- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2-961-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00914-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- V. L., uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir atsisakyta tikslinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1036-852/2025 (buvęs Nr. eB2-2647-852/2024) iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norbalta“ (toliau – ir bendrovė), nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. kovo 26 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kreditorius V. L. 2025 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą iki 2025 m. rugsėjo 15 d. kol bus patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas ir sumažintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas, arba alternatyviai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Norbalta“ likvidavimo. Prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir atnaujino V. L. terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bei grąžino finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kreditoriaus finansinis reikalavimas sudaro 247 320 Eur, o patvirtinus šį reikalavimą, V. L. taptų didžiausiu bendrovės kreditoriumi. Nemokumo administratorius nusprendė sušaukti BUAB „Norbalta“ kreditorių susirinkimą 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir 2025 m. rugpjūčio 29 d. Šiuo metu didžiausias kreditorius yra UAB „Kredito garantas“ su 197 914,19 Eur finansiniu reikalavimu. Antstoliai 2024 m. lapkričio 11 d. pranešė, kad pardavė V. L. namą, išieškojo iš BUAB „Norbalta“ 162 000 Eur ir sumokėjo UAB „Kredito garantas“ 155 552,50 Eur, todėl kreditoriaus reikalavimas turėjo būti sumažintas iki 42 361,69 Eur, tačiau jau metus laiko kreditoriaus reikalavimas nėra tikslinamas. Kreditorius V. L. su akcininkais planuoja teikti reorganizavimo planą, kuris jau yra parengtas, su pagrindiniais kreditoriais sutarta dėl restruktūrizavimo proceso, o priėmus svarstyti klausimą dėl bendrovės likvidavimo, jos restruktūrizavimas taptų nebeįmanomas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kreditoriaus V. L. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė BUAB „Norbalta“ pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo dėl bendrovės pripažinimo likviduojama svarstymą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 4 d.
Šalies argumentai
4. BUAB „Norbalta“ nemokumo administratorius V. V. (toliau – ir nemokumo administratorius) 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymus dėl 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties išaiškinimo ir UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo. Nurodė, kad V. L. nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo sumažinimo. Nemokumo administratorius kreipėsi į kreditorę UAB „Kredito garantas“, o ši raštišku atsakymu nurodė, kokio dydžio yra šios kreditorės reikalavimas ir kokia apimtimi jis tvirtinamas. Nemokumo administratoriaus vertinimu, kreditoriaus V. L. veiksmai vilkina bankroto procedūras, tai prieštarauja kreditorių interesams ir nuostatoms. Pasisakydamas dėl kreditoriaus žadėto pateikti restruktūrizavimo plano, nemokumo administratorius pažymėjo, kad iki šiol kreditorius nėra pateikęs nemokumo administratoriui restruktūrizavimo plano, tai taip pat yra bankroto procedūrų vilkinimas. Dėl nurodytų priežasčių nemokumo administratorius prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucijos dėl likvidavimo klausimo sustabdymo išaiškinimo ir nurodymo nemokumo administratoriui dėl termino, per kurį bus sprendžiama susidariusi situacija ir kada nemokumo administratorius galės kreiptis į teismą dėl bendrovės likvidavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Norbalta“ pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo dėl bendrovės pripažinimo likviduojama svarstymą; atsisakė tikslinti kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą.
6. Teismas nurodė, kad nors nemokumo administratorius prašė 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo, bet šiuo atveju reikia spręsti ne įsiteisėjusios nutarties išaiškinimo, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Teismas nurodė, kad kreditorius V. L., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė du alternatyvius prašymus – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą iki 2025 m. rugsėjo 15 d. kol bus patvirtintas kreditoriaus V. L. finansinis reikalavimas ir sumažintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas, arba alternatyviai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Norbalta“ likvidavimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl bendrovės likvidavimo. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki kol įsiteisės nutartis išskirtoje civilinėje byloje dėl V. L. finansinio reikalavimo tvirtinimo.
7. Teismas nustatė, kad pirmasis BUAB „Norbalta“ kreditorių susirinkimas įvyko 2025 m. rugpjūčio 27 d., o 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus V. L. 247 320,95 Eur finansinis reikalavimas, nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas darbotvarkės klausimo dėl BUAB „Norbalta“ likvidavimo procedūrų svarstymas pirmajame kreditorių susirinkime, pirmasis BUAB „Norbalta“ kreditorių susirinkimas įvyko, civilinėje byloje Nr. eB2-2028-852/2025 įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus V. L. finansinis reikalavimas ir šia nutartimi nebuvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nusprendė, jog yra pagrindas panaikinti 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nurodė, kad BUAB „Norbalta“ bankroto byloje 2025 m. kovo 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurio antrąja eile vienas iš patvirtintų finansinių reikalavimų buvo UAB „Kredito garantas“ 197 914,19 Eur finansinis reikalavimas, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 21 d. Kreditorius V. L., kurio finansinis reikalavimas patvirtintas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, nemokumo administratoriui pateiktame prašyme nurodė, kad kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas turi būti mažinamas, kadangi pagal antstolio A. B. 2024 m. lapkričio 11 d. patvarkymą iš kreditoriaus išieškota suma yra 155 552,50 Eur, o bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Kredito garantas“ 197 914,19 Eur finansinis reikalavimas, tad likutis turi būti 42 361,69 Eur. UAB „Kredito garantas“. nesutikdama su V. L. pozicija nurodė, kad skolos suma buvo sumažinta lėšomis, gautomis iš antstolio, todėl pagrindo mažinti finansinį reikalavimą nėra.
9. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kredito garantas“ teikdama tuo metu bankroto procedūras vykdžiusiam nemokumo administratoriui dokumentus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pridėjo 2023 m. liepos 24 d. notaro G. B. išduotą vykdomąjį raštą, patvirtinantį, jog skolą, dėl kurios išduotas vykdomasis raštas, sudaro: negrąžinta paskola – 155 140,48 Eur; nesumokėtos palūkanos – 20 596,10 Eur; nesumokėti delspinigiai – 33 653,20 Eur; netesybos – 8 000 Eur (5 proc. už paskolos sumą (160 000 Eur)); 9,33 proc. + 6 mėn. EURIBOR metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2023 m. birželio 5 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos už 160 000 Eur paskolos sumą ir nepriklauso nuo negrąžinto paskolos likučio; 1 proc. per dieną delspinigiai, skaičiuojami už pradelstą sumokėti (grąžinti) paskolos ir palūkanų sumą (175 736,58 Eur) nuo 2023 m. birželio 5 d. iki visiško skolos išieškojimo; 360,97 Eur išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu. Be to, papildomai nuo 2023 m. birželio 5 d. hipoteka įkeisto turto realizavimo buvo apskaičiuota 917 344,95 Eur delspinigių, 37 881,07 Eur palūkanų. Šios aplinkybės nebuvo ginčijamos finansinio reikalavimo pateikimo metu. Todėl teismas sutiko su UAB „Kredito garantas“, kad 2024 m. lapkričio 11 d. visas įsiskolinimas sudarė: 155 140,48 Eur negrąžintos paskolos, 58 477,17 Eur palūkanų, 950 998,15 Eur delspinigių, 8 000 Eur netesybų ir 360,97 Eur išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu. Kreditorė UAB „Kredito garantas“ nemokumo administratoriui teiktame prašyme nurodė, kad supranta, jog skolininkas negalės sumokėti visos skolos ir atsisakė 798 998,15 Eur dalies netesybų, todėl, atitinkamai, skola nurodytai dienai sudarė 373 978,62 Eur. Įsiteisėjusia 2025 m. kovo 12 d. teismo nutartimi vykdomasis įrašas pateiktas vykdymui, kreditorius 2024 m. liepos 5 d. gavo pavedimą iš antstolio – 20 511,93 Eur, o antstoliui vykdymo procese realizavus paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui užtikrinti įkeistą nekilnojamąjį turtą, antstolis iš šio turto pervedė kreditoriui UAB „Kredito garantas“ 155 552,50 Eur, iš viso iš antstolio gauta suma – 176 064,43 Eur. Atitinkamai, BUAB „Norbalta“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Kredito garantas“ 197 914,19 Eur finansinis reikalavimas (373 978,62 – 176 064,43 = 197 914,19).
10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreditoriaus V. L. nurodomos aplinkybės, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje ir tai, kad kreditorės UAB „Kredito garantas“ naudai buvo išieškota suma iš įkeisto nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo tikslinti 2025 m. kovo 12 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintą UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pagrįstai laikytina, jog nutartimi patvirtintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas yra teisingas, remiantis šalių sudaryta paskolos sutartimi, notaro G. B. išduotu vykdomuoju raštu, antstolio A. B. patvarkymais bei pavedimus pagrindžiančiais dokumentais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo, pakartotinai netikrina apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurie buvo patvirtinti ankstesne, įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas įvertino, kad kreditorius, siekdamas ginčyti bendrovės bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, turi ginčyti įsiteisėjusią nutartį – teikti atskirąjį skundą arba prašymą dėl proceso atnaujinimo, priešingu atveju teismas pakartotinai įsiteisėjusios nutarties patikrinimo neatlieka.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Kreditorius V. L. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki 2025 m. lapkričio 15 d.; kreditoriaus V. L. prašymą dėl UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo tikslinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs ne su apelianto finansinio reikalavimo tvirtinimu, bet su restruktūrizavimo proceso taikymu ir plano paruošimu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 5 d., o jau 2025 m. rugsėjo 23 d. nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl nutarties išaiškinimo. Teismas be nemokumo administratoriaus prašymo, savo iniciatyva, panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, terminas pasiruošti restruktūrizavimo procesui buvo tik 18 dienų. Jis pradėjo konsultacijas su pagrindiniais kreditoriais, gavo preliminarius sutikimus, surinko informaciją, sudarė preliminarias sutartis, kad pasiruošti kreditorių susirinkimui dėl restruktūrizavimo proceso svarstymo. Mano, kad pasiruošti restruktūrizavimui turi būti suteiktas kiek įmanoma protingas terminas.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantas prašė pateikti kreditorės UAB „Kredito garantas“ patvirtinto finansinio reikalavimo apskaičiavimą, tačiau nemokumo administratorius šios informacijos nepateikė, o kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išaiškinimo. Teismas netikslino UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo, motyvuodamas, kad jis jau yra patvirtintas ir neapskųstas. Tačiau apeliantas negalėjo apskusti kreditorių patvirtintus reikalavimus, nes dar nebuvo kreditoriumi ir tik apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas 2025 m. rugsėjo mėnesį. Kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami viso bankroto proceso metu. Delspinigiai buvo apskaičiuoti 500 proc. didesni nei skola. Apelianto manymu, jo prašymas dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Norbalta“ pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo dėl bendrovės pripažinimo likviduojama svarstymą ir atsisakė tikslinti kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
14. Apeliantas V. L. 2025 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuo nurodo, kad BUAB „Norbalta“ nemokumo administratoriui yra pateiktas restruktūrizavimo planas su priedais ir 2025 m. lapkričio 10 d. bus išsiųsti pranešimai dėl kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas restruktūrizavimo planas. Pagrindiniai kreditoriai UAB „Nordstreet“, UAB „Kredito garantas“ ir V. L. (tai sudaro apie 75 proc. kreditorių) susipažino su šiuo planu bei preliminariai pritarė. Kreditorių susirinkimas planuojamas surengti iki 2025 m. lapkričio 26 d. Prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki 2025 m. lapkričio 28 d.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, konstatuoja, kad jį patenkinti nėra pagrindo, nes visų pirma jis nėra pagrįstas įrodymais (nepridėti duomenys nei apie restruktūrizavimo plano sudarymą, nei apie jo pateikimą nemokumo administratoriui, nei apie kreditorių pritarimą, nei apie šaukiamą kreditorių susirinkimą). Tokios informacijos nėra ir BUAB „Norbalta“ nemokumo byloje Nr. eB2-1036-852/2025 (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) informacija) (CPK179 straipsnio 3 dalis). Be to, apelianto prašymo patenkinimas (bylos nagrinėjimo atidėjimas) nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi, kaip jau minėta, šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsisakė tikslinti kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą, o apeliantas nepagrindė kaip šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinės instancijos teisme yra susijęs su jo prašyme dėstomomis aplinkybėmis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
16. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
17. Pagal bendrąją taisyklę laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys įsiteisėjimo arba iki teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo spendimo įvykdymą, jeigu jų nesiėmus įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius V. L., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė du alternatyvius prašymus – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą iki 2025 m. rugsėjo 15 d. kol bus patvirtintas kreditoriaus V. L. finansinis reikalavimas ir sumažintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas, arba alternatyviai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Norbalta“ likvidavimo. Kreditorius nurodė, kad kartu su bendrovės akcininkais planuoja teikti suderintą bendrovės restruktūrizavimo planą ir prašyti nutraukti bendrovės bankroto procesą, apie tai nemokumo administratorius yra informuotas, tačiau į pirmojo 2025 m. rugpjūčio 27 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama, o priėmus tokį nutarimą bendrovės restruktūrizavimas taptų nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kreditoriaus V. L. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė BUAB „Norbalta“ pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo dėl bendrovės pripažinimo likviduojama svarstymą. Taigi, teismas minėta nutartimi atidėjo (nukėlė) bendrovės likvidavimo procedūrą.
20. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pirmasis BUAB „Norbalta“ kreditorių susirinkimas įvyko 2025 m. rugpjūčio 27 d., o iš bendrovės bankroto bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2028-852/2025 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patenkintas ginčytas kreditoriaus V. L. finansinis reikalavimas ir patvirtintas jo 247 320,95 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Norbalta“ bankroto byloje; nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d.
21. Taigi, pirmasis BUAB „Norbalta“ kreditorių susirinkimas įvyko 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas dėl bendrovės likvidavimo buvo sustabdytas, o, įvykus pirmajam kreditoriui susirinkimui, šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeteko prasmės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju išnyko pagrindas taikyti apelianto prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva panaikino 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir toks procesinis veiksmas neprieštarauja įstatymo nuostatoms (CPK 149–150 straipsniai).
22. Nors apeliantas 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, kad restruktūrizavimo planas jau tuo metu buvo paruoštas ir atskirajame skunde nurodo, jog pradėjo konsultacijas su pagrindiniais kreditoriais, gavo preliminarius sutikimus, surinko informaciją, sudarė preliminarias sutartis, kad pasiruošti kreditorių susirinkimui dėl restruktūrizavimo proceso svarstymo, tačiau iki šiol apeliantas nepateikė restruktūrizavimo plano, o jo nurodytos aplinkybės, nustačius, jog išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, savaime nesudaro pagrindo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nurodyti apelianto argumentai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
Dėl kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo (ne)patikslinimo
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. V. L. nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl UAB „Kapitalo garantas“ finansinio reikalavimo sumažinimo. Prašyme nurodė, kad pagal antstolio A. B. 2024 m. lapkričio 11 d. patvarkymą iš kreditoriaus išieškota suma yra 155 552,50 Eur, o bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Kredito garantas“ 197 914,19 Eur finansinis reikalavimas. Taigi, UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas turi būti sumažintas iki 42 361,69 Eur. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas, yra įsiteisėjusi, todėl pagrįstai laikytina, jog šia nutartimi patvirtintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas yra teisingas, remiantis šalių sudaryta paskolos sutartimi, notaro G. B. išduotu vykdomuoju raštu, antstolio A. B. patvarkymais bei pavedimus pagrindžiančiais dokumentais. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo, pakartotinai netikrina apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurie buvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tuo sutinka.
24. Iš LITEKO duomenų matyti, kad BUAB „Norbalta“ bankroto byloje teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame antrąja eile patvirtintas ir kreditorės UAB „Kredito garantas“ 197 914,19 Eur finansinis reikalavimas; nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 21 d.
25. Apeliantas iš esmės yra teisus, nurodydamas, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami viso bankroto proceso metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai kreditorių reikalavimų tvirtinimo stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė detalizuojama, pažymint, kad ši galimybė sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios bendrovės prievolių modifikavimu, kuris lemia bendrovės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).
26. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo nutartis, priimta bendrovės bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas kreditoriaus materialusis teisinis reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Vadinasi, įstatymų nustatyta tvarka nekėlęs klausimo dėl UAB „Kredito garantas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo (jo dydžio), apeliantas neturi teisės reikalauti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas būtų revizuojamas kreditorių reikalavimų tikslinimo forma.
27. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo tikslinti 2025 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintą UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, duomenų, kad kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas yra nuginčytas ir (ar) ginčijamas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo, neturėjo pagrindo pakartotinai tikrinti apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurie buvo patvirtinti ankstesne, jau įsiteisėjusia, teismo nutartimi. Kadangi teismas pakartotinai įsiteisėjusios nutarties patikrinimo neatlieka (tai gali būti daroma tik instancine tvarka tikrinant šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patikslinti kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinį reikalavimą pagal kreditoriaus V. L. pateiktą prašymą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, ir specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimą bankroto procese, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti apelianto V. L. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.