- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2-107-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01313-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. C.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. E., I. R., A. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui R. C., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, D. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. C. dukters D. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti R. C. D. C. išlaikymui kiekvienai po 300 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti D. C. gyvenamąją vietą rūpintojos D. B. gyvenamojoje vietoje kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovės atstovė nurodė, jog 2023-06-12 skyriuje buvo gautas D. B. pranešimas apie tai, kad, mirus jos seseriai V. C. nepilnametės jos dukros liko gyventi pas ją. 2023-06-12 bendrauta su tuomet nepilnametėmis D. C. ir S. C.. Mergaitės paaiškino, kad jų mama mirė, tėvai buvo išsituokę prieš tris metus, tėvas R. C. jomis nesidomėjo, jų neaugino, neteikė išlaikymo, tarp jų nebėra jokio ryšio, todėl jos nenori gyventi su savo tėvu R. C.. R. C. neprieštaravo, kad vaikams būtų nustatyta laikinoji rūpyba, sutiko priimti jam siūlomą pagalbą, tikėdamasis, kad ateityje pavyks atkurti ryšį, kurio šiuo metu nėra. Nepilnametės D. C. ir S. C. savo 2023-06-12 paaiškinimuose nurodė, kad su tėvu R. C. gyventi nenori, tarp jų nėra jokio ryšio, tėvas joms neteikė išlaikymo, jomis nesirūpino ir nesidomėjo, todėl, mirus mamai, jos nori gyventi su teta D. B.. Pateiktame paaiškinime R. C. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su V. C. nepilnametės dukros liko gyventi su mama. Vyras nurodė, kad bandė bendrauti su dukromis, tačiau jos nenorėjo nei bendrauti, nei susitikti ir ilgainiui tarp jų ryšys nusilpo. R. C. sutiko, kad jo dukroms D. ir S. C. būtų nustatyta laikinoji rūpyba, sutiko, kad būtų teikiama pagalba jam ir dukroms, kad būtų atkurtas tėvo ir dukrų ryšys ir galėtų pats tėvas ateityje dukromis rūpintis.
3. 2023-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023 leista paimti nepilnamečius vaikus S. C. ir D. C. iš jųtėvo R. C.. 2023- 09-15 Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiu D. C. ir S. C. nustatyta laikinoji rūpyba rūpintojos D. B. šeimoje. 2023- 02-08 Vaikų aplankymo metu ir atliekant Vaikų globos peržiūrą, nepilnametės S. ir D. C., išsakė savo nuomonę, kad gyventi su tėvu R. C. jos nenori, neturi ką kalbėti su juo, nėra jokio emocinio ryšio. 2024-02-08 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad tėvo R. C. šeimoje nevyksta teigiami pokyčiai, šeimos situacija nesikeičia, tėvo ir dukrų santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški, nuspręsta kreiptis į teismą.
4. 2020-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10165-251/2020 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią iš R. C. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms D. C. ir S. C. po 230 Eurų periodinėmis išmokomis kiekvienai, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. C..
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, atsakovas nebuvo suinteresuotas priimti socialines paslaugas, siekti teigiamų pokyčių, ryšio tarp tėvo ir dukrų atkūrimo, kad pats galėtų auginti savo dukras. Situacija po laikinosios rūpybos nustatymo nesikeičia, t. y. Atsakovas nerodė iniciatyvos pačiam auginti dukras. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų, jog situacija šeimoje keistųsi ir vaikai galėtų grįžti ir gyventi biologinėje šeimoje. Atsakovas atsisakė siūlomų paslaugų dėl ryšio atkūrimo su vaikais, nurodydamas, kad dukros su juo nebendrauja. Atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia net mažesnį, nei minimalaus/orientacinio dydžio išlaikymą, todėl manytina, jog pasikeitus šalyje ekonominei situacijai ir augant vaikų poreikiams tikslinga padidinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 Eurų. Visos abejonės dėl išlaikymo padidinimo turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.
6. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.
Atsiliepimas
7. A. R. C. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti ir nustatyti D. C. gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsakovas nurodo, kad nei vaiko teisių tarnyba nei trečiasis asmuo nedėjo jokių pastangų, kad dukros palankiau žiūrėtų į gyvenimą su atsakovu, neskatino su juo vaikų bendrauti ir atkurti ryšio. Po vaikų motinos mirties nuolat teikė vaikams išlaikymą, bendravo su dukromis komunikacijos priemonėmis, tačiau atvykti negalėjęs, nes vaikų motina slėpė gyvenamąją vietą. Pati vaikų motina atribojo vaikus nuo atsakovo. Teigia esantis atsakingas, alkoholio nevartoja, sutiko, kad būtų teikiama pagalba jam ir dukroms, kad būtų atkurtas tėvo ir vaikų ryšys, kad galėtų dukromis rūpintis ir jas auginti. Nuo vaikų paėmimo iš atsakovo iki šio ieškinio pateikimo dienos praėjo tik šeši mėnesiai. Byloje nėra išsiaiškinta vaikų nuomonė, dėl kokių aplinkybių vaikai nenori bendrauti su tėvu. Trečiasis asmuo šiuo metu nededa jokių pastangų, kad vaikai bendrautų su tėvu, nors atsakovas to visuomet norėjo. Teigiama, kad ieškovė nepagrindė padidėjusių vaiko išlaikymo poreikių, o atsakovas neturintis finansinių galimybių skirti 600 Eur abiem vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. C. nesutiko su ieškiniu, vertino, kad iš savo pusės padarė viską ką gali dėl ryšio dukra, t.y. moka išlaikymą, rašo žinutes, siunčia atvirukus. Nurodo daugiau nieko negalintis padaryti, nes dukra nenori su juo bendrauti. Paklaustas, kodėl nesinaudojo jam rekomenduota psichologų pagalba, pozityvios tėvystės kursais, mediacijos procesu su trečiuoju asmeniu, pirmiausiai atsakė, kad nemato tikslo, vėliau patikslino, kad sirgo visus 1,5 metų įvairiomis ligomis (jų nedetalizavo), dabar esantis sveikas. Teigia, kad prašė atvejo vadybininko susitikimo su dukra. Turintis vilčių, kad dukteriai tapus pilnamete ir sukūrus pačiai šeimą, supras ką ji pati blogai daro. Pats jaučiasi viską darantis gerai. Teigia, kad už ryšio nebuvimą atsakinga mergaičių mama, kuri nuteikinėjo vaikus prieš jį, ir trečiasis asmuo, kuris išvarė jį iš mergaitės motinos laidotuvių ir nuteikinėja neigiamai, taip pat pati mergaitė, kuri nenori bendrauti. Su trečiuoju asmeniu- globėja- susisiekti pats nebandė, su mergaitės gimnazija ar klasės auklėtoja susisiekti nebandė, dėl mokslų nesiteiravo, vertino, kad jeigu kas būtų ne taip su mokslais – trečiasis asmuo būtų pranešęs. Nurodo dirbantis kurjeriu, gaunantis apie 1000 Eur pajamas, patiriantis išlaidų 431 Eur už dvi paskolas, komunaliniai mokesčiai apie 200 Eur, taip pat turi įsiskolinimą už siekiamą įsigyti sodo namelį, kuriame dabar gyvena (įmoka 2800 Eur), 400 Eur iš šios įmokos moka jis pats, 2400 Eur moka jo gyvenimo draugė. Paklaustas iš ko moka vaikams išlaikymą, nurodė, kad apskritai prie jo gyvenimo išlaidų prisidedanti gyvenimo draugė ir jis neskaičiuojantis kiek ir kaip.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovas advokatas L. M. prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, teigia, kad institucijos, mergaitės globėja ir pati mergaitė nedėjo pakankamai pastangų atkurti ryšiui su tėvu. Atsakovas siekė susitikimų su dukra, tačiau nesulaukė reikiamos pagalbos, kad tai būtų įgyvendinta. Atsakovas jau dabar moka didesnį nei prašomas priteisti išlaikymo dydis (po indeksacijos išlaikymo suma sudaro 313 Eur), tad nėra pagrindo spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mano, kad byla inicijuota formaliai nesant tam jokio būtinumo ir pagrindo, nes mergaitei (duomenys neskelbtini). Ji yra socialiai brandi, aiškiai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu, tad tėvo valdžios ribojimą vertina kaip perteklinę formalią procedūrą.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, D. B. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra D. C. teta. Dar mergaitės mamai esant gyvai ir sunkiai sergant bendravo su mergaitėmis ir jų mama (trečiojo asmens seserimi) ir buvo kalbėta kur gyvens po mamos mirties. Mergaitės abi nurodė nenorinčios gyventi su tėvu. Atsakovas žino, kur gyvena trečiasis asmuo, jai pačiai atsakovas skambino prie 1,5 metų. Mergaitės atsakovui neatsiliepdavo telefonu. Paaiškino, kad jos jaučia nuoskaudas dėl tėvo elgesio po skyrybų, yra išvaręs mergaites iš namų, kuomet būdavo su savo nauja drauge. Jos sesuo, mergaičių motina, atsakovui adreso nesakiusi, nes atsakovas yra grasinęs susidoroti. Šiuo metu D. į savo sąskaitą gauna 313 Eur iš atsakovo išieškomą išlaikymą, 160 Eur našlaičio išmoką, 140 Eur vaiko išmoką. D. pati disponuoja šiomis lėšomis, nes taip mokinama elgtis su pinigais. Iš šių lėšų D. perka higienos priemones, rūpinasi grožio procedūromis, perka rūbus, avalynę, maistą mokykloje, laisvalaikio pramogas. Komunalinius mokesčius ir namie gaminamą maistą apmoka trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
11. Nepilnametė D. C. teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, jog nenorinti gyventi su tėvu, sutinkanti su ieškiniu. Nurodė aplinkybes, kad nenorinti su juo bendrauti todėl, kad po tėvų skyrybų jos buvo išvarytos iš namų, neleista pasiimt netgi daiktų. Tėvams gyvenant santuokoje ji pamenantį tėvą kaip dėmesį skiriantį darbui. po tėvų skyrybų pokalbiai su tėvu būdavo jai nemalonūs, jis norėdavęs išgauti informaciją apie mamą. Yra siūlęs susitikti, bet mergaitė nenorėjusi bendrauti. Po mamos netekties su tėvu nebendrauja ir nenorinti bendrauti.
12. Liudytoja S. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvams gyvenant santuokoje jis nuolat būdavo pavargęs, vėliau dažnai išvažiuodavo iš namų. Po ištuokos ji yra leidusi laiką pas tėvą namuose, tačiau jis ją palikdavo vieną (jai buvo apie 13-14 metų). Atsakovas jai skambindavo visuomet tik dėl informacijos apie mamą. Nors pokalbiai prasidėdavo gerai, tačiau pabaigoje ji visuomet jausdavosi blogai, įskaudinta, tėvas išsakydavo priekaištus dėl mamos, net po mamos mirties yra sakęs apie ją blogus dalykus, nuolat klausinėdavo apie finansinius dalykus (kiek gauna pinigų ir pnš). Nejautė iš tėvo nuoširdumo. Tėvas nežinojo jų gyvenamosios vietos, kai jos gyveno su mama. Atsakovas yra siūlęs susitikti, bet nei ji nei D. nenorinčios palaikyti ryšio. Nurodė gaunanti iš antstolių pervedamą išlaikymą 230 Eur, našlaičio išmoką.
13. Liudytoja I. J. nurodė, kad nuo 2023-09-18 iki 2024-04-15 rūpinasi trečiojo asmens D. B. šeimos globa, tame tarpe ir mergaitėmis. P. D. sutiko priimti psichologo pagalbą, nes buvo nustatyti sunkumai atleidžiant dėl patirtų nuoskaudų, D. pyksta ant tėvo dėl jo elgesio po skyrybų ir dėl paskutinio įvykio dėl išlaikymo išieškojimo. Yra girdėjusi trečiojo asmens pokalbį su atsakovu telefonu, kuomet atsakovas skambino S., tačiau ji nenorėjusi atsiliepti ir liudytoja paprašė atsiliepti trečiojo asmens, nes liudytojai rūpėjo mergaitės psichologinė būklė ir jos priežastys. Atsakovas tuomet kalbėjo kaltinimais, kaltino mergaičių mamą. Atsakovas nėra į globos centrą kreipęsis dėl susitikimų su mergaitėmis. Mano, kad ryšio atkurti nebepavyktų, atsakovui reikalinga psichoterapija.
14. Liudytoja A. T. nurodė, kad atsakovui teikė socialinės priežiūros paslaugas, tiesiogiai su atsakovu bendravo 2024 m. sausio mėn. ir vieną kartą telefonu sausio-vasario mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas nebendrauja su dukromis, ryšio atkurti nesiekia, atsisako psichologo paslaugų, motyvuodamas, kad jos nereikalingos, nors jam rekomenduotas tiek šeimos santykių institutas, darnos institutas, vyrų krizių centras. Atsakovo neinformavusi apie galimybę susitikti su mergaitėmis, tačiau tai turėjo padaryti prieš tai dirbusi darbuotoja arba tai yra padaręs atsakovo atvejo vadybininkas E. J., kuris su atsakovu dirba iki šiol.
15. Liudytojas E. J. nurodė, kad yra atsakovo atvejo vadybininkas, socialinės priežiūros paslaugas atsakovui teikia nuo 2023 m. liepos mėnesio. Teigia, kad situacija dėl atsakovo ir dukters bendravo nepasikeitusi. Atsakovui teiktos rekomendacijos naudotis psichologo pagalba, stiprinti savo emocinę sveikatą, pasinaudoti mediacija su trečiuoju asmeniu, pasinaudoti šeimos santykių instituto, vyrų krizių centro teikiamomis paslaugomis, eiti į pozityvios tėvystės paskaitas, tačiau atsakovas tuo nesinaudojo paaiškinęs, kad nėra tam poreikio, manęs, kad dirbti reikia būtent su vaikais (D. ir tuo metu nepilnamete S.). Nurodė, kad atsakovo apsisprendimas dėl dukters buvo nestabilus, t.y. kartais sutikdavo, kad mergaitės turi gyventi su teta, kitą kartą manydavo, kad turi gyventi su juo. Neturi duomenų ar atsakovas pats buvo nuvykęs pas dukrą, tačiau bandė susisiekti su dukra, rašė žinutes, skambino. Liudytojo nuomone, pritrūko pastangų iš atsakovo pusės, jos galėjo būti intensyvesnės. 2024 m. sausio mėnesį atsakovas demonstravo nusivylimą, nurodė sutinkantis, kad mergaitė gyventų su teta. Pats atsakovas prašymų dėl papildomos pagalbos nėra teikęs.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. C. yra S. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. S. C. ir D. C. motina V. C. mirė (duomenys neskelbtini). S. C. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete.
17. 2023-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023 leista paimti nepilnamečius vaikus S. C. ir D. C. iš jųtėvo R. C.. 2023-09-15 Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiu (reg. Nr. MP-689) D. C. ir S. C. nustatyta laikinoji rūpyba rūpintojos D. B. šeimoje. 2023-02-08 vaikų aplankymo metu ir atliekant Vaikų globos peržiūrą, S. ir D. C., išsakė savo nuomonę, kad gyventi su tėvu R. C. jos nenori, neturi ką kalbėti su juo, nėra jokio emocinio ryšio.
18. 2024-02-08 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad tėvo R. C. šeimoje nevyksta teigiami pokyčiai, šeimos situacija nesikeičia, tėvo ir dukrų santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški, nuspręsta kreiptis į teismą.
19. 2024-02-15 buvo gautas Kauno rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad, nors R. C. ir bendravo su socialine darbuotoja, tačiau pokytis dėl ryšio su dukromis atkūrimo nebuvo pasiektas. R. C. atsisakė rekomenduojamų psichologo paslaugų ir VŠ] Šeimos santykių instituto, Paramos šeimai centro (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyrų krizių centro teikiamų paslaugų, išsakant, kad jis tam neturi poreikio. R. C. nurodė, kad teikia dukroms išlaikymą, tačiau jos nenori su juo bendrauti dėl praeityje buvusių nuoskaudų. Laikinosios rūpybos metu tėvas dukrų nei karto neaplankė, nes nematė tam poreikio ir tikslo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šeimos situacija atsakovo atžvilgiu iš esmės nesikeičia, nėra stebima pokyčių, kurie sudarytų galimybes vaikams grįžti į šeimą. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs, šeima priima pagalbą tik iš dalies, tėvo ir dukrų santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški.
20. 2024-02-15 gautose (duomenys neskelbtini) nepilnamečių D. C. ir S. C. charakteristikose nurodoma, kad mergaitės tinkamai vykdo mokinio pareigas, visada turi būtinas mokymosi priemones, į mokyklą ateina pailsėjusios, visada tvarkingai apsirengusios. Tėvas R. C. dukrų pasiekimais nesidomi, tėvų susirinkimuose nedalyvauja.
21. 2024-02-13 pateiktame (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad tėvas R. C. dukromis nesidomi, nesidomi jų ugdymo pasiekimais, sveikatos būkle, laisvalaikiu. Tėvas nebendrauja ir nebendradarbiauja su vaikų rūpintoja, globos centro koordinatore. Tėvas nesikreipė į Globos centrą dėl susitikimų su dukromis suorganizavimo.
22. 2024-08-27 (duomenys neskelbtini) rašte D. C. apibūdinta kaip gerai besimokinanti, pareiginga. Jos priežiūra ir ugdymu rūpinasi D. B., tėvų susirinkimuose mergaitės tėvas nedalyvavo, pasiekimais nesidomėjo, klasės vadovė per visą mokinės mokymosi laikotarpį su mergaitės tėvu kontakto neturėjo.
23. 2024-08-28 (duomenys neskelbtini) centras nurodė, kad D. C. su tėvu nebendrauja, mergaitės tėvas nelanko, nesidomi jos ugdymu, laisvalaikiu, sveikata. Tėvas nesikreipė į globos centrą dėl informavimo ar susitikimo su dukra. Rūpintoja D. B. su mergaitės tėvu nebendrauja, bendrauja su mergaitės teta, močiute ir kitais artimaisiais giminaičiais. D. B. rūpinasi mergaitės laisvalaikiu, užimtumu.
24. 2024-09-10 vaiko aplankymo akte fiksuota, kad D. C. gyvenimo sąlygos geros, vaikas išsakė nuomonę, kad jaučiasi saugi rūpintojos namuose, jaučiasi mylima ir reikalinga. Rūpintoja pasitiki, išsikalba, išsako savo problemas, gali visada tikėtis palaikymo. Su tėvu nėra jokio bendravimo, su tėvu bendrauti nenorinti, jaučianti nuoskaudas, kad po skyrybų su ja tėvas nebendravo.
25. 2024-09-11 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte padaryta išvada tęsti D. C. laikinąją rūpybą D. B. šeimoje.
26. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 88/90 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra sudaręs 2024-03-21 pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko žemės sklypą ir pastatą- sodo pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) į kurį nuosavybės teisės atsakovui pereis per 14 dienų nuo visos daiktų kainos sumokėjimo momento. Pagal šią sutartį atsakovas iki 2026-03-28 kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 2800 Eur. 2026-04-28- 800 Eur. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. matyti, kad per 2023 metus atsakovas deklaravo viso pajamų už 79859,94 Eur (114 b.l.)
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
27. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
28. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas su dukra jokio ryšio nepalaiko ir jo neįmanoma atkurti. Atsakovas savo ruožtu laikosi pozicijos, kad būtent institucijos nepadarė visko, kad būtų suteikta pagalba atkuriant dukters ryšį su tėvu po motinos mirties, tad nėra pagrindo neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią, nes išlaikymą atsakovas vaikui moka.
30. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti.
31. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas su dukra neturi šilto ir artimo ryšio, jų kontaktas minimalus, tik telefonu, dukra visiškai nenorinti matytis su tėvu, nes jis jai keliantis neigiamus ir sunkius jausmus. Nors bylos duomenys leidžia teigti, kad tarp atsakovo ir dukters yra minimalus ryšis, bet jis vertintinas tik kaip nepilnamečio vaiko žinojimas, kas jo tėvas ir bendrų prisiminimų apie vaikystę iki atsakovo ir vaiko motinos santuokos nutraukimo turėjimas. Vėlesnis atsakovo bendravimas su dukra buvo tik epizodiniai atsakovo siūlymai susitikti ir dukters atsisakymas susitikti dėl išlikusių nuoskaudų.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovo pozicija, kad dėl tokių jo santykių su abejomis dukterimis yra kalta jų motina, trečiasis asmuo ar ieškovės specialistai iš esmės reiškia tai, kad atsakovas neprisiima atsakomybės už savo ryšį su dukra, nededa jokių didesnių pastangų jam atkurti. Teismas pažymi, kad esant aplinkybėms, kuomet atsakovas po santuokos nutraukimo su mergaitės motina nepalaikė kokybiško ryšio su dukra, tik sukuria atsakovui papildomą pareigą po mergaitės motinos mirties dėti daugiau nei įprastai pastangų siekiant tą ryšį atkurti. Tai reiškia, kad atsakovas turi pats rodyti inciatyvą atkurti ryšį, kreiptis dėl pagalbos ir priimti visą siūlomą pagalbą, tačiau šioje byloje atsakovo atvejo vadybininkai tik patvirtino, kad atsakovas atmeta bet kokią jam siūlomą pagalbą. Tai patvirtino ir pats atsakovas, teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad nematė poreikio psichologų pagalbai ir kitoms rekomendacijoms. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovas negalėjo aiškiai įvardinti priežasčių, kodėl nesinaudojo jam teiktomis rekomendacijomis, t.y. pirmiausiai pasakė, kad nematė tikslo, vėliau nurodė visus 1,5 metų sirgęs įvairiomis ligomis, tačiau nei pats atsakovas negalėjęs savo ligų nurodyti, nei byloje yra tai patvirtinančių duomenų. Vėliau patikslino turintis stuburo išvaržas, tačiau teismas tokių duomenų neturi ir net nustačius tokius atsakovo sveikatos sutrikimus, teismas jų nevertina kaip reikšmingų atsisakant naudotis specialistų siūlomomis rekomendacijomis. Būtent atsakovui, kaip suaugusiam ir brandžiam asmeniui, o ne vaikui (net ir brandesnio amžiaus), tenka pareiga dėti tas pastangas ir siekti atkurti ryšį ir bandyti spręsti vaikui kilusias nuoskaudas. Atsakovo pozicija, kad jis viską darantis gerai ir besitikintis, kad ateityje suaugusi mergaitė supras, ką daro blogai tik indikuoja apie atsakovo emocinį nepajėgumą vertinti kritiškai savo paties elgesį ir ieškoti būdų kaip dirbti su savo asmenybės pokyčiais.
33. Vien tai, kad atsakovas teikia dukrai išlaikymą ir galimai epizodiškai parašo dukrai žinučių nereiškia, kad jis tinkamai eina tėvo pareigas. Atsakovas nurodė nesidomėjęs dukters mokslais, nurodė, kad apie tai, jog dukrai gerai sekasi mokytis sužinojęs iš dukters paaiškinimų teismo posėdžio metu, nematęs poreikio susisiekti su mergaitės auklėtoja ir pasidomėti jos mokslais, tokią pareigą atsakovas perkelia trečiajam asmeniui. Būtent nesirūpinimas kitais vaiko, tiek fiziniais, tiek emociniais poreikiais, nesiekimas bendrauti aktyviai su dukra, nesidomėjimas jos gyvenimu vaikui emociškai saugiais būdais, vengimas dirbti su savo paties asmenybe siekiant pozityvių pokyčių, indikuoja, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų.
34. Iš dalies sutiktina su atsakovo ir jo atstovo pozicija, kad ilgą laiką tėvui ir dukrai nebendraujant po tėvų santuokos nutraukimo ir mergaitei pačiai nenorint bendrauti su atsakovu išties sudėtingiau tą ryšį atkurti, tačiau byloje esant duomenis, kad atsakovas iš esmės tik komunikavo su atvejo vadybininkais, tačiau jokia realia pagalba nepasinaudojo ir toliau linkęs dėl tarpusavio ryšio kaltinti kitus asmenis, darytina išvada, kad atsakovas nekeičia savo mąstymo ir elgesio pozityvia linkme, prisiimant atsakomybę už ryšio su dukra atkūrimą, nevykdant jam specialistų siūlomų rekomendacijų. Teismo posėdžio metu atsakovas demonstravo itin pasyvią poziciją pokyčių ir savo asmeninių pastangų atžvilgiu, įvertinus, kad tėvo ir vaiko ryšys susilpnėjo dar gerokai iki mergaitės mamos mirties nėra tikimybės, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad iki mergaitės pilnametystės (duomenys neskelbtini) pavyks bent iš dalies tokį ryšį atkurti, nėra pagrindo ateityje tikėtis, kad atsakovas vis dėl to imsis aktyvesnių pastangų dirbdamas su savimi siekdamas prisiimti atsakomybę už ryšį su dukra.
35. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis šalių, trečiojo asmens ir liudytojų žodinius paaiškinimus, teismas pritaria ieškovei, kad atsakovas įstatyme įtvirtintų tėvo pareigų dukters atžvilgiu tinkamai nevykdo. Atsakovas neprisiima atsakomybės už savo indėlį į tarpusavio ryšį su dukra, jos gyvenimu nesidomi, nededa pastangų keisti savo elgesio ir nėra atviras specialistų siūlomai pagalbai. Atsakovo kaltė pasireiškė neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu atmestinas ir atsakovo reikalavimas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.
36. Tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
37. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
38. Ieškovas prašo pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai D. C. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad neturintis lėšų teikti didesnio dydžio išlaikymą bei teigdamas, kad byloje neįrodytas esminis vaiko poreikių pasikeitimas.
39. 2020-08-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10165-251/2020 nutraukta R. C. ir V. C. santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad R. C. dukrai D. C. moka 230 Eur išlaikymą iki jos pilnametystės.
40. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.
41. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (4 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (5 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (6 punktas).
43. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiai dienai realiai mokamas atsakovo išlaikymo dydis D. C. yra 313 Eur, t.y. faktiškai didesnis nei ieškovės prašomas priteisti išlaikymas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė šį reikalavimą reiškia formaliais pagrindais, nenurodydama jokių pasikeitusių vaiko poreikių, tik remdamasi pačios D. C. paaiškinimais, tačiau nei pati D. C. nei kiti asmenys nenurodė, kad šiuo metu teikiamas atsakovo išlaikymas yra nepakankamas, nėra duomenų apie iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius ir šiai dienai ieškovės tokio reikalavimo tenkinimas reikštų netgi mažesnį nei realiai mokamas išlaikymas dydį. Nors 313 Eur yra jau indeksuota suma, tačiau įvertinus, kad D. C. 18 metų sueina (duomenys neskelbtini) tad šiai dienai mokamos periodinės išmokos bus indeksuojamos vasario mėnesį ir nesikeis iki mergaitės pilnametystės, todėl teismas vertina, kad šiai dienai faktiškai mokamas išlaikymo dydis yra didesnis nei ieškovės prašomas, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis netenkintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, naudojosi privataus advokato paslaugomis, tad nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų ar jų sumažinimo.
45. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 110 Eur už neturtinį ieškinio reikalavimą. Žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą, atmetus šį reikalavimą, neaktualus. Patenkinus ieškinio dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistina 110 Eur žyminis mokestis.
46. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur atsiliepimo į ieškinį rengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Teismas vertina, kad pagrindinis reikalavimas byloje buvo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir ieškovės reikalavimai šioje dalyje tenkinti visiškai. Nors reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo savo esme ir yra savarankiškas reikalavimas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Esminis ginčas bylos nagrinėjimo teisme metu vyko būtent dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, atsiliepimo argumentai dėl išlaikymo (atmetus teismų praktikos standartines formuluotes) tesudaro tris sakinius. Nors ši ieškinio dalis atmesta, teismas nemato pagrindo atsakovo naudai priteisti 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškinys patenkintas 80 proc. tai reiškia, kad atsakovas turi teisę į 130 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir turi pareigą valstybės naudai atlyginti 88 Eur žyminio mokesčio ir 65,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (iš viso procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 81,73 Eur). Teismas konstatuoja, kad atsakovui priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis beveik sutampa su iš atsakovo valstybės naudai priteistino žyminio mokesčio dydžiu ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalimi, tad šios sumos įskaitytinos tarpusavyje, iš atsakovo nepriteisiant žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, o iš ieškovės nepriteisiant atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.