- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- AN2-229-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00227-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas M. S. skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos 2023 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 37324-ANR_N-163-2023 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) specialistas 2023 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 37324-ANR_N-163-2023 M. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, nes jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį, nuo 2022 m. spalio 1 d. (120 dienų) Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) galiojimo laikui (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Tai nustatyta 2023 m. sausio 28 d. 11.12 val. Vilniuje, Rodūnios kelias 2, Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras C“ patikrinimo metu, jam išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Stambulą reisu TK1408. M. S. paskirta nuobauda – įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi M. S. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nurodė, kad skundas dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) sprendimo Nr. 23S9930, kuriuo nuspręsta M. S. grąžinti į užsienio valstybę, buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be to, skundas grindžiamas tais pačiais motyvais ir argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, abiejose bylose prašoma atlyginti to paties dydžio neturtinę žalą kaip ir skunde dėl VSAT sprendimo Nr. 23S9930. Nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo ir tapo galutiniu, o jame padarytos išvados turi precedento reikšmę šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad M. S., pasibaigus leidimo galiojimo laikui (nuo 2022 m. spalio 1 d.), nepriklausomai nuo to, kad 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, o 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl vizos, neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo išvykti iki leidimo galiojimo pabaigos; nebuvo aplinkybių, kurių pagrindu M. S. skundžiamų sprendimų galiojimas galėjo būti stabdomas; M. S. nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, pasibaigus leidimo galiojimo terminui; elektroninis susirašinėjimas su Migracijos departamento darbuotoja nesudaro pagrindo manyti, kad M. S. buvo suklaidintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. M. S., nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai, nesigilindamas į susidariusią situaciją, neteisingai taikė įstatymą ir todėl buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta teismo nutartis. Teismas vadovavosi liudytojos V. L. paaiškinimais selektyviai, nenurodė aplinkybių, kurios keičia jo padėtį šioje byloje. Tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas, kur liudytoja V. L. paaiškino, kad spaudas pase, pateikus prašymą dėl vizos gavimo, leidžia užsieniečiui teisėtai likti šalyje. Be to, liudytoja V. L. teisėto pasilikimo šalyje sąlygas nurodė ir elektroniniame laiške, adresuotame jam. Pastebi, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad apie tai girdi pirmą kartą ir apie tai, kad spaudas užsieniečio pase leidžia jam kurį laiką likti šalyje, jai anksčiau nebuvo žinoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė skundžiamoje nutartyje.
3.2. Skunde teigiama, kad jis siekė teisėtai pratęsti (gauti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dar nepasibaigus leidimo terminui, kreipėsi išduoti naują leidimą (2022 m. liepos 7 d.), teikė dokumentus, pats domėjosi sprendimo priėmimo eiga, tačiau leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas. Migracijos departamento sprendimą jis apskundė, tačiau išvykimo iš Lietuvos dieną galutinis teismo sprendimai bylose Nr. A-1423-602/2023 ir Nr. 1382-821/2023 dar nebuvo priimtas ir jam nebuvo žinomas. Atsižvelgiant į tai teigia, kad nesiekė gyventi Lietuvos Respublikoje nelegaliai.
3.3. Toliau skunde nurodoma, kad sprendimas jam neišduoti nacionalinę vizą buvo priimtas tik 2022 metų spalio 6 d., t. y jau po to, kai jam buvo pasibaigęs leidimas laikinai gyventi (2022 m. spalio 1 d.). 2022 m. spalio 6 d. jam niekaip negalėjo būti žinoma, kad jam nėra suteikta viza ir jam reikia išvykti. Būtent dėl to jis teiravosi el. paštu, ką jam daryti, jeigu jam viza nebus išduota iki leidimo laikinai gyventi pabaigos ir vadovavosi jam pateikta rašytine informacija. Pasak apelianto, Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos; Vizų kodekso 24 straipsnio 1 dalis numato, kad nepažeidžiant 12 straipsnio a punkto, vizos galiojimo laikotarpis apima papildomą 15 dienų „pratęsiamą galiojimo laikotarpį“. Toks reglamentavimas pagrindžia, kad vizos laukimo laikotarpis įtraukiamas į išduodamos vizos laikotarpį, kas reiškia, kad asmuo šalyje laukimo laikotarpiu yra teisėtai ir Migracijos departamentas tai pagrindė savo elektroniniame laiške.
3.4. Apeliantas nesutinka, kad jis veikė tyčia. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu jis padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad jis taip elgdamasis suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 635 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiavo savo teisėmis ar nesidomėjo dėl savo teisinės padėties. Jis sąžiningai siekė, kad būtų pratęstas leidimas likti šalyje, šio tikslo nesiekė kitais (nelegaliais) būdais. Jis vadovavosi jam pateikta informacija, išdėstyta elektroniniame laiške, kuriame aiškiai nurodoma, kad jeigu sprendimas nebus priimtas iki leidimo laikinai gyventi pabaigos, jis gali pasilikti šalyje, nes turi spaudą pase. Jis pasitikėjo elektroninio laiško turiniu. Pažymi, kad prašymą dėl laukimo vizos suteikimo pateikė ne paskutinę dieną, o daug anksčiau, negu įprastai pateikiami tokio tipo prašymai, t. y. 2022 m. rugsėjo 5 d.
3.5. Nurodo, kad į pirmiau išdėstytas aplinkybes tiek Institucija, tiek teismas neatkreipė dėmesio, priešingai, Institucija ir teismas nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nagrinėjamoje byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir jo kaltė nenustatyta.
3.6. Apeliantas nesutinka, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo išvados turi precedento reikšmę šioje byloje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė tik šio sprendimo motyvais – apygardos administracinio teismo sprendime akivaizdus taikomos teisės ir kilusių pasekmių skirtumas. Be to, kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-11/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutarimas byloje Nr.AN2-16-557/2020). Taip pat nurodo, kad jam buvo surašyti dvi skirtingas teisines pasekmes sukeliantys sprendimai, vadovaujantis skirtingais teisės aktais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ir ATPK) ir ANK): 1) nutarimas administracinio nusižengimo byloje; 2) sprendimas dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas. Be to, Institucijos nutarimas priimtas 2023 m. sausio 28 d., t. y. ne tik nepraėjus, bet dar neprasidėjus savanoriško išvykimo iš Lietuvos, terminui, taigi, negali būti laikomas teisėtu, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, požymių. Būtina vadovautis teisinės valstybės principu, iš kurio išplaukia reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį du kartus už tą patį teisės pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad nors bylų faktinės aplinkybės tapačios laiko atžvilgiu, t. y. jos įvyko vienu metu jam praeinant į lėktuvą, jam taikoma skirtinga teisė ir reikalavimai atsakomybei kilti. Toliau skunde teigiama, kad ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodyta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pradėtą teiseną nutraukti, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Ši ATPK nuostata draudžia traukti asmenį atsakomybėn du kartus už tą patį pažeidimą. Taigi, šiuo atveju jam vienu metu buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis neteisėtai yra šalyje, bei tuo pačiu metu dėl tos pačios priežasties jam surašytas kitas administracinis aktas, įpareigojantis jį išvykti, nors jis įvykio metu ėjo į lėktuvą pro pasų kontrolę į reisą ir likti šalyje nebegalėjo.
3.7. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administraciniame teisme byla išnagrinėta tuo pačiu pagrindu. Teigiama, kad nagrinėjamoje byloje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn ANK 538 straipsnio pagrindu ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas, o administracinėje byloje jam buvo surašytas sprendimas dėl savanoriško išvykimo vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1,3¹, 6 dalimi. Taigi, atsakomybė jam kilo pagal skirtingus teisės aktus, o teismo motyvai kuriais jis laikomas padaręs nusižengimą tyčia, yra nepagrįsti. Teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra perteklinis, neteisėtas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
3.8. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas paliko nenagrinėtu jo prašymą priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į pirminiame skunde dėstomus motyvus, t. y. kad jis dėl neteisėtų Institucijos veiksmų patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje (viešoje vietoje - oro uoste, kur daug žmonių) ir nerimą dėl užlaikymo kontrolės punkte dėl be pagrindo ilgo ir neteisingo dokumentų tikrinimo, prašo priteisti iš Institucijos 500 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti M. S. prašymą priteisti neturtinę žalą. Nurodoma, kad M. S. prašymą nacionalinei (D tipo) vizai išduoti Migracijos tarnyba priėmė 2022 m. rugsėjo 5 d. (šį faktą patvirtina M. S. kelionės dokumente esantis Migracijos tarnybos spaudas), tačiau tuo pačiu 2023 m. sausio 28 d. pagal vizų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, jog M. S. 2022 m. spalio 6 d. atsisakyta išduoti nacionalinę (D tipo) vizą. Nurodo, kad pasienio tikrinimo metu pareigūnai 2023 m. sausio 28 d. 11.12 val., nustatę pirminę informaciją, kad M. S. yra galimai pažeidęs buvimo Šengeno erdvėje/Lietuvos Respublikoje taisykles, nutarė patikrinti jo duomenis informaciniuose registruose, perskaičiuoti ir sutikrinti išbūtas dienas Šengeno erdvėje, išsiaiškinti kitas galimo pažeidimo aplinkybes. Be kita ko, pareigūnams pateiktame kelionės dokumente M. S. neturėjo galiojančios įklijos formos Nacionalinės (D tipo) vizos, kurioje buvo nurodytas unikalus vizos įklijos numeris bei kiti visi vizai būtini rekvizitai (vizos gavėjo nuotrauka, vardas pavardė, vizos tipas, galiojimo terminais, išdavimo data, mašininio skaitymo zona ir kt.). M. S. kategoriškai nesutiko, kad pažeidė užsieniečių buvimo/gyvenimo Šengeno erdvėje taisykles, nurodė, kad jo atžvilgiu priimtus sprendimus skųs. 2023 m. sausio 28 d. M. S. pats sutiko ir netgi aktyviai pageidavo išvykti ir nedalyvauti procesinių dokumentų surašyme, po ko ant atskiro lapo užrašė el. pašto adresą ir telefono numerį, kuriuo paprašė išsiųsti jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus. Nurodo, kad aplinkybė, jog M. S. Lietuvos Respublikoje 120 dienų gyvena neteisėtai, tapo žinoma ne dėl jo paties valios ir pastangų, o tik tada, kai 2023 m. sausio 28 d. prieš pat jam ketinant išvykti (likus pusei valandos iki lėktuvo pakilimo) buvo privalomai patikrintas pareigūnų. Dėl M. S. susirašinėjimo el. laiškais su Migracijos departamentu atsiliepime nurodoma, kad Institucija negali patvirtinti ar paneigti šio susirašinėjimo turinio, jo komentuoti, tik pastebi, kad susirašinėjimas su minėta institucija vyko 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. tuo metu, kai dar galiojo M. S. turimas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Pagal skundo duomenis matyti, kad M. S. atsisakyta išduoti Nacionalinę (D tipo) vizą 2022 m. spalio 5 d. ir atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2022 m. spalio 1 d. Nors M. S. skunde nurodė, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą ir atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kad minėti Migracijos departamento sprendimai yra apskųsti teismui, o pažeidimo nustatymo metu minėtose bylose nebuvo priimti galutiniai sprendimai, pažymi, kad M. S. pasienio tikrinimo metu pareigūnams nepateikė duomenų, jog skunde nurodytose bylose jam buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tokie patys duomenys nebuvo pateikti ir su skundu teismui šioje byloje. Be to, vien tai, kad M. S., žinodamas savo teisinę padėtį ir galinčias kilti pasekmes dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, apskundė jo atžvilgiu priimtus sprendimus neišduoti vizos ir leidimo laikinai gyventi, negali savaime sudaryti teisinio pagrindo nesilaikyti imperatyvių teisės aktų normų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, bei taikyti M. S. išimtines taisykles, nei kitiems užsieniečiams. Atsiliepime nurodoma, kad M. S. skirta teisinga nuobauda, ji buvo tinkamai individualizuota, įvertintos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, taip pat yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei. Dėl prašymo atlyginti M. S. neturtinę žalą nurodo, kad pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, o nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti M. S. prašymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
M. S. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo. Apelianto nesutikimas su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo priimtas procesinis sprendimas yra neteisingas, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
6. ANK 538 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti atitinkamą tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
7. Šiuo atveju M. S. pagal ANK 538 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2022 m. spalio 1 d. (120 dienų) Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) galiojimo laikui.
8. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 2 punktas nustato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. To paties įstatymo 124 straipsnis reglamentuoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
9. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 3 dalį, užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.
10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. S. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. M. S. 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. rugsėjo 5 d. jis pateikė prašymą išduoti nacionalinę (D tipo) vizą ir 2022 m. rugsėjo 5 d. jo kelionės dokumente įrašyta Migracijos departamento žyma. Apelianto atžvilgiu buvo priimti trys Migracijos departamento sprendimai: 2022 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 22S133558 uždrausti M. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo M. S. atvykti ir apsigyventi 3 metus, 2022 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 17I-37 atsisakyti išduoti M. S. vizą ir 2022 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 22S143712 atsisakyti išduoti M. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pastebėtina, kad šie sprendimai priimti po to, kai 2022 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamente gauta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacija apie M. S., o apeliantas apie juos žinojo, nes teikė skundus.
11. Byloje yra duomenys apie M. S. elektroniniu paštu susirašinėjimą su Migracijos departamento darbuotoja V. L. (b. l. 60). Iš minėtų duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. M. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė paklausimą, nurodydamas, kad negavo atsakymo dėl vizos iš imigracijos tarnybos ir teiraujasi, ar jam reikia išvykti iš Lietuvos iki rugsėjo 30 d. Migracijos departamento darbuotoja 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakymą, kad :„Matau, kad jūsų dabartinis TRP galioja iki 2022-09-30. Tai reiškia, kad iki to laiko viza turėtų būti paruošta. Jei ne, manau, kad turite antspaudą pase, kuris reiškia, kad galite legaliai būti Lietuvoje, kol bus paruošta viza. Trumpai tariant, jums nereikia išvykti, nebent jūsų pase nėra antspaudo“. Įvertinus šio susirašinėjimo turinį matyti, kad Migracijos departamento darbuotojos atsakyme (pagal paklausime nurodytas aplinkybes ir laiką) legalus buvimas Lietuvoje siejamas su viza. Pastebėtina ir tai, kad M. S. į Migracijos departamentą kreipėsi ne su oficialiu paklausimu, o elektroniniu laišku, tad minėtas atsakymas negali būti prilyginamas oficialiai Migracijos departamento pozicijai. Migracijos departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimu atsisakyti išduoti vizą M. S., šis priimtas netrukus po M. S. ir Migracijos departamento darbuotojos aptariamo susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir nuo to momento apeliantas žinojo, kad jam nėra išduota viza, tačiau jis toliau liko Lietuvoje.
12. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad M. S. turima viza Lietuvos Respublikoje bei leidimas laikinai gyventi leido jam būti Lietuvoje tik iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o nauja viza ar leidimas laikinai gyventi šalyje jam išduoti nebuvo, todėl M. S. po 2022 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai ir tai buvo fiksuota 2023 m. sausio 28 d. 11.12 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte.
13. Skunde apeliantas savaip interpretuoja įstatymų nuostatas, t. y. teigia, kad vizos laukimo laikotarpis įtraukiamas į išduodamos vizos laikotarpį, tačiau teisės aktai nenumato jokių išimčių, suteikiančių teisę užsieniečiui pasilikti Lietuvos Respublikoje laukiant Migracijos departamento sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo arba apskundus Migracijos departamento sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, o, kaip minėta, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, subjektyvus teisės normų supratimas ar jų interpretavimas apelianto nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, be to, sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą priimtas dar 2022 m. spalio 6 d.
14. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atliko byloje įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją V. L., kurios parodymus vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais ir bylai reikšmingu įstatyminiu reglamentavimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, yra teisinga. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas vadovavosi liudytojos V. L. paaiškinimais selektyviai - teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog liudytoja V. L. nurodė, kad spaudas pase, pateikus prašymą dėl vizos gavimo, leidžia užsieniečiui teisėtai likti šalyje iki kol bus įklijuota viza (b. l. 68). Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja jos elektroniniame laiške nurodytoms aplinkybėms.
15. Sutiktina su Institucijos išdėstyta pozicija, jog M. S. neturėjo jokio teisėto pagrindo laukti Migracijos departamento sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo būdamas Lietuvos Respublikoje, viršydamas Šengeno vizos leidžiamą buvimo laikotarpį, o 2022 m. spalio 6 d. Migracijos departamento sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą M. S. apskundimas nesuteikė M. S. teisės būti, gyventi ar neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. S. skundą, 2023 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą dėl nacionalinės vizos M. S. neišdavimo, t. y. teismas apelianto skundą atmetė, tačiau M. S. ir po to liko Lietuvoje - tik 2023 m. sausio 28 d. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte pareigūnams nustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, apeliantui buvo paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas.
16. Pateiktame skunde nurodoma, kad nėra apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. ANK 538 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės forma. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas nusižengimas, numatytas ANK 538 straipsnyje, galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Visos išdėstytos aplinkybės pagrindžia M. S. atliktų veiksmų neteisėtumą. Nustatyta, kad jis žinojo apie jo atžvilgiu priimamus sprendimus dėl vizos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo, todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti apelianto veiksmai laikytini tyčiniais. Tai, kad apeliantas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę (D tipo) vizą ir, kaip nurodo skunde, domėjosi procesu, nekeičia teismo išvadų ir pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
17. Skunde skiriamas didelis dėmesys ir itin plačiai pasisakoma dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo precedentinės reikšmės, t. y. teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasiremta šiuo sprendimu, nes: 1) apeliantui buvo surašyti dvi skirtingas teisines pasekmes sukeliantys sprendimai; 2) sprendimai surašyti vadovaujantis skirtingais teisės aktais (teismas pastebi, kad skunde grindžiant šį argumentą nurodomas tas pats teisės aktas – ATPK ir vėliau jį pakeitęs ANK); 3) nutarimo surašymas administracinio nusižengimo byloje yra perteklinis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju tikrinamas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties teisėtumas, o tuo pačiu, ar teisingai įvertini bylos duomenys.
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylas kaip precedentais turi vadovautis jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais. Precedentas suformuojamas tada, kai su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu susijęs atitinkamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas išsprendžiamas pirmą kartą (kasacinė nutartis Nr. 2K-102-719/2023). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-65-303/2023).
19. Atsižvelgiant į nurodytą praktiką, šiuo atveju aukštesnysis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas negali būti laikomas precedentu šioje byloje. Nors faktinės aplinkybės, kurios buvo vertintos priimant minėtą sprendimą, ir kurios vertinamos šioje byloje yra beveik tapačios, tačiau nėra taikoma ta pati teisė.
20. Šiuo atveju nustatyta, kad M. S. 2023 m. sausio 28 d. buvo surašytas Institucijos 2023 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 37324-ANR_N-163-2023 administracinio nusižengimo byloje (b. l. 40), taip pat surašytas VSAT 2023 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 23S9930 grąžinti M. S. į užsienio valstybę (b. l. 9). Nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad M. S. pažeidė ANK nuostatas, o būtent – ANK 538 straipsnį, o sprendime nurodyta, kad pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors ANK 538 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, administracinio nusižengimo byloje išimtinai sprendžiamas klausimas, ar asmuo atliko neteisėtus veiksmus, atitinkančius administracinio nusižengimo sudėtį. Be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį, o įvertinus VSAT sprendimo Nr. 23S9930 turinį matyti, kad sprendimas grąžinti M. S. į užsienio valstybę priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, taigi, sprendimai priimti vadovaujantis skirtingomis teisės normomis.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir sprendimas grąžinti M. S. į užsienio valstybę yra priimti vadovaujantis skirtingomis teisės normomis. Tai, kad administracinėje byloje ir šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, nesuponuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo svarbos precedentine prasme, nes kaip minėta nėra taikoma ta pati teisė. Visgi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir jame pasiremdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas jį įvertino kaip precedentą, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.
22. Institucijos nutarimą priėmusi specialistė, spręsdama dėl M. S. skirtinos administracinės nuobaudos rūšies, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, padarymą skyrė švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
23. Atmetus apeliacinį skundą aukštesnysis teismas dėl M. S. prašymo priteisti neturtinę žalą plačiau nepasisako, tik pažymi, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.