Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovams L. B. (L. B.), A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovams L. B. ir A. B. apie posėdį pranešta tinkamai, tačiau šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore, teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksloatacijos priežiūros paslaugas (b.l. 3-6). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam tenkantys mokesčiai laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2014-09-30 ieškovui už suteiktas paslaugas nėra sumokėti, savininku nekilnojamojo turto registre įregistruota L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Iš Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. 2014-07-14 ieškovui pateiktos pažymos matyti, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 2001-08-15 mirė, po jos mirties palikimą priėmė atsakovai mirusiosios sutuoktinis A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir mirusios dukra L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Įsiskolinimas, susidaręs po palikėjos L. B. mirties priteistinas ir atsakovų, kaip naujųjų paveldėto turto savininkų. Ieškovė į bylą pateikė pažymą, kurioje matyti, jog laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2014-09-30 atsakovams, kaip buto savininkams bei bendrojo naudojimo objekto bendraturčiams už suteiktas administravimo paslaugas priskaičiuota 10548,17 Lt (3054,96 Eur) suma (b. l. 13, 34). Minėtas įsiskolinimas nėra padengtas, todėl ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 3054,96 Eur (10548,17 Lt) skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. už ieškovo suteiktas administravimo, komunalinių bei techninės priežiūros paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, tačiau atsakovė L. B. savo atsiliepime į pareikštą ieškinį su ieškiniu nesutiko, susidariusio įsiskolinimo nepripažino, nurodė, jog nuo 2008 m. balandžio 21 d. gyveno Ispanijoje, teigė, jog įsiskolinimas susidarė dėl to, jog butu naudojosi tretieji asmenys, tačiau teismui nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (civilinio kodekso 4.47

straipsnis). Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke nurodoma L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2001-08-15, po jos mirties palikimą priėmė atsakovai. Jog butas priklauso atsakovams mirusiosios dukrai L. B. ir mirusiosios sutuoktiniui A. B. neneigia ir patys atsakovai. Aplinkybė, jog atsakovai nuosavybės teisės neišviešino ir neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.254, 4.255 straipsniai), ir iki šiol nėra gavę paveldėjimo teisės liudijimo, nepaneigia jų nuosavybės teisės į paveldėtą butą. Byloje nėra duomenų, jog paveldėtas turtas būtų padalintas, butas priklausytų vienam iš atsakovų, todėl laikytina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 5.69 straipsnis, 4.73 straipsnis).

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Civilinio kodekso 4.76 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Atsakovai, kaip nekilnojamojo turto – buto savininkai privalo išlaikyti turtą, mokėti mokesčius ir kitus mokėjimus, proporcingai savo turimai daliai dengti bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jie patys faktiškai naudojosi turtu ar leido juo naudotis kitiems asmenims. Atsakovai šią pareigą vykdė netinkamai dėl ko susidarė ieškovo nurodomas įsiskolinimas.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu taip pat motyvuoja tuo, jog yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, nurodo, jog jos tėvas atsakovas A. B. taip pat bute negyvena, yra išvykęs į užsienį, o įsiskolinimas susidarė dėl trečiųjų asmenų, kurie gyveno bute. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovė L. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), atsakovas A. B. gyvenamosios vietos nedeklaravo (b. l. 41). Byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtime nurodytų aplinkybių, pateikė paaiškinimus, kurie nelaikytini tinkamu įrodymu. Atsakovams butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise, todėl jiems kaip turto savininkams tenka prievolė mokėti mokesčius ir kitus mokėjimus, susijusius su turtu, dengti namo, kuriame yra butas (turtas), bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 10548,17 Lt (3054,96 Eur) skolos, kaip pagrįstas, tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo 90,65 Eur (313,00 Lt) žyminį mokestį (b. l. 14) bei 140,17 Eur (484,00 Lt) už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 16), iš viso 230,82 Eur, todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovei po 115,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis 1 dalis 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinio pateikimą turėjo sumokėti 91,52 Eur (316,00 Lt) (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas), tačiau sumokėjo 90,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, neprimokėta žyminio mokesčio dalis 0,87 Eur (3,00 Lt) valstybei priteistina iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 86 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3054,96 Eur (10548,17 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 115,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ naudai.

Priteisti iš atsakovų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 0,87 Eur žyminio mokesčio Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.