksčiau nei sušaukė meras. 2018 m. gruodžio 13 d. 19 Tarybos narių surengė posėdį, pavadinę jį „Tarybos posėdžiu“ ir priėmė tris sprendimus: 1) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G.; 2) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. ir 3) Sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisiją Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras. Pagal to paties Įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, meras privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Šiaulių miesto savivaldybės taryboje yra 31 Tarybos narys. Kaip jau buvo minėta, toks 1/3 Tarybos narių reikalavimas sušaukti posėdį buvo gautas 2018 m. lapkričio 21 d., kartu pateikiant dokumentus, pavadintus „sprendimo projektais“. Pažymėjo, kad posėdžio sušaukimo 1/3 tarybos narių reikalavimu ir teikiamų tarybai svarstyti klausimų rengimo, derinimo, registravimo, skelbimo ir teikimo tarybai procesai yra skirtingi. Pirmuoju atveju 1/3 Tarybos narių reikalavimas sušaukti posėdį įtraukiant tam tikrus jų reikalaujamus klausimus, turi būti įvykdytas ne vėliau, kaip per dvi savaites (14 kalendorinių dienų), kita tarybos posėdžio sušaukimo ir sprendimų pateikimo proceso dalis yra reglamentuota to paties Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, kuri nustato, kad Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Taigi, esminis klausimas yra, nuo kada laikoma, kad 1/3 Tarybos narių įgyja teisę šaukti Tarybos posėdį be mero valios. Kaip jau buvo minėta, reikalavimas sušaukti posėdį buvo gautas 2018 m. lapkričio 21 d. Įstatyme nustatytas 14 dienų terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 5 d. įskaitytinai. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gruodžio 5 d. mero priimti potvarkiai dėl 1/3 Tarybos narių Reikalavimo tenkinimo ir posėdžio sušaukimo buvo priimti laiku ir nepažeidžiant Įstatyme nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, minėti 19 Tarybos narių priėmė sprendimą sušaukti Tarybos posėdį neturėdami tam teisės ir nepagrįstai pasisavindami mero kompetenciją sušaukti Tarybos posėdį. Iš skundžiamą dokumentą pasirašiusių minėtų 19 Tarybos narių sprendimo argumento – „mero per 2 savaičių laikotarpį nesušaukto tarybos posėdžio“ matyti, kad skundžiamą sprendimą priėmę 19 Tarybos narių klaidingai konstatuoja, jog meras praleido Įstatyme nustatytą 2 savaičių terminą. Įstatyme nustatytas dviejų savaičių terminas yra skirtas merui sušaukti Tarybos posėdį, o ne šį posėdį įvykdyti. Šiuo atveju klausimų nekelia pats Įstatymo nustatytas dviejų savaičių laikotarpis, tačiau iš skundžiamą sprendimą pasirašiusių 19 Tarybos narių matyti, kad pastarieji klaidingai traktuoja sąvoką „sušaukti posėdį“. Šios sąvokos „sušaukti posėdį“ turinys jokiu būdu nereiškia, kad Tarybos posėdis per dvi savaites (14 dienų) turi būti sušauktas ir įvykdytas, nes tai prieštarautų kitoms Įstatymo 13 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytoms procedūroms dėl Tarybos sprendimų projektų rengimo, derinimo, registravimo, skelbimo ir pateikimo Tarybai svarstymui. Kaip jau minėta, Įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pagal Reglamento 35 punktą, projektų rengėjai ne vėliau kaip prieš 17 dienų iki Tarybos posėdžio pateikia Sekretoriatui pasirašytą sprendimo projektą su visa projekto rengimo medžiaga (elektronine ir rašytine forma). To paties Reglamento 37 punktas nustato, kad kitų teikėjų (pastaba: ne Administracijos direktoriaus, o šiuo atveju – Tarybos narių) parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) su savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoju, savivaldybės teisininku, Tarybos sekretoriumi ir, jei reikia, su atitinkamais savivaldybės administracijos padalinių vedėjais, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi. Be to, Reglamento 32 punktas nustato, kad pateikti sprendimų projektai yra registruojami Sekretoriato atitinkamame dokumentų registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Iš šio reglamentavimo yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai, nors ir pavadinti „sprendimo projektas“, nėra ir negali būti tais Tarybos sprendimų projektais, kurie yra derinti, vizuoti, užregistruoti specialiame registre, paskelbti viešai ir mero potvarkiu įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Be to, akivaizdu ir tai, kad nuo gauto dokumento ir jo identifikavimo kaip būsimo sprendimo projekto iki jo užregistravimo bei paskelbimo visuomenei kaip sprendimo projekto yra būtinas laikas. Pagal Reglamentą tai – 17 dienų, todėl įvykdyti posėdį per 14 dienų yra neįmanoma. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Šios Įstatymo nustatytos 4 darbo dienos sudaro 7 kalendorines dienas. Tai yra, norint sušaukti ir įvykdyti posėdį per 14 dienų, apie tokio posėdžio sušaukimą ir klausimų su parengtais sprendimų projektais įtraukimą į posėdžio darbotvarkę meras turėtų priimti potvarkį ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Reikalavimo gavimo dienos. Tai padaryti neįmanoma dėl sprendimų projektų derinimo ir vizavimo procedūrai reikalingo laiko stokos. Tokiu atveju merui iš viso nebelieka laiko išnagrinėti pateikto reikalavimo ir apsispręsti, ar jis sutinka sušaukti posėdį ar ne.

Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Šiuo atveju reikalavimas sušaukti posėdį bei jame nurodyti svarstytini klausimai yra priskiriami klausimų ratui, kuriems netaikoma galimybė įtraukti juos į posėdžio darbotvarkę likus tik 24 valandoms iki Tarybos posėdžio. Taigi, laikantis nuostatos, kad dviejų savaičių terminas yra skirtas ne tik posėdžio sušaukimui, bet ir jo įvykdymui, reikėtų konstatuoti, kad meras neturi jokių galimybių tinkamai įgyvendinti savo teises ir tinkamai atlikti savo pareigas sušaukiant ir organizuojant Tarybos posėdžius, sudarant posėdžių darbotvarkes, pateikiant ne tik Tarybai, bet ir prieš svarstymą paskelbiant visuomenei tinkamai parengtus ir be gramatinių klaidų paruoštus sprendimo projektus. Tą patvirtina ir minėtų 15 Tarybos narių 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktas Reikalavimas sušaukti posėdį ir prie jo pridėti dokumentai – dalies privalomų pateikti dokumentų iš viso nėra, du kartus pateikiamas „Sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus atleidimo“, o jo tekste nurodoma atleisti mero pavaduotoją, mero interpeliacijos nuostatai su loginėmis, gramatinėmis bei skyrybos klaidomis ir t. t. Tai, kad 15 Tarybos narių pasirašytas Reikalavimas ir net pakartotinai pateikti dokumentai buvo netinkami jų registracijai Tarybos sprendimu projektų registre, įrodo ir derinimo metu taisytos techninės, gramatinės, loginės ir teisinės klaidos. Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, mero pareigas einantis mero pavaduotojas (o reikalavimo gavimo dieną 2018-11-21 mero pareigas ėjo mero pavaduotojas D. G.) neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su siūlymais atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių. Atsižvelgiant į šią Įstatymo nuostatą, patenkinti Reikalavimą ir sprendimą sušaukti Tarybos posėdį įtraukiant į jo darbotvarkę klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų turi tik meras. Tuo pačiu Įstatyme nustatytas dviejų savaičių terminas yra taikomas tik merui ir tik meras turi teisę priimti sprendimą dėl tokio posėdžio sušaukimo. Kaip jau buvo nurodyta, merui tuo metu būnant atostogose (iki 2018-11-26 ir esant ne Lietuvoje) dviejų savaičių terminas taip pat negali būti skaičiuojamas, nes Įstatymas nesuteikia teisės kitiems merą pavaduojantiems asmenims priimti sprendimo dėl minėto Reikalavimo patenkinimo ir posėdžio sušaukimo. Pažymėjo ir tai, kad 1/3 Tarybos narių 2018 m. lapkričio 28 d. pateikti sprendimų projektai buvo suderinti, vizuoti, užregistruoti specialiame Tarybos sprendimų registre ir paskelbti savivaldybės tinklapyje 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. paskutiniąją antros savaitės dieną skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 21 d., todėl tą pačią dieną įvykdyti posėdį yra neįmanoma, nes nebūtų išlaikytas Įstatyme nustatytas 4 darbo dienų terminas šių sprendimo projektų paskelbimui iki posėdžio datos. Net ir sutinkant su tuo, jog Tarybos posėdis turi būti ne tik sušauktas, bet ir įvykdytas per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos, šis dviejų savaičių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. nuo tada, kai 15 Tarybos narių pateikė įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus – sprendimų projektus, dėl kurių buvo pateiktas Reikalavimas sušaukti Tarybos posėdį. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 28 d. buvo pateiktas visiškai naujų dokumentų (sprendimo projektų) paketas, kuris tiek turiniu, tiek forma skyrėsi nuo 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktų dokumentų. Būtent 2018 m. lapkričio 28 d. gauti dokumentai (sprendimų projektai) buvo derinti, vizuoti, registruojami ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbiami viešai kaip svarstytini Tarybos posėdyje. Dviejų savaičių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimų projektų pateikimo dienos, 2018 m. lapkričio 28 d., baigiasi 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Todėl 1/3 Tarybos narių tik 2018 m. gruodžio 13 d. būtų įgijusi teisę sušaukti Tarybos posėdį, jei jo nebūtų sušaukęs meras. Tai, kad Įstatymo ir Reglamento nustatytus reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai 1/3 Tarybos narių buvo pateikti tik 2018 m. lapkričio 28 d., sąlygojo ir Įstatyme nustatyto 2 savaičių termino prasitęsimą. Nelaukdami 2018 m. gruodžio 13 d., 1/3 Tarybos narių jau 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdžio metu įteikė savo pasirašytą sprendimą sušaukti posėdį 2018 m. gruodžio 13 d. Pažymėjo ir tai, kad jeigu 1/3 Tarybos narių būtų sulaukusi 2018 m. gruodžio 13 d. termino, kada ji įgytų teisę sušaukti Tarybos posėdį, tai šį posėdį sušaukti galėtų tik po 4 darbo dienų, t. y. tą pačią 2018 m. gruodžio 20 d., kurią Tarybos posėdį sušaukė ir meras. Toks 1/3 tarybos narių sprendimas sušaukti Tarybos posėdį neįgijus teisės jį sušaukti prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, o pats sprendimas priimtas viršijant Tarybos nariams įstatyme nustatytą kompetenciją, t. y. veikiant ultra vires. 2018 m. gruodžio 6 d. 1/3 Tarybos narių priėmė sprendimą sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Pažymėjo, kad šis sprendimas buvo pasirašytas 2018 m. gruodžio 6 d. neatsižvelgiant į tai, kad dieną anksčiau, 2018 m. gruodžio 5 d., meras, tenkindamas tų pačių Tarybos narių reikalavimą, potvarkiu Nr. M-39 (potvarkio Nr. M-40 redakcija) sušaukė Tarybos posėdį tų pačių Tarybos narių tais pačiais klausimais. Toks 1/3 Tarybos narių sprendimas panaikino ir iš esmės pakeitė paskelbtą, galiojantį ir nepanaikintą 2018 m. gruodžio 5 d. mero potvarkį Nr. M-39 (potvarkio Nr. M-40 redakcija). Toks 1/3 Tarybos narių sprendimas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kada tais pačiais klausimais, tačiau skirtingų subjektų, buvo šaukiamas tas pats Tarybos posėdis – vienu atveju savivaldybės mero, kitu atveju 1/3 Tarybos narių. Toks Tarybos narių savavaldžiavimas panaikinant ar iš esmės keičiant mero galiojantį potvarkį yra neteisėtas, nes viršija Vietos savivaldos įstatyme nustatytą Tarybos narių kompetenciją, tokio neteisėtai sušaukto posėdžio metu priimti sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais ir teismo panaikinti. Taryba priima sprendimus Tarybos posėdžiuose. Tarp Tarybos posėdžių Tarybos nariai dirba Tarybos komitetuose svarstydami teikiamus Tarybai sprendimo projektus (Įstatymo 14 straipsnis). Tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. vykęs Tarybos posėdis buvo neteisėtas, įrodo ir tokie žemiau nurodyti faktai. Jau po 2018 m. gruodžio 13 d. įvykusio Tarybos posėdžio Tarybos nariai komitetuose toliau svarstė tuos pačius klausimus, dėl kurių jau priėmė sprendimus dar 2018 m. gruodžio 13 d. Taip pat jau po įvykusio 2018 m. gruodžio 13 d. posėdžio mero sušauktame 2018 m. gruodžio 20 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomi tie patys klausimai ir balsuojama dėl tų pačių sprendimų projektų kaip ir 2018 m. gruodžio 13 d., tuo pripažįstant, kad 2018 m. gruodžio 13 d. posėdis iš esmės nėra Tarybos posėdis, o tik dalies Tarybos narių susirinkimas, kuriame sprendimai priimti Tarybos vardu neturint tam kompetencijos. Dėl tų pačių sprendimų projektų Taryba balsavo prieš ir jų nepriėmė, o administracijos direktoriaus klausimo iš viso neįtraukė į darbotvarkę. 1/3 Tarybos narių veiksmai priimant skundžiamą sprendimą yra neteisėti. Sprendimą 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. sušaukti tarybos posėdį priėmė tam neįgaliotas organas pažeisdamas Įstatyme nustatytas procedūras. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos bei Šiaulių miesto savivaldybės atstovas meras A. V. atsiliepime nurodė, jog su pareikštu pareiškėjo skundu sutinka. Nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybėje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gautas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas pareiškimas (pareiškimo nurodyta data 2018 m. lapkričio 20 d.) „Dėl posėdžio sušaukimo“, adresuotas Šiaulių miesto savivaldybės merui. Tinkami Tarybos sprendimo projektai, kaip 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškimo priedai, buvo gauti 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. tik nuo šios dienos per dvi savaites galėjo būti sušauktas Tarybos posėdis pagal 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškimą. Pažymėjo, kad būtent pagal 2018 m. lapkričio 28 d. pateiktus sprendimo projektus 2018 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. T-449. Taigi, Vietos savivaldos įstatymo nustatytas 2 savaičių terminas posėdžiui sušaukti prasidėjo nuo 2018 m. lapkričio 28 d. Šis terminas tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Jei meras nebūtų įvykdęs šio reikalavimo ir nebūtų sušaukęs Tarybos posėdžio, 1/3 Tarybos narių būtų įgijusi teisę patiems šaukti Tarybos posėdį tik 2018 m. gruodžio 13 d., o atsižvelgiant į tai, kad siūlomi sprendimo projektai turi būti paskelbti likus ne mažiau kaip 4 darbo dienos iki Tarybos posėdžio, 1/3 Tarybos narių tokį posėdį galėtų sušaukti ne anksčiau kaip 2018 m. gruodžio 20 d., t. y., tą pačią dieną, kurią meras sušaukė Tarybos posėdį. 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir Teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“). Apie 15 Tarybos narių reikalavimo įvykdymą priimant minėtus mero potvarkius dėl Tarybos posėdžio sušaukimo buvo paskelbta Teisės aktų registre bei išsiųsta el. paštu visiems Tarybos nariams, o visi trys reikalaujami įtraukti į Tarybos posėdį ir svarstyti klausimai su sprendimo projektais, kaip ir reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, buvo paskelbti Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje. Tokiu būdu buvo įgyvendintas 15 Tarybos narių reikalavimas. Nesulaukę įstatymo nustatyto 2 savaičių termino, jau 19 Tarybos narių 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė merui dokumentą „Šiaulių miesto taryba“ „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Šiuo dokumentu 19 Tarybos narių nusprendė: „Sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus“, t. y., 19 Tarybos narių, ignoruodami mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkiu sušauktą 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Tarybos posėdį, nesulaukdami įstatyme nustatyto 2 savaičių termino, nusprendė sušaukti savo posėdį tais pačiais klausimais savaite anksčiau nei sušaukė meras. 2018 m. gruodžio 13 d. 19 Tarybos narių surengė posėdį, pavadinę jį „Tarybos posėdžiu“, ir priėmė tris sprendimus: 1) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G.; 2) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. ir 3) Sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisiją Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti. Pripažįsta, kad 19 Tarybos narių veiksmai sušaukiant Tarybos posėdį bei priimant jame skundžiamą sprendimą yra neteisėti. Tarybos posėdį sušaukė tam neįgaliotas organas pažeisdamas Įstatyme nustatytas procedūras, todėl jo metu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. TP-12(120E), kuriuo pareiškėjas D. G. atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų (praradus jį priėmusios kolegialios savivaldybės institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – pasitikėjimą), teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir papildomi reikalavimai: pripažinti, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. lapkričio 11 d.).

Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. TP-12-(120E) (toliau – ir Sprendimas) priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso „<...> mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą <...> Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad <...> Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių <...>“, šio straipsnio 10 dalimi, reglamentuojančia atsiskaitymo su iš pareigų atleidžiamu savivaldybės administracijos mero pavaduotoju klausimus (pažymėtina, kad šie klausimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, nes pareiškėjas savo skunde jų nekelia), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; taip pat atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. raštą „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „<...> savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus <...>“. Savivaldybės administracijos mero pavaduotojo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 (šiuo metu galiojančio ABTĮ 91 straipsnio) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr. A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).

Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų pagrindinių privalomų procedūrų pažeidimų, kurie, jo manymu, yra žymūs ir esminiai. Teigia, kad buvo pažeista Vietos savivaldos įstatyme numatyta savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo tvarka. Mano, kad dviejų savaičių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimų projektų pateikimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 28 d., baigiasi 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai, todėl 1/3 Tarybos narių tik 2018 m. gruodžio 13 d. būtų įgijusi teisę sušaukti Tarybos posėdį, jeigu jo nebūtų sušaukęs meras. Nesulaukdami 2018 m. gruodžio 13 d., 1/3 Tarybos narių jau 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdžio metu įteikė savo pasirašytą sprendimą sušaukti posėdį 2018 m. gruodžio 13 d.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „<...> Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių <...>“.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis (atitinkamai – Reglamento 24 punktas) nustato, kad meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo; jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Pagal Reglamento 37 punktą, teikėjų parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) <...>.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate 2018 m. lapkričio 21 d. užregistruotas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškimas „Dėl posėdžio sušaukimo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, prašo sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Šiuo pareiškimu 15 Tarybos narių prašo mero sušaukti Tarybos posėdį ir nurodo prašomo sušaukti posėdžio darbotvarkę: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Kartu su minėtu pareiškimu bei jo priedais buvo pateiktas tų pačių 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių teikimas „Dėl įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo ir atleidimo netekus pasitikėjimo“, kuriame išdėstyti motyvai dėl nepasitikėjimo Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoju D. G. ir reikalaujama atleisti Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G. iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir mero sekretoriatas 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. SS-107 „Dėl gautų dokumentų trūkumų“ informavo Tarybos narius, kad jų pateikti dokumentai neatitinka Reglamento 35 ir 38 punktų reikalavimų ir prašė kuo skubiau pateikti minėto Reglamento punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus.

2018 m. lapkričio 28 d. sekretoriate elektroniniu paštu gauti tarybos nario A. L. dokumentai: 1) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo; jo priedas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti veiklos nuostatai bei Sprendimo „Dėl komisijos sudarymo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams ištirti“ projekto aiškinamasis raštas; 2) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo ir Sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus atleidimo“ projekto aiškinamasis raštas; 3) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo bei Sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo“ projekto aiškinamasis raštas.

Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. gavus visus nurodytus dokumentus tą pačią dieną buvo pradėta derinimo ir vizavimo procedūra. Naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės duomenų valdymo sistema „Avilys“, šie dokumentai buvo įkelti kaip derinimui ir vizavimui skirti rengiami būsimi Tarybos sprendimo projektai. Po derinimo procedūros 2018 m. gruodžio 3 d. visiems 15 Tarybos narių el. paštu buvo išsiųsta derinimo pažyma su pastabomis dėl klaidų ir projektų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kartu su derinimo pažyma buvo išsiųsti derinti dokumentai, kuriuose matosi siūlomos taisytinos ir keistinos pateiktų dokumentų vietos. 2018 m. gruodžio 3 d. buvo gautas vieno iš minėtų 15 Tarybos narių – A. L. el. laiškas, kad su derinimo pastabomis sutinka, išskyrus teisininko pastabas. Ištaisius visus minėtus 15 Tarybos narių pateiktus dokumentus pagal derinimo metu gautas pastabas, šie dokumentai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d., buvo perduoti vizuoti, o po vizavimo – pasirašyti Tarybos sekretoriui. Iki kitos 2018 m. gruodžio 4 d. pabaigos visi minėti 15 Tarybos narių teikiami dokumentai buvo vizuoti, Tarybos sekretoriaus pasirašyti ir po jų užregistravimo Sekretoriato valdomame specialiame Tarybos sprendimų projektų registre (TSP) 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbti savivaldybės tinklapyje.

Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir Teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“. Šiuo potvarkiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, meras sušaukė 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Savivaldybės tarybos posėdžių salėje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Pateikė Tarybai svarstyti klausimus: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo ir perdavimo klausimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo.

2018 m. gruodžio 6 d. 19 Tarybos narių pateikė merui dokumentą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdami į tai, jog meras A. V. per įstatymo nustatytą dviejų savaičių terminą nesušaukė tarybos posėdžio (pareiškimas „Dėl posėdžio sušaukimo“ gautas 2018 m. lapkričio 21 d., registracijos Nr. Nr. GP-1107), nusprendė sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo Tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

Teismas, pasisakydamas dėl savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo procedūros, pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 19 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 24, 37, 38 punktai įtvirtina specialias taisykles, kurių turėtų būti laikomasi siekiant inicijuoti savivaldybės mero pavaduotojo atleidimą iš pareigų praradus pasitikėjimą. Nors Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių grupė reikalavimą sušaukti posėdį pateikė 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau Reglamento 35 ir 38 punktuose nurodyti dokumentai sekretoriate gauti 2018 m. lapkričio 28 d., todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, laikydamiesi imperatyvių Tarybos posėdžių organizavimo tvarkos nuostatų, per įstatyme nustatytą laiką, šiuo atveju skaičiuotiną nuo 2018 m. lapkričio 28 d., merui savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukus iki 2018 m. gruodžio 12 d. (įskaitytinai), tarybos posėdį galėjo šaukti ne anksčiau kaip 2018 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas skunde bei atsakovas atsiliepime nurodo, kad posėdžio sušaukimu laikytinas sprendimo sušaukti posėdį priėmimas, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. mero potvarkis Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Teismas su tokiais pareiškėjo (šalių) argumentais nesutinka. Nors nei VSĮ, nei Reglamentas aiškiai nenustato kas laikytina posėdžio sušaukimu, tačiau VSĮ 13 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja pirmojo tarybos posėdžio sušaukimą nurodyta, kad „<...> Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones <...>“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Reglamento 21 punkte, kuriame numatyta, kad „<...> posėdžio sušaukimo laiką ir vietą <...> ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones <...>“. Taigi, teismo vertinimu, žodžių junginys „posėdžio sušaukimas“ apibrėžia (nustato) laiką, per kurį turi įvykti tarybos posėdis. Nustatyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras tarybos posėdį sušaukė 2018 m. gruodžio 20 d., nors pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą tarybos posėdis turėjo būti sušauktas iki 2018 m. gruodžio 12 d. (įskaitytinai), todėl nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos posėdis 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sušauktas nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų bei Reglamento 24 punkto reikalavimų, kadangi Šiaulių miesto savivaldybės merui buvo leista įgyvendinti įstatyminę pareigą sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį per Vietos savivaldos įstatyme bei Reglamente numatytą dviejų savaičių terminą.

Teismas, išanalizavęs nurodytų Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų turinį, daro išvadą, kad pagal bendrą taisyklę nagrinėjamu atveju Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. posėdžio sušaukimo tvarka buvo tinkama. Peržiūrėjus 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos posėdžio vaizdo įrašą, kitų procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti sprendimą, nenustatyta, be to, pareiškėjas skunde kitų pažeidimų ir nenurodo.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimą pripažinti, kad pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas