Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ir jos atstovės advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023, kuria netenkinti ieškovės ir jos atstovės prašymai dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovėms antstolei Svajonei Žukaitienei, K. J., tretiesiems asmenims AB ,,Šiaulių bankas“, „Loyd‘s insurance company S.A.-AES Syndicate 5322“, atstovaujamai UADBB „Colemont draudimo brokeris“ ir A. N. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ieškovei E. N. skirta 1 000 Eur dydžio bauda, o jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei – 2 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2. Ieškovė E. N. ir jos atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė teismui pateikė prašymus panaikinti joms skirtas baudas ar jas sumažinti. Nurodė, kad teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi baudas joms skyrė nepagrįstai, nes 2022 m. gegužės 4 d. patikslinto ieškinio pateikimas nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovės pateiktas prašymas neleisti advokatui Erikui Rugieniui atstovauti atsakovei K. J. šioje civilinėje byloje, 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktas prašymas sudaryti galimybes ginčą spręsti taikiai, 2023 m. vasario 21 d. prašymas dėl ekspertizės paskyrimo civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023, 2023 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl teisėjos nušalinimo nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. MB „Bonada“ 2022 m. sausio 4 d. parengus konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos Nr. BN-konsul-11 paaiškėjo, kad UAB „Vertė plius“ 2021 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akte 2021-05-12 Nr. E029 nustatė per mažą minėto nekilnojamojo turto kainą, todėl ieškovės pozicijos dėl iš varžytynių parduoto turto kainos pasikeitimas nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad ieškovė ir jos atstovė byloje gali reikšti įvairius prašymus, o teismas turi pareigą juos išspręsti. Šios teisės įgyvendinimas negali būti siejamas su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas raštu iki posėdžio, tiek šalys, tiek teismas spėjo susipažinti, o jo pateikimą tokioje proceso stadijoje lėmė tai, kad tik tuo metu paaiškėjo, jog šalys taikos sutarties nesudarys. Prašymą dėl teisėjos nušalinimo pateikė žodžiu ir raštu pati ieškovė, o ne jos atstovė.

3. Teismui 2023 m. balandžio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-17213) ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė nurodė, kad savo socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje pasidalintuose vaizdo įrašuose pareiškė savo asmeninę nuomonę apie jai ir ieškovei Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi paskirtas baudas, neatskleidžiant nei teismo, nei teisėjos, priėmusios minėtą nutartį, duomenų.

4. Atsakovės K. J., antstolė Svajonė Žukaitienė prašė ieškovės ir jos atstovės prašymų dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės E. N. ir jos atstovės advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės prašymų dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad jokių objektyvių argumentų, kodėl ieškovė ir jos atstovė procesinius dokumentus byloje teikė, prašymus reiškė nesavalaikiai, prieš pat numatytus teismo posėdžius, kai tarpai tarp posėdžių susidarydavo du ar trys mėnesiai, nenurodė. Nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokios objektyvios priežastys ieškovei sutrukdė anksčiau pateikti teismui patikslintą ieškinį, kodėl, apie pageidavimą skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ieškovės atstovei nurodžius dar 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, toks prašymas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau, nei prieš pat 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdį, kodėl ieškovė ir jos atstovė, pareiškusios prašymą ginčą išspręsti taikiai, beveik tris mėnesius elgėsi pasyviai ir pan. Šioje byloje buvo konstatuotas CPK 7 straipsnio 2 dalies teisės normos nevienkartinis pažeidimas.

7. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė, atstovaudama ieškovę ir veikdama išimtinai jos interesais, siekdama kuo ekonomiškesnio, spartesnio ir teisingo bylos išnagrinėjimo bei savo atstovaujamosios interesų patenkinimo, privalėjo elgtis profesionaliai, atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, nors ir turėjusi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ieškovė ir jos atstovė privalėjo siekti bylos nepertraukiamumo ir kuo greitesnio bei ekonomiškiausio jos išnagrinėjimo galimybių, tačiau šiuo atveju ieškovės ir jos atstovės elgesys viso bylos nagrinėjimo teisme metu sudarė prielaidas konstatuoti ieškovės ir jos atstovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Ieškovei ir jos atstovei buvo išaiškinta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o skirtų baudų dydis parinktas, įvertinus faktą, jog šioje byloje ieškovė ir jos atstovė – baudžiamos pirmą kartą, ieškovės atstovė yra profesionali teisininkė, todėl turėjo ir privalėjo veikti pagal jos procesinei padėčiai keliamus reikalavimus, teisingai informuoti savo klientę apie galimas nesąžiningo veikimo procese pasekmes.

8. Baudos joms buvo skirtos ne už tai, kad jos bandė apginti savo pažeistas teises, tikslindamos ieškinį, prašydamos sudaryti sąlygas taikos sutarčiai tarp šalių sudaryti, teikdamos prašymus skirti ekspertizę ar reikšdamos bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimus, bet už tai, kad jos piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ne laiku reikšdamos tokius prašymus, vilkino procesą. Teismas neturi teisės kvestionuoti ieškovės ir jos atstovės valios, kokiais motyvais jos argumentuoja baudos paskyrimo ir panaikinimo pagrįstumą, tačiau ieškovės ir jos atstovės pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, siejamos išimtinai su teisėjo nepriklausomo, nešališkumo suvokimo emociniu, bet ne racionaliu (loginiu) teisminio proceso ir jo metu priimamų teismo sprendimų vertinimu. Teisėjo priimtus sprendimus bylos nagrinėjimo teisme metu sieja išimtinai su savo kaip šalies lūkesčių patenkinimu.

9. Įvertinus viešus ieškovės atstovės pasisakymus, spręstina, kad mažinti paskirtos baudos dydžio nėra pagrindo. Paskirtos baudos nėra per didelės, ieškovė ir jos atstovė savo elgesio kritiškai neįvertino, todėl, panaikinus ar sumažinus 2023 m. kovo 20 d. nutartimi joms paskirtas 1 000 Eur ir 2 000 Eur baudas, nebūtų pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai – drausminti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančius asmenis ir užkirsti kelią bet kokiam tolimesniam piktnaudžiavimui.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atskiruosiuose skunduose ieškovė E. N. ir jos atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės ir jos atstovės 2023 m. balandžio 4 d. prašymus dėl baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo. Atskirieji skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ir jos atstovės prašymų del baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą. Deklaratyviai sprendė, kad apeliantės kritiškai neįvertino savo elgesio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė arba jos atstovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl pačios teisėjos nedarbingumo ir atostogų.

10.2. Teismas nepagrįstai patikslinto ieškinio pateikimą byloje vertino nesąžiningu elgesys ir / ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė 2022 m. gegužes 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, jame patikslindama tik reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo patikslintas, nes antstolė Svajonė Žukaitienė 2022 m. kovo 14 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog suma, gauta už parduotą ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesta išieškotojai AB Šiaulių bankui. Taigi, ieškinys buvo patikslintas pagrįstai. Parengiamasis teismo posėdis 2022 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas tik 2022 m. balandžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, kuri ieškovei buvo išsiųsta 2022 m. balandžio 7 d. Ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą neleisti advokatui Erikui Rugieniui atstovauti atsakovę K. J. šioje byloje, kuris teismo turėjo būti išspręstas iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Be to, atsakovės K. J. atstovas advokatas Erikas Rugienius dėl ligos nedalyvavo 2022 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje, prieš posėdį pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdis 2022 m. gegužės 5 d. buvo atidėtas ne vien tik dėl patikslinto ieškinio pateikimo. Teismas galėjo, jeigu buvo pagrindas, ieškovės patikslinto ieškinio nepriimti, tačiau jį priėmė.

10.3. Teismas nepagrįstai 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės pateiktą prašymą sudaryti galimybes ginčą spręsti taikiai vertino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ir jos atstovė, pareiškusios šį prašymą, beveik tris mėnesius elgėsi pasyviai. Po 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio atsakovė K. J. sutiko sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023, tik tarp šalių dar buvo derinamas klausimas dėl atsakovei K. J. mokėtinos sumos už tai, kad ji ieškovei perleistų antstolės Svajonės Žukaitienės iš varžytynių parduotą ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tik artėjant 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžiui, atsakovė K. J. atsisakė ieškovei perleisti antstolės iš varžytynių parduotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė dėjo visas pastangas sudaryti taikos sutartį. Teismas pareigą derinti taikos sutartį nepagrįstai uždėjo vienai šaliai, t. y. ieškovei.

10.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovės 2023 m. vasario 21 d. pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Šis prašymas raštu buvo pateiktas iki posėdžio, tiek šalys, tiek teismas turėjo galimybę su juo susipažinti, o jo pateikimą tokioje proceso stadijoje lėmė tai, kad būtent tuo metu paaiškėjo, kad šalys taikos sutarties nesudarys. Ketinant ginčą išspęsti taikiai, anksčiau nebuvo tikslo teikti prašymą paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir už jos atlikimą patirti papildomas išlaidas. Be to, teismo 2023 m. vasario 22 d. protokoline nutartimi buvo atmestas ir byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, todėl dėl šio prašymo bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, jo pateikimas nepakenkė bylos nagrinėjimo operatyvumui.

10.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei ir jos atstovei paskirtos baudos nėra per didelės. Advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė savo socialinio tinklo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ pakomentavo jai paskirtą baudą, neatskleidžiant nei baudą paskyrusio teisėjo vardo ir pavardės, nei civilinės bylos šalių, tokiu būdu pareikšdama savo asmeninę nuomonę dėl jai paskirtos baudos. Rasa Vaičekauskytė turi teisę naudotis saviraiškos laisve. Prašymą dėl teisėjos nušalinimo pateikė žodžiu ir raštu pati ieškovė, o ne jos atstovė. Ieškovė turi teisę savo teises byloje įgyvendinti ir savarankiškai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atstovei kaip teisininkei yra žinoma, jog nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai gali būti reiškiamas, tik esant įstatyme numatytiems pagrindams. Nušalinimą ieškovė pareiškė, socialiniame tinkle „„(duomenys neskelbtini)“ pamačiusi duomenis, jog teisėja Eridana Paltanavičienė galimai palaiko santykius su civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023 atsakove esančios antstolės Svajonės Žukaitienės galimai artimais asmenimis ar giminėmis, kas sukėlė abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Nušalinimo teise galima pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje.

11. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. gegužės 2 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos raštą

12. Atsakovės K. J., atstovaujama advokato Eriko Rugieniaus, ir antstolė Svajonė Žukaitienė, atstovaujama advokato R. V., atsiliepimuose į ieškovės ir jos atstovės atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Atsiliepimuose nurodė, kad baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei ir jos atstovei skirtos pagrįstai. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 str. 2 d.).

15. Ginčas byloje kilo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

17. Ieškovės atstovės advokato padėjėjos Rasos Vaicekauskytės su atskiruoju skundu pateiktą 2023 m. gegužės 2 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos raštą „Dėl Jūsų teikimo ir prašymo“ atsisakytina priimti, kadangi jis jokių reikšmingų aplinkybių sprendžiamam klausimui nepatvirtina, teisėjos nušalinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojantis pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi skyrė ieškovei E. N. 1 000 Eur dydžio baudą, o jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei – 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tuo pagrindu, jog ieškovė nesavalaikiai tikslindama ieškinį, teikdama prašymus dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, turto vertinimo ekspertizės paskyrimo, vilkino bylos nagrinėjimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ir jos atstovės prašymų dėl 2023 m. kovo 20 d. nutartimi joms skirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo.

20. Apeliantės nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, joms baudas skyrė ir skundžiama nutartimi jų nepanaikino ir nesumažino nepagrįstai. Teigia, kad nei ieškovė, nei jos atstovė nesiekė piktnaudžiauti, sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o tik naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su atskirųjų skundų argumentais.

21. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.).

22. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

23. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).

24. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

25. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

26. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio

27. Nustatyta, kad 2022 m. gegužes 4 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė patikslino reikalavimą dėl restitucijos taikymo, vietoje ieškinyje reikšto reikalavimo: taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant ieškovei E. N. nekilnojamąjį turtą – 25 a (0,25 ha) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 79 kv. m ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. J. priteisiant iš antstolės Svajonės Žukaitienės 13 600 Eur, prašydama šią sumą priteisti iš ieškovės E. N., o ne iš antstolės (CPK 42 str. 1 d.). Tokio pobūdžio ieškinio patikslinimas nereikalauja nustatinėti ir tirti naujas aplinkybes, rinkti ir vertinti daug naujų įrodymų, kas aiškiai ilgintų bylos nagrinėjimo trukmę, vilkintų jos nagrinėjimo procesą, todėl patikslinto ieškinio pateikimas prieš pat 2022 m. gegužės 5 d. parengiamąjį teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo laikotarpio pailginimui (CPK 141 str. 2 d.). Be to, iš civilinės bylos duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas ne tik dėl patikslinto ieškinio pateikimo, tačiau ir dėl atsakovės K. J. atstovo advokato Eriko Rugieniaus negalėjimo jame dalyvauti dėl ligos (DOK-18931). Pažymėtina, kad nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.), tačiau spręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka įstatymo reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai. Teismas, esant pagrindui, turi teisę patikslintą ieškinį atsisakyti priimti, tačiau ieškovės patikslintas ieškinys teisėjos 2022 m. gegužės 5 d. rezoliucija buvo priimtas.

28. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42, 139, 140 straipsniai). Ši teisė negali būti ribojama, priešingai, šalys turi būti skatinamos ja naudotis. Byloje 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė pareiškė prašymą sudaryti galimybę šalims ginčą išspręsti taikiai (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nustatyta, kad šalys derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone situacija, jog šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiai, negali būti vertinama vien ieškovės ir jos atstovės pasyvumu, CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytos teisės ir pareigos numatytos abiem bylos šalims, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui.

29. CPK 212 straipsnis numato šalims teisę prašyti teismo, esant poreikiui, civilinėje byloje paskirti ekspertizę. Ieškovės atstovė tokį prašymą nagrinėjamoje byloje teismui pateikė 2023 m. vasario 22 d., nurodydama, kad ekspertizės poreikis kilo, nepavykus bylą baigti šalių sudaryta taikos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu apeliančių argumentą, jog, šalims nagrinėjamoje byloje sutikus dėl ginčo išsprendimo taikiai ir derantis dėl tokios sutarties sąlygų, nebuvo tikslinga teikti teismui prašymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, patiriant papildomas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šis ieškovės atstovės prašymas pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 22 d. protokoline nutartimi buvo atmestas, byla pradėta nagrinėti iš esmės, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad jo pateikimas turėjo neigiamos įtakos bylos nagrinėjimo proceso operatyvumui.

30. CPK 64-66, 68 straipsniuose numatyta dalyvaujančių byloje asmenų teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui ir jo pareiškimo tvarka. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu (CPK 68 str. 2 d.).

31. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję.

32. Nagrinėjamu atveju nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Eridanai Paltanavičienei 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdyje žodžiu pareiškė pati ieškovė E. N., o raštu jį pateikė 2023 m. vasario 23 d., grįsdama aplinkybėmis, jog teisėja yra neobjektyvi ir šališka, neprofesionaliai priima sprendimus, yra suinteresuota bylos baigtimi. Teigė, kad teisėja atmeta ieškovės prašymus, atsižvelgia tik į atsakovų nuomonę, nepagrįstai ieškovę ir jos atstovę apkaltino bylos vilkinimu.

33. Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos I. N. 2023 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo teisėjos Eridanos Paltanavičienės nušalinimo netenkintas. Tačiau, atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė nėra profesionali teisininkė, jai negalėjo būti žinomi įstatymo numatyti nušalinimo pagrindai bei kad jos netenkinančių procesinių veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, todėl spręstina, kad ieškovė objektyviai galėjo realiai abejoti galimo bylą nagrinėjančios teisėjos išankstinio nusistatymo neegzistavimu, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nušalinimą teisėjai pareiškė aiškiai nepagrįstai, sąmoningai piktnaudžiaudama šia teise. Be to, netenkindama pareiškėjos E. N. prašymo dėl teisėjos nušalinimo, teismo pirmininko pavaduotoja nematė pagrindo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo pareiškimą), nors tokią galimybė turėjo (CPK 69 str. 1 d.).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatytų aplinkybių visumos kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė ir jos atstovė procese elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekdamos sąmoningai piktnaudžiauti procesu, pažeisti atsakovių teises ir (ar) teisėtus interesus, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo apeliančių atžvilgiu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisinius padarinius – skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

35. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai išsprendė paskirtų baudų panaikinimo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ir jos atstovės advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės prašymai dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo tenkintini (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės E. N. ir jos atstovės advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės prašymus dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovei E. N. skirtą 1 000 Eur dydžio baudą ir jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei skirtą 2 000 Eur dydžio baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.