Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo atstovams advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, advokatui Tadui Dumbliauskui,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je I. C. (I. C.), gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, ­nedirbantis, (darbingumas 35 procentai), profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 valandą, kelio Šiauliai-Palanga 91-ame kilometre, Nugarių kaimo teritorijoje, Plungės rajone, I. C. (I. C.) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 1,68 promilės etilo alkoholio), vairuodamas savo automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, esant ištisinei horizontalaus ženklinimo linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas sudarė kliūtį priešprieša atvažiuojančiam automobiliui „BMW 520i“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. D., dėl to pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, manevruodamas kairėn, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su taip pat prieš pat susidūrimą judėjimo kryptį į dešinę pakeitusiu automobiliu „Hyundai Galloper“. Eismo įvykio metu, dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų žuvo automobilio „BMW 520i“ vairuotojas R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, buvo sužalota automobilio „BMW 520i“ mažametė keleivė E. D., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti automobilio „Hyundai Galloper“ keleiviai: L. C., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. C., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. Č., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais I. C. (I. C.) pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų; KET 117 punktą, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­masis I. C. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme parodė, kad išvažiuojant iš Kuršėnų tą dieną alkoholinių gėrimų negėrė, jautėsi gerai, buvo gėręs dieną prieš tai, girtumo prieš važiuojant nesitikrino. Mašinoje dukra A. ir jos draugas L. Č. buvo ant galinės automobilio sėdynės, dukra gulėjo, o L. Č. sėdėjo. Jo žmona L. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kas vyko toliau nepamena nuo smūgio eismo įvykio metu. Pripažįsta savo kaltę, kad sudarė kliūtį, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Teisme pagarsinus I. C. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 153-155), kaltinamasis juos pripažino teisingais, pripažino, kad buvo išvažiavęs į kitą juostą, tačiau nežino kas lėmė tokį išvažiavimą į priešpriešinę juostą. Išvakarėse alkoholio vartojo saikingai, laiku nuėjo miegoti, negali paaiškinti kodėl jam toks girtumas nustatytas, tačiau su nustatytu girtumu sutinka. Visus ieškinius pripažįsta, tačiau tiek žalos atlyginti neturės galimybės dėl to, kad pats po avarijos liko nedarbingas, neturi tiek turto ir santaupų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C177572 matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo savo automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turėjo teisę vairuoti tos rūšies transporto priemones, buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (T. 2 b. l. 159, 160, 161-162).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 2876/15(01) konstatuota, kad I. C. kraujyje rasta 1,68 promilės etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2015-10-04, 19.40 valandą) (T. 2, b. l. 149).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotas transporto priemonių susidūrimas - automobilių „Hyundai Galloper“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „BMW 520i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko kelyje Šiauliai-Palanga, 91-ame kilometre, Nugarių kaimo teritorijoje, Paukštakių seniūnijoje, Plungės rajone. Didžiausias leistinas važiavimo greitis eismo įvykio vietoje - 90 km/h. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,60 m. Didžiausia duženų koncentracijos vieta - automobilio „Hyundai Galloper“ važiavimo juostoje. Kelio danga - sausas asfaltas (T. 1, b. l. 19-21, 22, 23).

Liudytoja Modesta Gintvainytė teisme parodė, kad tada dirbo Plungės rajono policijos komisariate operatyvinėje grupėje tyrėja, į įvykio vietą kartu su budėtojo padėjėju Sigitu Prakopu ji išvyko pagal Klaipėdos apskrities VPK budėtojo pranešimą. Pirmieji į įvykio vietą atvyko kelių policijos patruliai Aurelija Stančikienė, Irmantas Skrodenis ir Egidijus Grikštas. Jai įvyko vietą padėjo apžiūrėti Egidijus Grikštas. Ant asfalto buvo daug plačiai išsimėčiusių automobilių detalių, įbrėžimų, schemą braižė iki sutemstant, visų pėdsakų gerai neužfiksavo, nes neturėjo gero įvykio vietos apšvietimo.

Liudytoja Aurelija Stančikienė teisme parodė, kad tada patruliavo su tarnybiniu policijos automobiliu, į įvykio vietą nuvyko gavus pranešimą apie įvykį. Ten jau buvo atvykę medikai, jie savo automobilį su įjungtais švyturėliais pastatė priekiu Šiaulių kryptimi. Ant kelio buvo chaosas, ji reguliavo eismą, stengėsi apsaugoti įvykio vietą. Buvo stabdymo žymės, daug šukių, tepalų, mėtėsi automobilių detalės, iš abiejų automobilių buvo išsimėtę daug daiktų, iš džipo buvo iškritę daug maisto produktų. Ji su Klaipėdos apskrities VPK palaikė ryšį per nešiojamą raciją. Gaisrininkai nuplovė kalią, nes kitaip nebuvo galima paleisti eismo. Įvykio vietoje išbuvo iki 22 valandos, paskui darbas vyko policijos komisariate. Ji pati automobilių apžiūros protokolų nerašė, tik pasirašė.

Liudytojas Egidijus Grikštas teisme parodė, kad tada jis patruliavo kartu su Aurelija Stančikiene ir Irmantu Skrodeniu, jis vairavo tarnybinį policijos automobilį, į įvykio vietą nuvyko pagal gautą budėtojo pranešimą. Įvykio vietoje buvo du greitosios pagalbos automobiliai, kelios gaisrinės mašinos, buvo susidūrusios dvi mašinos, viena jų buvo griovyje, kita gulėjo ant šono. Po jų atvažiavo operatyvinė grupė. Jų ekipažo užduotis buvo apsaugoti įvykio vietą, nustatyti liudininkus. Įvykio vietos apžiūrai vadovavo tyrėja Modesta Gintvainytė, vieną mašiną apžiūrėjo Aurelija Stančikienė, kitą mašiną - jis. Jis padėjo tyrėjai matuoti, po džipu buvo asfalto įskobimų, ant kelio buvo šukių, daržovių. Apžiūrint įvykio vietą sutemo, todėl buvo nuspręsta atvykti išaušus, bet iš ryto tyrimą perėmė Klaipėdos apskrities VPK.

L. I. Skrodenis teisme parodė, kad įvykio vietoje jis reguliavo eismą, kiti kolegos rinko medžiagą, apklausė įvykio dalyvius, fotografavo. Buvo dirbama iki tamsos, surinkus reikiamą medžiagą gaisrininkai plovė kelią.

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti transporto priemonių padangų pėdsakai, jų išsidėstymas važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu (T. 1, b. l. 24-26, 27).

Ekspertas Virginijus Pačebutas dėl eismo įvykio apžiūros teisme parodė, kad į įvykio vietą jis vyko gavus raštišką prašymą iš Klaipėdos apskrities VPK dalyvauti procesiniuose veiksmuose, kartu su juo vyko tyrėja Aina Skromanienė ir pareigūnė Romena Ruibytė. Įvykio vietoje tyrėja A. Skromanienė atliko apžiūrą kaip papildomą veiksmą, o apžiūroje jis dalyvavo kaip specialistas, nes tyrėją domino specifiniai, netipiniai pėdsakai kelyje, susiję su eismo įvykiu. Buvo paliktos padangų slydimo žymės, kelio dangos raižymų, rasti ir paimti daiktiniai įrodymai. Jam iš tyrėjos buvo žinomos įvykio aplinkybės, kad susidūrė mašinos priešingomis kryptimis, todėl buvo stengiamasi apžiūrėti kuo platesnę teritoriją. Tyrėja rašė kas buvo matoma, o antra pareigūnė vykdė matavimus. Tyrėja turėjo eismo įvykio vietos schemą. Įvykio vietoje išbuvo iki trijų valandų, tyrėja ant kelio dangos norėjo sužiūrėti visus nenormaliam judėjimui priskirtus pėdsakus. Lanku iš kairės kelio pusės į dešinę nuo Šiaulių buvo akivaizdūs pėdsakai ratų slydimo įstriža kryptimi, jie kirtosi su tokiu pat pėdsaku, buvo asfalto išskobimas, subraižymas. Iš kairės į dešinę pagal pėdsako vaizdą matėsi, kad jis paliktas protektoriaus išoriniu kraštu, kai ratas sukasi įstrižai į priekį, pagal galimybes visi šie pėdsakai buvo fotografuojami.

Liudytoja Aina Skromanienė teisme parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį kuriame žuvo žmonės, ji prokuroro pavedimu organizavo eksperto dalyvavimą, važiavo papildomai apžiūrėti įvykio vietą. Visada, kai eismo įvykyje žūva žmogus, važiuoja papildomai patys apsižiūrėti įvykio vietą. Kai kyla tokie įvykiai, kuriuose yra žuvusių, tyrimą vykdo Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos tarnyba. Tyrėjų, kurie tiria eismo įvykius, yra keturi, kai sudėtingesnės avarijos tiria ji, kaip turinti aukščiausią laipsnį ir didelę darbo patirtį. Jai V. Pačebuto pagalba buvo reikalinga kaip specialisto apžiūrint įvykio vietą, nes specialistas gali dalyvauti bet kokiame procesiniame veiksme, kur reikalinga specialisto pagalba. Nuvažiavus į eismo įvykio vietą ji buvo apžiūrėta, surašė papildomą eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, nes įvykio vietą jau buvo apžiūrėję Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai. Įvykio vietoje rado transporto priemonių pėdsakus, išmėtytus daiktus, juos pažymėjo savo schemoje, nepriskyrė kuriai transporto priemonei priklauso rasti pėdsakai, fiksavo visus pėdsakus, kurių adekvačiai važiuojančios transporto priemonės nepalieka - įbrėžimai, tepalų pėdsakai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad atvykus į Plungės rajone esančio Nugarių kaimo teritoriją, buvo apžiūrimas kelio Šiauliai - Palanga, 91 km 303 m ruožas. Apžiūra pradedama, fotografuojama ir matavimai atliekami žvelgiant kryptimi į Šiaulių pusę, judant link susidūrimo, įvykusio 2015-10-04, apie 18.45 valandą, vietos. Apžiūrimas kelio ruožas ir šlaitas dešinėje pusėje. 91,7 m atstume iki susidūrimo vietos yra trys signaliniai stulpeliai. Pirmasis signalinis stulpelis, kuris yra 91,7 m atstumu nuo susidūrimo vietos, nuo asfaltuotos kelio dangos krašto nutolęs 170 cm atstumu. 200 cm atstumu nuo asfaltuotos kelio dangos krašto prasideda šlaitas. Šlaito nuolydis - 100 cm per 230 cm atstumą. Antrasis signalinis stulpelis yra 42,1 m atstumu už pirmojo signalinio stulpelio. Šis signalinis stulpelis nuo asfaltuotos kelio dangos krašto nutolęs 155 cm atstumu. Šlaito pradžia sutampa su signalinio stulpelio įrengimo vieta. Šlaito nuolydis - 100 cm per 285 cm atstumą. Trečiasis signalinis stulpelis yra 49,6 m atstumu už antrojo signalinio stulpelio. Trečiasis signalinis stulpelis nuo asfaltuotos kelio dangos krašto nutolęs 150 cm atstumu. 310 cm atstumu nuo asfaltuotos dalies krašto įrengtas kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“ (KET Nr. 108). Šlaito pradžia sutampa su signalinio stulpelio įrengimo vieta. Šlaito nuolydis - 100 cm per 300 cm atstumą. Atstumas nuo kraštinės ištisinės linijos iki asfaltuotos kelio dangos krašto - 60 cm. Trečiasis signalinis stulpelis skersinio kelio profilio atžvilgiu sutampa su susidūrimo vieta, nurodyta LTEC Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 11K-135(16) (T. 4, b. l. 42, 43-44, 45-49, 50).

5. Nėra pagrindo teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW 520i“ vairuotojas R. D. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Hyundai Galloper“.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1.68 promilės etilo alkoholio) I. C.. Girtumą patvirtina specialisto išvada Nr. T-N 2876/15(01) (T. 2, b. l. 149).

Dėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytos priežasties I. C. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją skiriančią priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo R. D. vairuojamas automobilis „BMW 520i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su trimis keleiviais. Tai patvirtina: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (T. 1, b. l. 19-21, 22, 23); papildomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (T. 1, b. l. 24-26, 27); paties kaltinamojo I. C. dalinis kaltės pripažinimas, liudytojai S. M., S. B., K. Z., V. V., nukentėjusieji L. Č., L. C.. Komisijinės ekspertizės akto Nr. 11-1122(17) išvados 2 ir 6 punktuose, be kita ko, konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Hyundai Galloper“ vairuotojas I. C. privalėjo nesudaryti priešpriešai važiuojančio automobilio „BMW 520i“ vairuotojui kliūties, t. y. neįvažiuoti į priešpriešinio eismo skirtą važiuojamosios dalies pusę. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Hyundai Galloper“ vairuotojas I. C., važiuodamas priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje sudarė pavojingą kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam automobilio „BMW 520i“ vairuotojui R. D. (T. 5, b. l. 19-27).

R. D., nusukdamas nuo kliūties į kairę, tuo metu laisvą eismo juostą, susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu I. C. vairuojamu automobiliu „Hyundai Galloper“. Šio eismo įvykio metu žuvo trys žmonės, dviem žmonėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, vienam žmogui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vienam žmogui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina: specialisto išvada Nr. M600/15(03), kad R. D. mirė nuo sunkių sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu sukeltų komplikacijų, nukraujavimo į vidaus ertmes (T. 1, b. l. 68-70), specialisto išvada Nr. M602/15(03), kad M. D. mirė nuo sunkių sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu sukeltų komplikacijų, nukraujavimo į vidaus ertmes ir išorę (T. 1, b. l. 80-82), specialisto išvada Nr. M601/15(03), kad U. D. mirė nuo išnirimo atlantiniame pakaušio sąnaryje su nugaros smegenų viršutinės dalies nutraukimu (T. 1, b. l. 85-89), specialisto išvada Nr. G2216/15(03), kad E. D. eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 100-101), specialisto išvada Nr. G2375/15(03), kad L. C. eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 2, b. l. 54-55), specialisto išvada Nr. G2217/15(03), kad A. C. eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 2, b. l. 65-67), specialisto išvada Nr. G2209/15(03), kad L. Č. eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 2, b. l. 83). Komisijinės ekspertizės akto Nr. 11-1122(17) išvados 2 ir 6 punktuose, be kita ko, konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW 520i“ vairuotojas R. D. iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, neįvažiuojant į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę. Nusukimas nuo kliūties į kairę, kaip būdas išvengti eismo įvykio, techniniu požiūriu yra nepriimtinas, tačiau negalima teigti, kad buvusioje avarinėje situacijoje techniniu požiūriu automobilio „BMW 520i“ vairuotojo R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (T. 5, b. l. 19-27).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių yra priežastinis ryšys. Komisijinės ekspertizės akto Nr. 11-1122(17) išvadose yra konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Hyundai Galloper“ vairuotojas I. C., važiuodamas priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje sudarė pavojingą kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam automobilio „BMW 520i“ vairuotojui R. D. (T. 5, b. l. 19-27). Ši išvada patvirtina ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą Nr. 11K-135(16), kad pagrinde sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu techniniu požiūriu buvo automobilio „Hyundai Galloper“ vairuotojo I. C. veiksmai - kelio ruože, kuriame priešpriešinio eismo juostas skiria horizontalaus kelio ženklinimo ištisinė linija, keldamas grėsmę eismo saugumui išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei sudarė kliūtį priešpriešai savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusiam automobiliui „BMW 520“ bei su juo susidūrė (T. 1, b. l. 49-60), ir paneigia eksperto išvadą Nr. MV 2017-34, kad automobilio „BMW 520i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. D. veiksmai - savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio nekeičiant važiavimo krypties arba sukant į dešinį kelkraštį, kai kilo grėsmė eismo saugumui, bet pasuko į priešingos krypties transportui skirtą eismo juostą - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu (T. 5, b. l. 19-27).

Iš šios avarinės situacijos matyti, kad I. C. atliktas pavojingas manevras R. D. privertė priimti skubų sprendimą kaip išvengti automobilių susidūrimo. I. C. vairuojamas automobilis kirto ištisinę liniją be jokios pateisinamos priežasties, nerodydamas posūkio signalo, ko pasėkoje R. D. priėmė sprendimą nusukti savo vairuojamą automobilį ne į pakankamai statų šlaitą dešinėje kelio pusėje (T. 4, b. l. 42, 43-44, 45-49, 50), o į laisvą priešpriešinio eismo juostą, į kurią grįždamas I. C. vairuojamas automobilis susidūrė su R. D. vairuojamu automobiliu. I. C. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 117 punkto reikalavimus, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

Šių nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo I. C. kaltę, kad jis vairuodamas savo automobilį „Hyundai Galloper“ būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo trys žmonės, jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis I. C. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T. 2, b. l. 163), neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (T. 2, b. l. 165-167), dirbo (T. 2, b. l. 170). Už jo padarytą nusikalstamą veiką alternatyvios bausmių rūšys laisvės atėmimui nenumatytos. Švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo klausimas nesvarstytinas, nesant BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p.). Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Šią nusikalstamą veiką I. C. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl šių neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo trys žmonės, buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų - sunkiai, vienas - nesunkiai, vienas - nežymiai.

Kaltinamojo veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo taip pat šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, nes 2009-06-25 už jo padarytą teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. (įstatymas galiojo iki 2018-01-01), jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams (T. 2, b. l. 165). Ši administracinė nuobauda nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajam, jis vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtina bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

I. C. netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos dėl bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamam asmeniui, kadangi šios nuostatos taikomos tik asmenims, padariusiems tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, o asmenims, padariusiems neatsargų nusikaltimą, galioja tik tuo atveju, jei įstatymo sankcijoje už neatsargų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas prilygsta laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, įstatyme nustatytam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t. y. neviršija šešerių metų (BK 11 str. 3 ir 4 d.). Asmenims, teisiamiems už kitų kategorijų nusikalstamas veikas ar už neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip šešeriems metams, šio straipsnio nuostatos teismui nėra privalomos. Be to, BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes. Kadangi BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus dydis yra dešimt metų, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas itin sunkias pasekmes, teismas I. C. skiria sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendžia, kad tik tokios bausmės paskyrimas pasiektų bausmės tikslus ir būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Bausmės paskirčiai įgyvendinti I. C. kartu su laisvės atėmimo bausme skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – draudikas ir kaltininkas. CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pagrindu ir draudikui. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio, CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Tačiau neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Įstatyminės atstovės N. N. E. D. naudai pareikštas civilinis ieškinys bendrai 252450,44 Eur sumai (T. 1, b. l. 102-110, 111-125; T. 4, b. l. 78-79), dėl 200000 Eur neturtinės žalos priteisimo, 52450,44 Eur turtinės žalos priteisimo.

N. N. pareikštas civilinis ieškinys bendrai 104777,50 Eur sumai (T. 1, b. l. 138-144, 145-167; T. 4, b. l.76-77), dėl 100000 Eur neturtinės žalos priteisimo, 4777,50 Eur turtinės žalos priteisimo. N. N. atstovas advokatas Vincas Pacevičius prašė teismo priteisti N. N. 4700 Eur jos turėtų išlaidų už advokato paslaugas (T. 5, b. l. 93-103).

V. D. ir A. D. pareikštas civilinis ieškinys (T. 1, b. l. 183-189, 190-194; T. 4, b. l. 68-74), dėl 100000 Eur neturtinės ir 526,99 Eur turtinės žalos priteisimo V. D., 100000 Eur neturtinės žalos priteisimo A. D..

M. Š. pareikštas civilinis ieškinys (T. 2, b. l. 14-19, 20-26; T. 4, b. l. 80-81), dėl 100000 Eur neturtinės žalos priteisimo, 55,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

K. P. pareikštas civilinis ieškinys (T. 2, b. l. 34-39, 40-42; T. 4, b. l. 65-66), dėl 100000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovas I. C. ieškinius pripažino.

Civilinis atsakovas – draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepime į visų ieškovų civilinius ieškinius pasisakė, kad draudimo bendrovė vertindama eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą neturtinę žalą, priėjo prie išvados, kad nukentėjusiosios E. D. eismo įvykio metu patirta neturtinė žala sudaro didžiausią dalį, todėl, vadovaujantis TPVCAPDį 11 str. 1 d. 3 p., priėmė sprendimą visą mokėtiną neturtinės žalos draudimo išmoką - 5.000,00 Eur išmokėti į nukentėjusiosios įstatyminės atstovės N. N. nurodytą banko sąskaitą. Vadovaujantis LR CK 6.284 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į ieškovės E. D. pateikiamus įrodymus, pripažintina, kad jos tėvo jai teikiama išlaikymo dalis sudaro 156,10 Eur. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus pripažintina, kad M. D. (nukentėjusiosios motina) 2 mėnesius iki eismo įvykio nedirbo, pajamų negavo, todėl įvertinti negautų pajamų fakto dėl M. D. žūties draudimo bendrovė negali. Nukentėjusiajai E. D. yra paskirta 209,76 Eur našlaičių pensija, kuri yra mokama iki jos pilnametystės. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žalos bylos duomenimis pripažįstama, kad Valstybinio socialinio draudimo mokama našlaičių pensija pilnai padengia nukentėjusios patiriamą žalą dėl negautų pajamų, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei į pateikiamus rašytinius įrodymus, draudimo bendrovė, vadovaudamasi LR TPVCAPDį 19 straipsnio 6 dalimi, atsisako atlyginti nukentėjusios E. D. patirtą žalą dėl negautų pajamų.

Teisme civilinio atsakovo - draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl išmokėtinų ir atsisakytinų išmokėti sumų nukentėjusiajai E. D.. Nurodė, kad pagal ieškovės V. D. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo draudikas nusprendė išmokėti 116,98 Eur kelionės išlaidų iš Lietuvos į Londoną, 78,49 Eur kelionės išlaidų iš Londono į Lietuvą. Nesutinka atlyginti 77,99 Eur gydymo išlaidų pagal kvitus už vaistus, nes nėra išrašų, neaišku dėl kokių priežasčių jie pirkti, 136,98 Eur už skrydžio bilietus, kadangi nepateikti duomenys, koks kelionės tikslas ir maršrutas, 13,00 Eur išlaidų už autobuso bilietą į oro uostą ir 21,98 Eur išlaidų Ryannair kompanijai, kadangi mokėta 2015-10-02 prieš eismo įvykį. Pagal ieškovės N. N. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo draudikas nusprendė išmokėti 39,33 Eur už vaistus, 101,26 Eur už įvykio metu sudaužytus vaiko akinius, 694,20 Eur už gedulingus pietus neįskaitant 140 Eur alkoholio kainos, neįskaitant 490,00 Eur sumos 4 savaičių minėjimo pietų, nes nėra laidojimo proceso dalis ir nepriskiriama prie būtinų laidojimo išlaidų, 20,28 Eur už palatos nuomą ligoninėje, 3082,00 Eur išlaidų kapavietės tvarkymui, paminklo gamybai, 236,24 Eur kelionės išlaidų, bendrą sumą 4173,31 Eur. Visos išmokos sulaikytos kol teismas paskelbs nuosprendį, tada atsakovas spręs apie išmokas. Likusioje dalyje ieškovų ieškinius prašo atmesti.

Sprendžiant ieškovų civilinių ieškinių reikalavimus dėl jiems priteistinų sumų turtinei žalai atlyginti, teismas sutinka su civilinio atsakovo - draudimo bendrovės atstovo pozicija, kad E. D. yra paskirta 209,76 Eur našlaičių pensija iki jos pilnametystės, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl jos ieškinio reikalavimas atmestinas. V. D. ir N. N. ieškinių reikalavimai draudimo bendrovės pagrįstai sumažinti nesant pakankamai jų dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl tos pačios priežasties reikalavimo teisė negali būti perkelta kaltinamajam, todėl abiejų ieškovių reikalavimai likusioje dalyje atmestini. Priimtinas ieškovo M. Š. atsakymas savo civilinio ieškinio reikalavimo dėl 55,20 Eur turtinės žalos priteisimo.

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir kaltininko interesus. I. C. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį - automobilį esant neblaiviam, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Nesant duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė tokių sunkių pasekmių, nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Byloje yra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį – areštuotas jo nekilnojamasis turtas, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra praradęs 75 procentus darbingumo (T. 5, b. l. 72). Taikant pusiausvyrą tarp ieškovų teisių į neturtinės žalos įgyvendinimą ir žalą padariusio atsakovo turtinės padėties, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovams.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiami ieškovų reikalavimai priteisti kiekvieno jų prašomą neturtinės žalos dydį, atsakovo ir ieškovų interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visų ieškovų ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.

Dėl staigios ir netikėtos trijų nukentėjusiųjų mirties eismo įvykio metu, visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai. Teismas sprendžia, kad didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusiųjų dukra E. D., kuri neteko abiejų tėvų ir sesers, pati buvo sunkiai sužalota, yra liekamųjų reiškinių. Didelį emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus patyrė žuvusiųjų tėvai N. N., A. D., prie kurių išlaikymo prisidėjo žuvę vaikai, V. D., žuvusiųjų brolis M. Š. ir sesuo K. P..

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą praktiką baudžiamosiose bylose kai eismo įvykio metu žūva žmogus, kai artimiesiems priteistos neturtinės žalos sumos yra nuo 4344,00 Eur iki 72405,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-560/2008, 2K-358/2009, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-445/2014, 2K-243/2015 ir kt.).

Reikalavimas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. N. naudai priteisimo 4700 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi advokatas Vincas Pacevičius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai, kurios priteistinos iš I. C..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. C. (I. C.) pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį, ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. C. (I. C.) faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. C. (I. C.) uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš I. C. (I. C.) priteisti 100000 Eur (šimtą tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti E. D.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Iki E. D. pilnametystės priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jos globėją N. N..

N. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per struktūrinį padalinį Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, priteisti 4173,31 Eur (keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt tris eurus 31 ct) turtinei žalai atlyginti N. N.. Iš I. C. (I. C.) priteisti 50000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 4700 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą N. N.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per struktūrinį padalinį Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, priteisti 195,47 Eur (šimtą aštuoniasdešimt devyniasdešimt penkis eurus 47 ct) turtinei žalai atlyginti V. D.. Iš I. C. (I. C.) priteisti 50000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti V. D.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš I. C. (I. C.) priteisti 50000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti A. D.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš I. C. (I. C.) priteisti 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti M. Š.. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priimti ieškovo M. Š. atsakymą savo civilinio ieškinio reikalavimo dėl 55,20 Eur turtinės žalos priteisimo, ieškinio nagrinėjimo procesą šioje dalyje nutraukti.

K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš I. C. (I. C.) priteisti 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti K. P.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo, pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. C. (I. C.), a/k (duomenys neskelbtini), vardu registruotam nekilnojamajam turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Leisti I. C. (I. C.) valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti.

Daiktinius įrodymus: automobilį „BMW 520i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. D.; automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. C. (I. C.); automobilių nuolaužas išimtas įvykio vietoje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip bevertes.

Tris CD laikmenas su fotografijomis iš eismo įvykio vietos apžiūros – palikti prijungtas prie bylos.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.