Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės Įmonei Turto bankas, K. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimo, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Kauno apylinkės teismo sprendimo ir nutarties kopijų, santuokos sudarymo įrašo, testamentų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis E. B. (b. l. 11). Pareiškėja I. B. ir E. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (b. l. 43). E. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). 2017 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu I. B. pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėja ir turto administratore paskirta dukra D. L. (b. l. 14-19). Po savo sutuoktinio mirties I. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimą priėmė jo dukros D. L. ir K. B.. Šią aplinkybę patvirtina testamentų registro išrašas (b. l. 67-68).

Pareiškėjos įstatyminė atstovė pareiškime nurodė, kad po E. B. mirties I. B. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau iki kol buvo pripažinta neveiksnia, gyveno sutuoktiniui priklausiusioje namo dalyje, mokėjo mokesčius už šia namo dalį, naudojosi vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu. Tai patvirtina ir byloje pateikti apmokėjimą už namui teikiamas paslaugas patvirtinantys įrodymai, ir administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriuose I. B. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-39). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi E. B. dukros, pareiškėja, kaip pergyvenęs sutuoktinį asmuo, turi teisę paveldėti pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais ¼ dalį palikimo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, I. B. išreiškė savo valią priimti E. B. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.