Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB SPD „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., 2015-05-05, nuo 15:25 val. iki 16:30 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) bei 2016-06-10, nuo 13:01 iki 13:49 val., Šiaulių apskrities VPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju, bei 2018-01-23 Šiaulių apygardos teisme, (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju visų šių apklausų metu davė melagingus parodymus apie tai, kad 2015-04-26 apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, esančioje miškingoje, negyvenamoje vietovėje, prieš nukentėjusįjį M. B. padarytoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo nei M. K., nei N. A., nei J. J., bei melagingai parodė, kad E. P. nusikalstamą veiką M. B. atžvilgiu įvykdė veikdamas bendrai su kitais jam nepažįstamais asmenimis, o jo tokio turinio parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma bei 2018-04-19 priimtu bei įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

- Šiaulių apygardos teismo 2018-04-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad E. P., N. A., J. J. bei M. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, naudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B., savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą E. P. tariamą teisę į padarytą žalą, t. y. reikalaudami atlyginti 200 eurų žalą už sudaužytą laikrodį ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. E. P., N. A., J. J. bei M. K. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl šių veiksmų pripažinti kaltu padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nuteisti laisvė atėmimo bausmėmis. Teismas šiame nuosprendyje nurodė, kad atmeta liudytojo L. V. parodymus, kad jis įvykio vietoje iš ten dalyvavusių asmenų pažino tik kaltinamąjį E. P. ir nukentėjusįjį M. B., o nukentėjusįjį į įvykio vietą vežė tik pasikalbėti su kaltinamuoju E. P. ir nematė, kad prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo tik kaltinamasis E. P. (b. l. 30-55);

- Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-29 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pakeistas bausmės dydis nuteistajam M. K. ir pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nurodyta, kad apygardos teismas pagrįstai atmetė kaip nepatikimus liudytojo L. V. parodymus apie tai, kad iš įvykyje dalyvavusių asmenų jis pažinojo tik nuteistąjį E. P. ir nukentėjusįjį M. B., kitų asmenų nepažinojo, jų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamo smurto nematė. Teisėjų kolegija sutiko su tokiu minėto liudytojo parodymų vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą M. B. atžvilgiu įvykdė ne tik E. P., bet ir kartu su juo buvę ir bendrai veikę M. K., J. J., N. A.. Tuo tarpu liudytojas sąmoningai nutylėjo aplinkybes apie jam žinomai dalyvavusius nusikaltime kitus asmenis (b. l. 56-75-96);

- 2019-06-21 liudytoju apklaustas M. B.parodė, kad 2015-04-26 L. V. jį atvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Ten turėjo susitikti su jo laukiančiu E. P.. Pastarasis miške buvo kartu su iš matymo žinomu N. A. bei kitais asmenimis, kurie tuo metu dar buvo nematyti ir nepažįstami. Po įvykio peržiūrėjęs E. P. profilį „Facebooke“, pagal ten rastas nuotraukas atpažino M. K. bei J. J., kaip buvusius miške kartu su E. P.. L. V. dar prieš įvykį buvo matęs (duomenys neskelbtini) miestelyje kalbantį su N. A., todėl šis tikrai turėjo atpažinti, jog įvykio metu miške buvo ir N. A.. Žino, jog E. P. pažįsta M. K., nes po įvykio (duomenys neskelbtini) ne kartą juos abu matė vaikščiojančius, o L. V. yra geras E. P. draugas, todėl M. K. ir N. A., jo manymu, tikrai pažįsta. Be to, L. V. kartu su M. P. buvo atvažiavę pas jį į darbą ir prašė, kad atsiimtų pareiškimą, siūlė už tai atsilyginti, sakė, kad įvykio metu, kuomet buvo sumuštas, miške buvo ir normalių žmonių. Paklausus, kas tokie jį sumušę asmenys, L. V. atsakė, kad jų neišduos, nes vienam jų jau gresia teistumas, o dar viena byla tik pakenks tam žmogui. Iš tokių L. V. kalbų suprato, kad jis miške buvusius asmenis tikrai pažįsta (b. l. 103-106);

- 2015-05-05 ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklaustas L. V., būdamas įspėtas dėl įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal LR BPK 163 straipsnį, taip pat ir už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, parodė, kad konflikto metu, kuomet buvo sumuštas M. B., kartu su E. P. buvusių asmenų nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. M. K. bei N. A. pažįsta iš matymo ir gali pasakyti, kad jų įvykio vietoje nebuvo (b. l. 17-19);

- 2016-06-10 ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklaustas L. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal LR BPK 163 straipsnį, taip pat ir už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, parodė, kad M. K. bei N. A. pažįsta iš matymo, susitikę pasisveikina. Taip pat pažįsta iš matymo vaikiną, vardu J., tačiau ar jo pavardė J., nežino. 2015-04-26 konflikto metu, kuomet buvo sumuštas M. B., nematė, kad kartu su E. P. būtų buvęs M. K., N. A. bei iš matymo pažįstamas J., mano, kad jų ten nebuvo (b. l. 21-23);

- Šiaulių apygardos teisme 2016-06-10 teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklaustas L. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal LR BPK 163 straipsnį, taip pat ir už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, parodė, kad kaltinamuosius N. A., J. J., M. K., kurie dalyvauja posėdyje, pažįsta, susitikę sveikinasi. 2015-04-26 įvykio, kuomet buvo sumuštas nukentėjusysis M. B., nelabai pamena. Matė, kaip M. B. miške mušė E. P., kartu su juo dar buvo trys ar keturi žmonės, kurių nepažįsta ir teismo salėje jų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos sakė, kad su E. P. buvo du asmenys, šio posėdžio metu sako, kad trys ar keturi, nes neprisimena kiek jų buvo. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. J. J. pažįsta, su juo yra tekę susitikti gal sportuojant, ar kokiame renginyje. Jeigu jis būtų buvęs įvykio vietoje, kur buvo sumuštas M. B., būtų jį ten pastebėjęs. Iki įvykio yra matęs E. P. kartu su N. A., M. K., J. J. (b. l. 99, 24-26);

- Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad byloje apklaustas liudytoju L. V., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal LR BPK 163 straipsnį, taip pat ir už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, buvęs tiesioginiu nusikalstamos veikos liudytoju, matęs nusikaltime visus dalyvavusius asmenis bei pažinodamas šioje byloje nuteistuosius ir nukentėjusįjį M. B., kurį pats atvežė į nusikaltimo vietą, tiek ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 5 d., 2016 m. birželio 10 d., tiek ir apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos 2018 m. sausio 23 d. teisiamajame posėdyje, kategoriškai neigė, jog nusikaltime dalyvavo nuteistieji M. K., N. A., J. J.. E. P. nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu nusikaltimą įvykdė, veikdamas bendrai su jam nepažįstamais asmenimis, kurių jokių duomenų nežino. Tokio turinio liudytojo parodymai buvo paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl tokiuose L. V. veiksmuose gali būti požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. (b. l. 3-4).

Išdėstyti įrodymai šiuo atveju vienareikšmiškai patvirtina, kad L. V. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Tokias išvadas leidžia daryti tiek kaltinamojo L. V. duoti gana išsamūs, detalizuoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nuoširdus gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga, būtent liudytojų apklausos protokolai, Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai sprendimai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama L. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Akivaizdu, kad L. V., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. policijos įstaigoje ir Šiaulių apygardos teisme, apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, kad 2015-04-26 apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, esančioje miškingoje, negyvenamoje vietovėje, prieš nukentėjusįjį M. B. padarytoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo nei M. K., nei N. A., nei J. J., bei melagingai parodė, kad E. P. nusikalstamą veiką M. B. atžvilgiu įvykdė veikdamas bendrai su kitais jam nepažįstamais asmenimis. Įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu nustatyta, kad tokio turinio parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). L. V. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

L. V. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. V. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas neteistas. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau grubių administracinių nusižengimų nėra padaręs, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 137-142), dirbantis (b. l. 136). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje L. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. V., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, nėra padariusi grubių administracinių nusižengimų, dirbanti), kuri, kaip sutuoktinė, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti L. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl L. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus tai, kad melagingi parodymai buvo teikti net 3 kartus, nustatytinas ilgesnis nei prašė kaltinamasis laidavimo terminas, būtent 1 metų 3 mėnesių trukmės.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga L. V., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamas, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Tokio dydžio įmoka, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – ir nusikaltimo mastą (2 kartus melavimas policijos įstaigoje, 1 kartą – Šiaulių apygardos teismo posėdyje), teismo nuomone, visiškai pakankama teisingumo principo įgyvendinimui bei kaltinamojo asmens paveikimui teigiama prasme, be to, mažesnio dydžio įmokos pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai skirtinos padarius mažesnio pavojingumo nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į L. V. turtinę padėtį (įmonės direktorius, gauna stabilias pajamas), nustatytinas 3 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą L. V. atžvilgiu nutraukti.

L. V. perduoti L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią L. V. privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.