Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra jis, 2016 m. lapkričio 1 d., 13.32 val. kelyje A13 Klaipėda – Liepoja, aštuntajame kilometre, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ,,VW Golf“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) už greičio viršijimą, sėdėdamas nežymėtame policijos tarnybiniame automobilyje „Audi A 6“, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už greičio viršijimą - 56,0 km/h, valstybės tarnautojams - Lietuvos kelių policijos tarnybos SPS specialistui A. R. ir vyriausiajam patruliui S. S. siūlė susitarti, jog greičio viršijimas nebūtų užfiksuotas, davė 150 eurų kyšį, kad nebūtų rašomas protokolas.

Be to, V. V. siūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra jis, 2016 m. lapkričio 12 d., 22.19 val., Klaipėdos mieste Mokyklos gatvėje, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis “VW Multivan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už greičio viršijimą, sėdėdamas savo automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą 41,0 km/h, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, valstybės tarnautojui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadui K. V. tiesiogiai žodžiu pasiūlė 200 eurų kyšį, kad greičio viršijimas nebūtų užfiksuotas ir nebūtų rašomas protokolas.

Dėl 2016 m. lapkričio 1 d. papirkimo

Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 133-134), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi. Teisme kaltinamasis V. V. parodė, kad lapkričio 1 d. važiavo ne savo automobiliu. Buvo susitaręs su tėvais ir važiavo į kapines. Visą dieną buvo išsiblaškęs ir netyčia viršijo greitį. Pamatė, kad jį stabdo nežymėtas automobilis su švyturėliais. Sustojo. Priėjo pareigūnas, paprašė vairuotojo pažymėjimo ir pakvietė į automobilį. Pasakė, kad kvietėsi dėl greičio viršijimo. Kai sėdėjo tarnybinio automobilio gale, jam pasakė, kad rašys protokolą. Jis su pažeidimu sutiko, bet nenorėdamas prarasti teisių, pasidėjo ant galinės sėdynės pinigus prie savęs. Pareigūnas pažiūrėjo ir pasakė, kad taip negalima, įspėjo, kad gresia atsakomybė už papirkimą ir liepė eiti į savo automobilį. Pareigūnui siūlė pinigus, kiek prisimena, gal porą kartų. Lipdamas norėjo pasiimti pinigus, bet pareigūnai sakė juos palikti ir eiti į savo mašiną. Tada atvažiavo kitas ekipažas ir išsivežė jį į policiją. Pripažįsta, kad davė kyšį, bet teisės jam reikalingos, buvo išsigandęs, neapgalvotai pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. V. parodymų, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina tokie teisme ištirti įrodymai:

Liudytojas S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad darbo metu sustabdė kaltinamojo automobilį už greičio viršijimą. Atsimena, kad vairuotojas sėdėjo pas jį automobilyje. Iki įvykio asmens nepažinojo. Turbūt buvo kažkoks susitarimas, bendravimas vyko. Kad paprašė palaukti automobilyje ir, kad bus sulaikytas už kyšio davimą , buvo įspėtas, kadangi yra buvę atvejų, kad asmenį įspėjus jis sprunka iš automobilio. Manau, kad tikrai šiuo atveju asmuo buvo įspėtas.. Kai pareigūnai yra skatinami dalyvaujant prieš korupcija nėra atsižvelgiama į tai, kie tų asmenų sustabdei ir nubaudei.

Dėl 2016 m. lapkričio 12 d. papirkimo

Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos F. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja pagarsintus parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. R. parodė, kad 2016-11-12 dirbo AP “ (duomenys neskelbtini)”, 22.19 val., policinės priemonės metu Klaipėdos mieste, Mokyklos gatvėje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas K. V. už greičio viršijimą sustabdė automobilį „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) Ji tuo metu stovėjo 30 metrų atstumu nuo automobilio, kuris buvo sustabdytas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą. K. V. ir autotransporto priemonės vairuotojo, padariusio pažeidimą, pokalbio turinio negirdėjo. Kaip K. V. buvo siūlomas kyšis, negirdėjo. Matė, kad K. V. sustabdyto automobilio vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, o K. V. stovėjo prie jo automobilio lango. Pareigūnas K. V. tuo metu, kai kalbėjosi su pažeidėju, racija nesinaudojo. Niekam neskambino. Po kiek tai minučių, po 5-10 minučių, K. V. kreipėsi į ją, kad ji surašytų padariusiam pažeidimą vairuotojui, t. y. V. V. ATP protokolą, ROIK: 16063199521, už greičio viršijimą. Nieko apie tai, kad vairuotojas prašė jo nefiksuoti pažeidimo, V. V. jai nesakė. V. V. jai parodė greičio matavimo prietaiso parodymus, nes greitį reikėjo įtraukti į protokolą ir padavė pažeidėjo dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą ir toliau nuėjo dirbti, t. y. vykdyti prevencines priemones. Protokolo surašymo metu pažeidėjas V. V. nieko apie tai, kad jis siūlė kyšį pareigūnui neminėjo. Surašiusi protokolą, leido pažeidėjui V. V. išlipti iš tarnybinio automobilio ir išlipo kartu su juo. Lauke ji padavė dokumentus pažeidėjui V. V., bet prie jų beveik iš karto priėjo pareigūnas K. V. ir paprašė V. V., kad jis jam vėl paduotų dokumentus, nes jiems reikės nuvykti į policijos komisariatą dėl bandymo papirkti policijos pareigūną. Kokio dydžio kyšį pažeidėjas siūlė K. V., nežino, negirdėjo. Tada ji sužinojo, kad asmuo, kuriam ji surašė protokolą, bandė papirkti K. V.. K. V. per raciją pranešė Klaipėdos miesto budėtojų daliai, kad į policijos komisariatą bus pristatytas asmuo, bandęs papirkti pareigūną. Ar buvo ką nors į tai sakęs V. V. neatsimena (b.l. 119-120).

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad V. V. pažįsta apie 10 metų, kartu gyvena dvejus metus, augina bendrą vaiką. V. V. gali apibūdinti kaip atsakingą, draugišką, visiems padedantį. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Buvo bausta už tai, kad vairuojant automobilį kalbėjo telefonu. Už greičio viršijimą buvo paskutinė nuobauda. Šeimoje sprendimai priimami bendrai, dėl pirmo padaryto pažeidimo V. V. labai pergyveno, jai sunku patikėti, kad jis galėjo vėl taip padaryti. Lapkričio 12 d. jai vakare skambino V. V., jis sakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, pasakė, kad jį nori pakišti už tą patį nusižengimą. Suprato, kad jis kalba apie bandymą papirkti policijos pareigūną. Jis grįžęs pergyveno, sakė, jog viršijo greitį, jį sustabdęs pareigūnas liepė eiti į kitą automobilį, kur sėdėjo kitas pareigūnas, o tas nuėjo kalbėtis telefonu. Kai jam buvo surašytas protokolas, jis jau ėjo link savo automobilio, tada jam pasakė, kad bus sulaikomas.

Iš 2016-11-12 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad be kitų daiktų ir pinigų iš kaltinamojo, iš karto po įvykio buvo paimti 6014, 27 EUR (b.l. 97).

2016 m. lapkričio 12 d., 22.36 val. V. V. pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30N-77425251-16, kuriame nurodyta, kad jis 2016-11-12, 22.19 val., vairuodamas transporto priemonę „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mokyklos Artojo gatvėmis, Klaipėdoje, t.y. gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 91 km/h greičiu. Nustatytą greitų viršijo 41 km/h, po paklaidos nustatytą greitį viršijo 39 km/h (b.l. 99), 2016-11-12, 22.38 val. priimtas nutarimas, kuriuo V. V. pagal ATPK 124 str. 4 d. paskirta 120 eurų dydžio bauda, skiriant nuobaudą atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę - kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 98).

BK 227 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-406/2011).

Be to, pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad visiškai įrodyta, jog V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.

Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme neigė siūlęs policijos pareigūnui kyšį, teigė, kad jokios kalbos apie pinigus nebuvo. Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog pažeidimo (viršyto greičio) jis neginčijo, tačiau tikrinusiam pareigūnui pasakęs, kad prieš savaitę buvo nubaustas dėl greičio viršijimo ir dabar laukia teismo bei paprašė, kad jį paleistų. Teisme kaltinamasis V. V. teigė, kad pareigūno tik prašė, kad jo nebaustų, nes ką tik buvo viršijęs greitį, pinigų pareigūnui nesiūlė.

Tokią kaltinamojo V. V. versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisme apklaustas liudytojas K. V. nurodė, jog 2016-11-12 sustabdęs V. V. vairuojamą automobilį dėl viršyto greičio, vairuotojui prisistatė, supažindino su greičio matuoklio rodmenimis ir vairuotojo paprašė eiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. V. V. prašė nerašyti protokolo, tačiau jis asmeniui pasakė, jog vis tiek pažeidimas bus fiksuojamas. Tada vairuotojas pasiūlė kažkokią pinigų sumą, jog nebūtų rašomas protokolas, vairuotojas pinigus siūlė ne vieną kartą, buvo įspėtas, tačiau vairuotojas kelis kartus vis prašė susitarti, kad nebūtų rašomas protokolas. Jis vairuotojo vis tiek pareikalavo eiti su juo prie tarnybinio automobilio. Tuo metu laisvai kolegei padavė dokumentus ir sakė V. V. eiti su pareigūne iki tarnybinio automobilio, kad ji surašytų protokolą. O jis ėjo toliau fiksuoti kitų automobilių greitį. Kai vairuotojas išlipo iš tarnybinio automobilio, jam pasakė, kad turės važiuoti iki policijos komisariato dėl bandymo papirkti policijos pareigūną. Su V. V. pokalbis, dokumentų pateikimas, jo siūlymai susitarti, truko kelias minutes.

Tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos liudytojo K. V. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, kad priėjęs prie automobilio jis vairuotojui prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį ir supažindino su prietaiso parodymais dėl viršyto greičio. Iš asmens tapatybės kortelės nustatė, kad automobilį vairuoja V. V., vairuotojas su pažeidimu sutiko ir prašė nerašyti ATP protokolo. Atsakė, kad to padaryti negali, nes yra užfiksuotas KET pažeidimas, privalo surašyti protokolą. Vairuotojas aiškino, kad neseniai viršijo leistiną greitį ir laukia bylos nagrinėjimo, kuris vyks teisme, todėl nenori daugiau „problemų“. Toliau primygtinai prašė nefiksuoti pažeidimo ir pasiūlė 200 eurų už tai, kad nebūtų rašomas protokolas. Vairuotoją įspėjo, kad bandymas papirkti policijos pareigūną užtraukia baudžiamąją atsakomybę. V. V. atsakė, kad viską supranta, kad tai yra draudžiama įstatymu. Jis dar kartą siūlė sumokėti 200 eurų ir jį paleisti. Teigė, kad niekas to nesužinos. Vairuotoją dar kartą įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir pakvietė į tarnybinį automobilį protokolo surašymui (b.l. 94). Tarnybiniame pranešime, kuris rašytas iš karto po įvykio, užfiksuotos aplinkybės sutampa su liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 108), taip pat akistatos metu nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 111-114) bei teisme duotais parodymais.

Liudytoja F. R. teisme parodė, kad apie tai, jog K. V. pasiūlytas kyšis ji sužinojo tik tada, kai surašė protokolą. Jos kolega iki protokolo rašymo jai nieko nepasakė apie kyšio siūlymo. Kolega K. V. tikrino vairuotojo V. V. dokumentus, tikrinimas užtruko apie 5-10 minučių, tai yra ilgiau nei įprastai. Įprastai patikrina dokumentus per 2-3 minutes. Jai kilo įtarimas, kad labai ilgai bendrauja su vairuotoju, o po to nebuvo laiko bendrauti su kolega, nes iš karto vyko į komisariatą. Prieš protokolo rašymą, kai atnešė dokumentus, ji stovėjo lauke. Tokias pačias aplinkybes liudytoja F. R. nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (119-120).

Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. už 2016-11-12 viršytą greitį surašytas protokolas ir tą pačią dieną priimtu nutarimu paskirta administracinė nuobauda.

Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas kaltinamojo V. V. versija, kad jis kyšio policijos pareigūnui nesiūlė, tik prašė jį paleisti, jo nebausti, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo V. V. versiją paneigia nuoseklūs liudytojų K. V. ir F. R. parodymai – liudytojas K. V. teisme aiškiai patvirtino, kad už tai, jog nebūtų rašomas protokolas V. V. jam pasiūlė konkrečią pinigų sumą, pinigus siūlė ne vieną kartą, nors buvo įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Tiesa, teisme kaltinamojo siūlytos sumos liudytojas K. V. neprisiminė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po įvykio praėjo daugiau nei pusmetis, o kaip teisme patvirtino liudytojas, jo darbo praktikoje papirkimo atvejų būta ir daugiau, todėl logiška, kad šiuo atveju pasiūlytos pinigų sumos liudytojas praėjus tiek laiko galėjo ir neprisiminti. Be to, pagarsinus liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi. Liudytoja F. R. teisme pabrėžė, kad V. V. dokumentų tikrinimas vyko ilgiau nei įprastai, pareigūnas K. V. prie V. V. automobilio stovėjo ir su vairuotoju kalbėjosi apie 5-10 min. Šią liudytojos nurodytą aplinkybę patvirtina ir rašytiniai duomenys – nors V. V. viršytas greitis užfiksuotas 22.19 val., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas išspausdintas tik 22.36 val., t.y. praėjus 17 minučių nuo viršyto greičio užfiksavimo (b.l. 99)

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo K. V. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, liudytojas vienodai tvirtino, kad V. V. jam siūlė 200 eurų už neteisėtą neveikimą, o būtent už tai, kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už viršytą greitį.

Bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir pats V. V., kad policijos pareigūnai V. V. iki įvykio nepažinojo, todėl neturėjo jokios priežasties jį apkalbėti. Nebuvo nustatyta ir kad liudytojai K. V. ir F. R. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamuoju. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Abiejų liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs.

Pažymėtina ir tai, kad V. V. vairavo automobilį, viršydamas leistiną greitį (tai patvirtina jo atžvilgiu priimtas 2016-11-12 nutarimas) ir žinodamas, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (šią aplinkybę patvirtina pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, jog kaltinamasis už greičio viršijimą jau buvo nubaustas 2016 m. spalio 20 d., be to, 2016-11-01 jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už dar didesnį greičio viršijimą – b.l. 17, 82, 83), taigi suprasdamas, kad jam gali būti paskirta griežta nuobauda, kyšį pareigūnui siūlė, turėdamas tikslą išvengti administracinės atsakomybės. Be to, aplinkybę, kad V. V. pasiūlymas buvo realus, patvirtina tai, kad iš karto po įvykio daiktų paėmimo laikinai saugoti 2016-11-12 protokole užfiksuota, jog iš V. V. paimti 6414,27 EUR (b.l. 97).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. tiesiogiai pats pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra jis, 2016 m. lapkričio 12 d., 22.19 val., Klaipėdos mieste Mokyklos gatvėje, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis “VW Multivan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už greičio viršijimą, sėdėdamas savo automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą 41,0 km/h, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, valstybės tarnautojui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadui K. V. tiesiogiai žodžiu pasiūlė 200 eurų kyšį, kad greičio viršijimas nebūtų užfiksuotas ir nebūtų rašomas protokolas. Tokie kaltinamojo V. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 227 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors kaltinamasis V. V. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas šioje byloje nenustatė pagrindų taikyti BK 40 straipsnyje įtvirtintą laidavimo institutą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. anksčiau neteistas, per neilgą laikotarpį padarė du tokius pačius apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tik dėl vieno nusikaltimo, kaltės dėl kito nusikaltimo kaltinamasis nepripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką. Sankcijoje už V. V. padarytas nusikalstamas veikas numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę nei šios bausmės, skirtinos už apysunkius nusikaltimus (BK 47 str. 3 d. 3 p.), vidurkis.

V. V. priklausantys pinigai – 150 EUR, kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b.l. 67-69), yra nusikalstamos veikos priemonė, todėl konfiskuotini valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 2 d., 3 d., BPK 94 str. 1 d., 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., saugotinos bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d., ir jam paskirti:

- pagal BK 227 str. 2 d. (už 2016-11-01 papirkimą) 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

- pagal BK 227 str. 2 d (už 2016-11-12 papirkimą ) 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 MGL (1694,70 eurų) (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p., V. V. priklausančius pinigus - 150 EUR, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.