Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. ir jam paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn. B. L. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 24 d., apie 11.15 val., vairuodamas automobilį „OPEL VIVARO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio ženklo „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo. Šį nutarimą B. L. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo, kad B. L. padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 125 str. nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą. B. L. nesutinka su paskirta nuobauda, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodo, kad įstatyme numatyta galimybė pažeidėjui, skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda arba neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Nesant visų šių sąlygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Institucija skirdama B. L. nuobaudą pagal ATPK 125 str. nustatė ir atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. B. L. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad B. L. negalėdamas 2 mėn. vykdyti savo tiesiogines pareigas, gali netekti darbo ir pajamų, t. y. pragyvenimo šaltinio, darbdavio gerai charakterizuojamas, piniginę baudą sumokėjo, neturi galiojančių nuobaudų nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliantas teigia, kad dėl padaryto pažeidimo nebuvo padaryta žala, nebuvo sukelta reali grėsmė eismo saugumui ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, nes asmuo nepaisė kelio „STOP“ ženklo, kuris draudžia važiuoti nesustojus, reikalavimo ir per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustojęs, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Apeliacinio skundo argumentas, jog geležinkelio pervaža yra mažai naudojama, niekuo nepagrįstas, nes geležinkelio pervaža yra prie (duomenys neskelbtini), kurio veikla susijusi su birių krovinių vežimu geležinkelių keliais. Toks argumentas nuo atsakomybės neatleidžia, o parodo apelianto požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to B. L. yra baustas už KET pažeidimus (b. l. 11-15).

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.