Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. 1967 m. rugsėjo 22 d., skundą dėl VĮ „Registrų Centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-282-2025 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Iš teismui pateikto V. K. skundo matyti, jog iš esmės pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, jog negalėjo vykdyti bendrovės vadovo funkcijų, kadangi su (duomenys neskelbtini) visi darbo santykiai buvo pasibaigę daugiau kaip 8 metus, šioje įmonėje nebedribo bei nebėjo vadovo pareigų.

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti JAR tvarkytojui. Šiuo atveju pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. K. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 17-19), tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių apie visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. atšaukimo iš užimamų pareigų – nėra. Pažymėtina, kad taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad V. K. būtų atsistatydinęs iš savo užimamų (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir apie tai informavęs JAR tvarkytoją.

Visgi skunde pareiškėjas nurodo, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. bendrovėje nedirba ir nebeina vadovo pareigų. Šiuo atveju pažymėtina, jog juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra imperatyviai reglamentuojami ABĮ, tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog SODRA buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. SODRA duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pabrėžtina, kad įmonės vadovas nėra įprastas darbuotojas, kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABĮ reglamentuota imperatyvi išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik SODRA nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su V. K., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Taigi akivaizdžiai matyti, jog šiuo atveju vadovo pareigas ėjo būtent pareiškėjas, kadangi jokie imperatyvūs veiksmai, numatyti ABĮ 37 straipsnyje, nebuvo atlikti, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti JAR tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pažymėtina, jog įmonės vadovo įgaliojimai negali būti suteikti arba pasibaigti nesilaikant ABĮ numatytos tvarkos bei nesant asmens, einančio vadovo pareigas, įgaliojimų pradžią ar pabaigą lemiančių sprendimų. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas laiko nustatytu, kad V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikdamas Registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, todėl V. K. paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcijos minimumui artima 615 Eur bauda, kuri yra teisinga ir proporcinga jo asmenybei ir padarytam nusižengimui, tokia bauda nėra per griežta bei atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikini nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. skundo netenkinti ir VĮ „Registrų Centras“ 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-282-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.