Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiką, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 15.37 val., Paparčių g., Paparčių k., Kaišiadorių r., vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0279, jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog kaltinimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino pilna apimtimi, o būtent A. A. 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 15.37 val., Paparčių g., Paparčių k., Kaišiadorių r., vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0279, jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. Nusikalstamą veiką A. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra aiškiai suvokė, jog dėl iki vairavimo vartoto alkoholio yra neblaivus, vis viena vairavo transporto priemonę, siekiu nuvykti iki parduotuvės.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant O. A., kuri yra jo mama.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog nėra visumos sąlygų numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, nes nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o jo veikimu nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, vis tik, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie šių taisyklių požiūriu laikytini itin šiurkščiais. Kaip pas kaltinamasis nurodė, labai seniai, buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam. Šios aplinkybės atskleidžia, jog dabartinis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, dabartinis nusikalstamas veikimas, pažeidinėjant Kelių eismo taisykles, akivaizdu, jog yra kaltinamojo susiformavusių nusikalstamų nuostatų išraiška. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimas, nėra vienintelis nusikaltimas kaltinamojo biografijoje. Išanalizavus kaltinamojo charakteristiką teismas nustatė, jog kaltinamojo atžvilgiu, anksčiau, buvo pradėta teisena dėl smurto artimoje aplinkoje, kuri baigėsi patvirtinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymą ikiteisminio tyrimo metu. Ir nors kaltinamasis praeityje nėra teistas, tačiau aukščiau aptarti duomenys, leidžia konstatuoti, jog nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų visumos, kuri leistų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju, nors laiduotoja buvo siūloma skirti kaltinamojo mamą, tačiau teismas net ir aukščiau aptartų duomenų visumoje, konstatavęs, jog nėra pagrindo laidavimo instituto taikymui, tačiau pasisako dėl galimos laiduotojos ir sprendžia, jog O. A. nebūtų tinkama laiduotoja, net ir nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje BK 40 straipsnio 1, 4 dalys) nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

O. A. asmenybė nekelia abejonių, teismas sprendžia, kad ji verta teismo pasitikėjimo – nėra teista, administracine tvarka nebausta, žalingų įpročių neturi, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog ji kaip laiduotoja galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. A.. Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaip galima laiduotoja O. A. paaiškino, kad apie įvykį žino iš sūnaus, jis pats paskambino ir pasakė. Labai blogai vertina tokį sūnaus poelgį, nes jis labai reikalingas jai ir vyrui, kadangi jie gyvena vienkiemyje, jos vyras turi invalidumą, ji pati serga onkologine liga. Sūnus jiems reikalingas, kad nuvežtų pas gydytojus. Nežino kas nutiko sūnui, barė jį, mano, kad tai jam bus gera pamoka, diskutavo su sūnumi dėl alkoholio, kalbėjo apie pasekmes, aptarė, jog geriau imti pavyzdžius iš kitų, o ne iš savo paties poelgių. Mano, kad toks sūnaus elgesys nebepasikartos. Sūnus dėl alkoholio problemų neturi, vieną kartą paslydo. Sūnus turi tris dukras, kurios atvyksta pasisvečiuoti, pats sūnus jau 5 metus su ja ir jos vyru nebegyvena, bet ryšio su sūnumi nėra praradę, sūnus vienas jais rūpinasi, geras ryšys tarp jų. Save laiko autoritetu, gali suteikti sūnui psichologinį palaikymą, kad jis nebenusikalstų. Šiuo metu yra nedirbanti, gauna invalidumą, bet, jei teismas skirtų užstatą, jį sumokėtų. Dėl įvykio ir pats A. A. ir jos šeima labai pergyvena. Ji pati nėra nei bausta administracine tvarka, nei teista.

Į. O. A. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, spręstina, jog ji negalėtų daryti teigiamos įtakos sūnaus A. A. elgesiui. A. A. jau yra brandi, susiformavusi asmenybė, laikyti, kad jis yra jauno amžiaus, kaip nurodė gynėja nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 punkte įtvirtina, jog jaunas žmogus yra asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai), o kaltinamasis ir šiuo metu ir veikos padarymo metu buvo 31 metų amžiaus. Kaltinamasis turi tris vaikus, kurie yra mažamečiai, yra vedęs, kas teismui leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis turi pakankamai atsakomybių, kurios turėtų atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau yra priešingai, o jo gyvenimiškų vertybių sistema jau yra susiformavusi, mama įtakos jų korekcijai neturėtų, kaip ir neturėjo iki šiol. Tuo tarpu O. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sūnus jai ir jos vyrui yra labai reikalingas, nes jie turi sveikatos problemų, gyvena vienkiemyje ir sūnus yra vienintelis asmuo, kuris juos nuveža į gydymo įstaigas, tačiau akivaizdu, kad net ir šios aplinkybės, tai yra, kad A. A. turi atsakomybių susijusių su rūpinimusi tėvais, jo neatgrasė nuo vairavimo būnant neblaiviam. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad A. A. kartu su ja negyvena, tačiau daug bendrauja, išbarė sūnų dėl neigiamo elgesio, o toks sūnaus poelgis buvo tik vienkartinis paslydimas, vis tik teismas su tokiu vertinimu sutikti negali. Alkoholio vartojimo problemomis A. A. pasižymėjo ir anksčiau, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, taigi O. A. vertindama sūnaus elgesį kaip vienkartinį, akivaizdu, jog nežino tam tikrų kaltinamojo gyvenimo faktų. Tai, kad galima laiduotoja ir kaltinamasis nuolat bendrauja yra natūralus procesas vykstantis tarp sūnaus ir mamos, vis tik spręsti, kad mama kaltinamajam yra autoritetas nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog tam tikrus gyvenimo faktus kaltinamasis nuo mamos slepia. Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis yra brandi asmenybė, pats yra sukūręs šeimą, jo vertybinių nuostatų orientacija jau yra susiformavusi, o spręsti, kad vien rūpestis tėvais ir ryšys tarp jo ir mamos jam darys teigiamą įtaką nėra pagrindo, aukščiau išdėstytų motyvų visumoje. Net ir esant pakankamoms gyvenimiškoms atsakomybėms kaltinamasis nesirinko įstatymų nepažeidžiančio veikimo, vairavo transporto priemonę, būdamas itin neblaivus, kai tikrinimo metu nustatomų promilių kiekis tik didėjo, kas reiškia, jog alkoholį iki vairavimo kaltinamasis buvo vartojęs visai neseniai, nusikaltimą įvykdė dienos metu, kai eismas būna gana intensyvus, keldamas pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, į parduotuvę vyko nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, sustabdytas policijos pareigūnų buvo dėl to, kad nesaugiai manevravo kelyje, kas tik atskleidžia padidinta kaltinamojo veikos pavojų. Todėl visos šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog kaltinamojo elgesiui esminės įtakos turėtų O. A. paskyrimas laiduotoja.

Virš aptartų duomenų visumoje, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. A. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis daug kartų yra baustas administracine tvarka (b. l. 102-110), neteistas. Yra įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro psichikos sveikatos filialo pateiktais duomenimis, priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei ir priklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 116), taip pat yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 116). Teismas įvertina, kad A. A. nusikaltimas buvo itin pavojingas visuomenės saugumo požiūriu, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore, tikrinant jo neblaivumą, tik didėjo, kas atskleidžia, jog iki vairavimo kaltinamasis itin neseniai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę dienos metu, kai eismas yra intensyvus, kėlė grėsmę ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, be kita ko automobilyje vežė ir kitą asmenį, taip sukeldamas neabejotina pavojų ir jo sveikatai ar net gyvybei. Iš pareigūno parodymų nustatyta, jog A. A. patikrai buvo sustabdytas, nes blaškėsi po kelią, kas tik patvirtina, kad veikos padarymo metu kaltinamojo gebėjimas valdyti transporto priemonę buvo absoliučiai netinkamas. Kaip aukščiau nurodyta, net ir turėdamas itin didelių gyvenimiškų įsipareigojimų vis viena rinkosi priešingą įstatymams veikimą, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę dėl menkavertės priežasties, o tikslu nuvykus į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, kas tik atskleidžia kaltinamojo toleranciją alkoholiui. Nors kaltinamasis ir gailisi dėl tokio poelgio, bet jo praeitis susijusi su alkoholio vartojimu ir gydymu dėl to, atskleidžia, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o buvo nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvos bausmių rūšys, kurių viena, ir švelniausia – bauda. Atsižvelgus į visas virš aptartas aplinkybes ir BK 55 straipsnio kontekste, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus paskirti kaltinamajam skiriant bausmę – 60 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir vairavo transporto priemonę, kai neblaivumas patikros metu nustatomas promilių kiekis tik didėjo, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam A. A. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo tokios teisės sustabdymo dienos - 2024 m. spalio 1 d.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 2024 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. A. (b. l. 47). Įstatyminio reguliavimo kontekste teismas konfiskuoja A. A. priklausančią transporto priemonę ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokuroro 2024 m. spalio 18 d. nutarimu skirtą A. A. turtui – automobiliui ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (b. l. 42-45), palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Palomenės g. 9, Gudienos km., Kaišiadorių r. sav. (b. l. 38-40), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

- CD su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.

Išaiškinti A. A., kad jam paskirtoji bauda, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87) tarnautojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Z. B. įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Z. B. įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.