- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- e2-1138-1182/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. K., A. J., D. A., K. J., J. J.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Genovaitė Rimeikytė, Edvinas Brazauskas
- Kategorijos
- 2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
- 2.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijų programa ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. Z. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei atsakovo R. Z. priešieškinį ieškovui A. J. dėl 1998-02-20 Priekulės žemės ūkio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1998-02-20 protokolo, 1998-02-20 protokolo išrašo, 2001-12-13 perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. K., A. J., D. A., K. J., J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Pripažinti neteisėtais 2005-10-20 Akcininkų susirinkimo protokolą bei 2005-10-24 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3, kuriais neteisėtai perdavė atsakovui ieškovo mamai nuosavybės teise priklausančių arklidžių dalį; 2) Pripažinti ieškovui A. J. nuosavybės teisę į arklidžių dalį I - 216,87 m², esančių (duomenys neskelbtini), statybos metai 1924 m., dalys: 3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²); 3) Priteisti iš atsakovo R. Z. ieškovui A. J. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovo A. J. mama A. J. ilgus metus dirbo Priekulės žemės ūkio bendrovėje (toliau ir Priekulės ŽŪB). A. J. turėjo pajus, kurių vertė buvo 3 833 LT (1 110, 11 Eur). 1993 m. gegužės 13 d. A. J. ir V. K. pasirašė pajaus perleidimo sutartį, kuria A. J. perleido savo pajų V. K.. Priekulės žemės ūkio bendrovė turėjo arklidę, esančią (duomenys neskelbtini), statybos metai 1924 m. (toliau ir Arklidė), to pasėkoje, A. J. pateikė prašymą Priekulės žemės ūkio bendrovei dėl galimybės už perleistus pajus gauti dalį Arklidės. 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB susirinkimo metu buvo svarstomas ieškovo mamos A. J. prašymas už pajus jai perleisti dalį Arklidės, ir šis prašymas buvo tenkintas. Pagal 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą ieškovo A. J. mamai A. J., už piniginį pajų, suma 3 833 LT, esantį Priekulės ŽŪB, 1998 m. vasario 20 d. susirinkimo sprendimu, buvo perduoda Arklidės I - 216,87 m², esančios (duomenys neskelbtini), statybos metai 1924 m., dalys: 3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²). Dalis Arklidės perdavė Priekulės ŽŪB viršininkas V. K., pasirašydamas perdavimo - priėmimo aktą, t. y. Priekulės ŽŪB susirinkimo protokole 1998 m. vasario 20 d. nurodyta, kad ieškovo mama A. J. pageidavo už savo pajų gauti Arklides (inv. plane I I'p), esančias (duomenys neskelbtini), dvi dalis (inv. plane: 3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²). Šis A. J. prašymas vienbalsiu buvo patenkintas. Nuo to momento, kai ieškovo mamai buvo perduotos dalys Arklidės, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 13 d., ieškovo mama A. J. įgijo nuosavybės teisę į dalis Arklidės, rūpinosi jai priklausančiu turtu iki pat savo mirties. Mirus mamai, jos turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą. Apie Arklidės dalis ieškovas nežinojo iki pat tos dienos, kuomet ieškovas 2023 m. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. e2-621-1180/2024, kurioje atsitiktinai paaiškėjo, kad pagal 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo sutartį A. J. perduotas dalis Arklidės Priekulės ŽŪB pirmininkas V. K. tą pačią Arklidę, įskaitant visas jos dalis, nuo 2005 m. spalio 20 d. Akcininkų susirinkimo protokolu bei 2005 m. spalio 24 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 3, perdavė atsakovui R. Z.. Nėra aišku, kokiu pagrindu R. Z. įregistravo nuosavybės teisę į Arklides, kuomet dalis Arklidės pagal 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktą priklausė ieškovo mamai A. J.. Atsižvelgiant į tai, jog iš ieškovo mamos A. J. buvo neteisėtai atimtas turtas, kurį pagal įstatymą turėjo paveldėti ieškovas su kitais A. J. vaikais, ieškovas neturi kitos išeities kaip tik teikti ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo siekiant apginti pažeistas teises ir tesėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 1993 metais sudaryta pajaus perleidimo sutartis, pagal kurią A. J. visą jai priklausantį pajų perleido V. K.. Ši pajaus perleidimo sutartis yra sudaryta raštu ir buvo patvirtinta tuometinio Klaipėdos rajono Priekulės apylinkės viršaičio. Dėl šios priežasties A. J., perleidusi savo pajų, nebebuvo Priekulės žemės ūkio bendrovės pajininkė nuo 1993 metų ir nebeturėjo teisės daugiau pretenduoti į likusį žemės ūkio bendrovės turtą ir nebebuvo šios žemės ūkio bendrovės pajininke. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija (Suvestinė (1993-03-11 - 1993-10-12)) nustatė, kad: „1. Nariai turi turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, numatytas šiame bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, bendrovės įstatuose. 2. Bendrovės narys savo pajų ar jo dalį pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kitais būdais gali perleisti kitam bendrovės nariui arba trečiajam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Pajaus ar jo dalies (pinigais) perleidimo kitam bendrovės nariui arba trečiajam asmeniui sutartis leidžiama tvirtinti apylinkės (valsčiaus) viršaičiui. Mokestis už tokių sutarčių tvirtinimą – 0,5 procento perleidžiamo pajaus vertės.“ Dėl šios priežasties daro išvadą, kad teismui pateikta pajaus perleidimo sutartis atitinka aukščiau nurodytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakciją. Atsakovas nurodo, kad jis pats buvo Priekulės žemės ūkio bendrovės vadovo pavaduotojas ir neturėjo jokių duomenų, kad A. J. būtų buvusi bendrovės pajininke 1998 - 2001 metais. Teismui pateikti bendrovės pajininkų susirinkimo protokolai yra be susirinkimo dalyvių sąrašų ir susirinkimo dalyvių parašų. Protokole yra nurodyta, kad susirinkimo 1998 m. vasario 20 d. metu antru darbotvarkės klausimu kalbėjo pats atsakovas R. Z.. Tačiau atsakovas neigia dalyvavęs tokiame susirinkime, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl Priekulės ŽŪB priklausančio nekilnojamojo turto dalies perleidimo A. J. už jos turimą pajų. Atsakovo, kaip susirinkimo dalyvio parašo, nėra. Dėl šios priežasties atsakovas nurodo, kad A. J., nebūdama Priekulės ŽŪB pajininke, negalėjo gauti jokios Priekulės ŽŪB priklausančios turto dalies, todėl viešame nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. J. būtų bandžiusi įregistruoti savo vardu gautą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodo, kad akivaizdžiai skiriasi A. J. ir V. K. parašai 1993 metų pajaus perleidimo sutartyje ir 2001 metų priėmimo - perdavimo akte, todėl šie dokumentai atsirado, tik jau po ieškovo mamos A. J. mirties, nes VĮ „Registrų centre“ nėra gauti jokie dokumentai, susiję su Priekulės ŽŪB priklausančio nekilnojamojo turto dalies perleidimo A. J. už jos turimą pajų.
Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį nagrinėti trečiajam asmeniui posėdyje nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. V. K. taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje pateikta 1993 m. gegužės 13 d. pajaus perleidimo sutarties Nr. 64 kopija, patvirtina, jog A. J. buvo sumokėta viso grynais 2 236 litų už perleistą pajų bendrovės nariui V. K.. Taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Valstybės įmonė Registrų centras, kuris 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pašalintas iš trečiųjų asmenų, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Kartu su atsiliepimu pateikė papildomus dokumentus, susijusius su A. J. prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Atsakovas R. Z. pateikė priešieškinį ieškovui A. J., kuriuo prašo: 1) Pripažinti negaliojančiais 1998-02-20 Priekulės ŽŪB susirinkimo, įvykusio 1998-02-20 protokolą, 1998-02-20 protokolo išrašą, 2001-12-13 perdavimo –priėmimo aktą, kuriais buvo konstatuota, kad A. J. už piniginį pajų, suma 3 833 litų, esantį Priekulės ŽŪB, vadovaujantis Priekulės ŽŪB susirinkimo 1998-02-20 nutarimu buvo perduotos Arklidės 1Ip-216,87 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), statybos metais 1924, dalys 3 ( 78,38 kv. m.) ir 4 (24,57 kv.m.); 2) Priteisti atsakovo R. Z. naudai iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindžia atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodo, kad ieškovas nuosavybės teisę kildina iš dokumentų, kurie negalėjo būti išduoti: 1998-02-20 Priekulės žemės ūkio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1998-02-20 protokolą, 1998-02-20 protokolo išrašą, 2001-12-13 perdavimo –priėmimo aktą, kuriais buvo konstatuota, kad A. J. už piniginį pajų (3833 litų), esantį Priekulės ŽŪB, vadovaujantis Priekulės ŽŪB susirinkimo 1998-02-20 nutarimu, buvo perduotos Arklidės 1Ip-216,87 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), statybos metai 1924, dalys 3 (78,38 kv. m.) ir 4 (24,57 kv.m.).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, kad neva visi ieškovo pateikti dokumentai yra niekiniai, nepateikė nei vieno dokumento, kuris pagrįstų tokius atsakovo teiginius, todėl atsakovo pateikiama subjektyvi nuomonė turėtų būti vertinama kritiškai. LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 str. 3 d. (suvestinė redakcija 1993 03 11 – 1993 10 12) reglamentuoja, kad narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Išstodamas iš bendrovės, narys turi teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemę. Išstojantis iš bendrovės ir steigiantis ūkininko ūkį narys arba narių grupė, steigianti kitą žemės ūkio įmonę, turi teisę gauti iš bendrovės natūra (technikos, gyvulių, apyvartinio ar kito turto) arba pinigais turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog atsakovas A. J. būtų išmokėjęs pinigais už perleistą pajų, todėl A. J. 1998 m. vasario 20 d., vadovaudamasi minėta teisės norma, Priekulės ŽŪB susirinkime, kuriame dalyvavo ir pats atsakovas, pateikė pageidavimą, jog už savo perleistą pajų nori gauti Arklidės dalis (inv. plane I I‘p), esančias (duomenys neskelbtini), ir toks A. J. prašymas buvo vienbalsiai tenkintas. Atsakovas, nesutikdamas su Priekulės ŽŪB sprendimu, priimtu 1998 m. vasario 20 d. susirinkime, turėjo teisę tokį sprendimą ginčyti, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje akivaizdu, jog pats atsakovas sutiko A. J. perleisti nuosavybės teises į Arklidės dalis. Juo labiau, kaip matyti 1998 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolą pasirašė pats Priekulės ŽŪB pirmininkas V. K., todėl tai tik dar kartą patvirtiną, kad atsakovas dalyvavo Bendrovės susirinkime ir tenkino A. J. pageidavimą, kitu atveju, jei atsakovas būtų prieštaravęs A. J. prašymui V. K. net nebūtų pasirašęs Bendrovės susirinkimo protokolo.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas kreipėsi į žemėtvarką, norėdamas išsinuomoti žemės plotą prie ginčo Arklidės ir kai buvo matuojami taškai kur jau tas žemės plotas yra, atsakovas pareiškė, kad čia yra įregistruotas jo pastatas. Ten jau to pastato nėra, tik griuvėsiai. Po to prasidėjo teismai. Žemėtvarka pradėjo bylinėtis su R. Z.. Kad tos Arklidės dalys priklausė ieškovo mamai, ieškovas žinojo iš pačios mirusios A. J. pasakojimo, kad ta pastato dalis jiems buvo atiduota V. K. už pajų, nes Priekulės ŽŪB neturėjo pinigų atsiskaityti už pajus. Nežino iki kada jo mama turėjo Priekulės ŽŪB pajų. Ar ieškovo tėvas bendrovėje turėjo pajų, jam nėra žinoma. Jam nėra žinoma, ar mama (A. J.) kreipėsi į Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teises į dalis Arklidės. V. K. už tėvų jam atiduotus pajus neatsiskaitė pinigais, o atidavė dalis Arklidės. Įrodymų, kad bendrovė neturėjo pinigų atsiskaityti už pajus, jis neturi, tiesiog buvo žodinis toks pasakymas. Negali atsakyti, kokių veiksmų ėmėsi ieškovo mama (A. J.) 2002 m., kai gavo atsisakymą įregistruoti nuosavybės teises į dalis Arklidės. 1998 m. protokolus rado tvarkydamas namus po mamos mirties.
Teismo posėdžio metu ieškovo A. J. atstovė advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė-Svist patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais ir motyvais, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad CK 4.47 reglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Šiuo atveju nuosavybė buvo įgyta pagal sandorį. Kadangi bendrovė neturėjo pajamų atsiskaityti tuo metu su ieškovo tėvais, todėl buvo sudarytas sandoris, kuriuo dalis Arklidės buvo perleista ieškovo mamai. Bendrovė 2001 m. gruodžio 13d. perdavimo aktu perdavė A. J. dalis Arklidės. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo mama šios Arklidės dalių niekada niekam nebuvo perleidusi ir juolab atidavusi. Esmė tame, kad ieškovas, pagal A. J. ir V. K. sudarytą sandorį, turėjo teisę paveldėti dalis Arklidės, kurios priklausė A. J.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir pats trečiasis asmuo V. K.. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad 1998 m. vasario 20 d. protokolas ar 2001 metų priėmimo - perdavimo aktas yra negaliojantys. Atsakovas neteisėtai įgijo teises į ieškovo mamai priklausiusias dalis Arklidės. Atsakovas be notarinio patvirtinimo negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Arklides, priešingai nei ieškovo mama, nes ieškovo mamos prašymas įgyti dalį Arklidės buvo pateiktas dar 1998 metais, kuomet asmuo, kuris norėjo įregistruoti nekilnojamą turtą turėjo pateikti tik prašymą, bet įstatymas nenumatė, kad prašymas turi būti patvirtintas notaro.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. Z. priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti priešieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad dirbo Priekulės ŽŪB, jo pareigos buvo pirmininko pavaduotojas. Prieš Priekulės ŽŪB likvidavimą jis jau nebedirbo šioje bendrovėje, tik turėjo pajų. Priekulės ŽŪB susirinkimuose, kai kuriuose dalyvaudavo, kai kuriuose nedalyvaudavo. Sekretoriaudavo susirinkimuose Priekulės ŽŪB buhalterė, kartais pirmininko sesuo. Ieškovo mamą A. J. žinojo kaip kaimynę. Jo žiniomis ieškovo mama neturėjo jokio pajaus. Ieškovo tėvas J. J. nieko nedarė, viską darė ieškovo mama. Jis manė, kad A. J. turėjo pajų, bet pasirodo, kad J. J.. Kokiu pagrindu A. J. buvo perleidžiamas Priekulės ŽŪB turtas jis negali pasakyti. Kas pirkdavo pajų tas ir dalyvaudavo, kiti nedalyvaudavo. Nei kaip pajininkas, nei kaip bendrovės pirmininko pavaduotojas, negirdėjo ir nežinojo, kad A. J. buvo išreiškusi valią, kad nori dalies Arklidės. Atsakovas, kai bendrovė uždarinėjo veiklą, už jo turimus pajus, įgijo Arklidę, kuri ribojasi su jo (atsakovo) valda. Iki tol pastatas priklausė Priekulės ŽŪB, kad kam būtų priklausęs dar, jam nėra žinoma. Ar 2005 m. spalio 21 d. priėmimo-peravimo aktas buvo patvirtintas notaro, negali pasakyti, nežino. Jei Registrų centrui tiko, vadinasi minėtas aktas buvo geras. Buvo toks atvejis, kad A. J. griovė Arklidę, bet jis tuo momentu nebedirbo Priekulės ŽŪB, santykiai tada su V. K. dar buvo teigiami, bet jam netrukdė tas, kad griovė, nes tuo metu visi jas griovė. Kai jam turtas buvo perrašytas, jis su V. K. bendravo. Jam (atsakovui) ta Arklidė buvo svarbi todėl, kad norėjo savo namą atsistatyti po gaisro, todėl buvo pasiėmęs iš Arklidės apie 1 000 plytų savo turto atstatymui. Jokios kalbos dėl pastato pasidalinimo nebuvo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo R. Z. atstovas advokatas Laimonas Strauka su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti atsiliepime į patikslintą ieškinį bei priešieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir panoro įsigyti, pažeidžiant atsakovo teisę, atsakovui priklausantį statinį. Jokių duomenų, kad ieškovas mokėtų kažkokias tai nuomas nėra. Ieškovas panoro viso statinio ir paprašė suprojektuoti jam visą sklypą, kai atsakovas pateikė duomenis, kad jam nuosavybės teise priklauso įregistruotas statinys, tada ieškovo pozicija pasikeitė ir jis jau pradeda kalbėti, kad neva jo mamai A. J. priklauso ½ dalis. Atkreipia dėmesį, kad jokio atsisakymo dėl šito turto nėra pateikta nei vienoje byloje. Pagal byloje esančius duomenis 2018 metais, ieškovas ir iš jo pusės tretieji asmenys (seserys ir broliai) paveldėjo mirusios mamos A. J. turtą, kuriame nėra ir nebuvo įrašyta ½ dalis Arklidės. Pagal pavedėjimo teisės liudijimą A. J. mirties dieną neturėjo ½ dalies ginčo statinio, be to, pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, mirusiosios paveldėjimo teisė priklauso penkiems įpėdiniams ir palikimas yra priimtas. Net, jei darant prielaidą, kad kažkoks turtas atsirado po A. J. mirties, šis turtas turėtų būti dalinamas į 5 dalis, todėl ieškovui tariamai galėtų priklausti tik 1/5 dalis ½ ginčo statinyje. CK normos nenumato, kad palikimą galėtum priimti iš dalies, todėl šiuo atveju likę įpėdiniai negali atsisakyti palikimo. Todėl ieškovas, nebūdamas viso turto paveldėtojas, negali reikšti ieškinio dėl viso tariamo A. J. priklausančios ½ Arklidės dalies. Nes vienas ieškovas nėra materialaus teisinio santykio dalyvis. Ieškinį turi reikšti visi įpėdiniai. Kadangi kiti ieškinio nereiškia, daro išvadą, kad A. J. ginčo turto neturėjo. Atsakovui priklausantis ginčo statinys buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir patvirtina, kad ginčo statinys R. Z. nuosavybės teise priklauso remiantis 2005 m. spalio 20 d. Priekulės ŽŪB narių likvidacinės komisijos protokolu bei 2005 m. spalio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3. Dėl ieškovo teiginių, kad minėti dokumentai turėjo būti patvirtinti notariškai, atsakovas nesutinka. Ieškovas nuosavybės teisę įrodinėja 1998 m. vasario 20 d. protokolu ir 2001 gruodžio 11 d. perdavimo – priėmimo aktu. Atkreipia dėmesį, kad 1998 m. vasario 20 d. A. J. nebuvo Priekulės ŽŪB pajininkė, tuo metu pajininkas buvo J. J., o A. J. visą jai priklausantį pajų buvo perleidusi dar 1993 m. Taip pat atkreipia į turimo pajaus sumą - 3833 Lt. Nagrinėjant šią bylą buvo iškeltas klausimas, iš kur A. J. turėjo pajų, jei visą pajų buvo perleidusi. A. J. pagal 1999 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą, po J. J. mirties paveldėjo pajų, kurio vertė 2800 Lt. Tai sumos nesutampa. Iš kur atsirado duomenys, kad J. J. 1998 m. vasario 20 d. būtų turėjusi pajų už 3833 Lt, byloje duomenų nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Priekulės ŽŪB nebūtų turėjusi piniginių lėšų atsiskaityti su A. J. už pajų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kol Priekulės ŽŪB nėra paskelbta likviduota, visi sandoriai už pajaus perleidimą yra įforminami notarine tvarka. Todėl A. J., gavusi VĮ Registrų centro atsakymą jo neskundė, o iš atsakymo matyti, kad J. J. neįgijo teisės į dalį ginčo statinį. 1998 m. vasario 20 d. protokole buvo sprendžiamas klausimas dėl J. J. prašymo dėl viso ginčo statinio perleidimo. Kaip matyti iš protokolo, pajaus dydis ir dalis neaiški, statinio vertė nenustatyta ir daugiau jokių veiksmų atlikta nebuvo, nes 1999 m. paveldėjimo teisės liudijime notarė nurodė, kad mirties dieną J. J. buvo Priekulės ŽŪB pajininkas ir turėjo pajų. Duomenų, kad V. K. už pajų su A. J. nebūtų atsiskaitęs, byloje nėra. Pagal pateiktus duomenis, nėra jokių įrodymų, kad Priekulės ŽŪB būtų įsipareigojusi A. J. dėl ginčo statinio dalies, nes Priekulės ŽŪB iki pato jos likvidavimo šį turtą laikė, valdė ir disponavo. Duomenų, kad A. J. būtų ginčo statinį valdžiusi, prižiūrėjusi, mokėjusi už jį kokius mokesčius, nėra. Todėl visi šie dokumentai, kuriuos turi ieškovas, galėjo atsirasti visiškai kitokiomis aplinkybėmis. Taip pat atsakovo atstovas 2025 m. birželio 12 d. pateikė raštu ir teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad jis buvo Priekulės ŽŪB pirmininkas. Priekulės ŽŪB veikė maždaug nuo 1991 iki 2005 m. Priekulės ŽŪB nusipirko aukcione su pajininkais (žmonėmis), virš 180 žmonių. 1993 metais iš A. J. nupirko jos turėtus pajus ir už juos sumokėjo 37 650 talonų. Ar dar kas turėjo iš J. šeimos pajus, jis neatsimena, bet viskam vadovavo ieškovo mama A. J.. Kai jis nupirko iš A. J. pajų, ji jau Priekulės ŽŪB dalininkė nebebuvo. A. J. 1993 m. gavo pinigus, bet buvo nepatenkinta, gal kad per mažai gavo, todėl 1998 m. ji dar pateikė prašymą dėl Arklidžių. Tas prašymas buvo tenkintas. Jis, kaip Priekulės ŽŪB pirmininkas, 2005 metais uždarinėjo Priekulės ŽŪB veiklą ir norėjo Priekulės ŽŪB išregistruoti, bet VĮ Registrų centras pasakė, kad negali išsiregistruoti, nes Priekulės ŽŪB dar priklauso Arklidė, nors realiai tos Arklidės nebebuvo, jos buvo nugriautos. Tada jis visas Arklides, įskaitant ir su A. J. priklausančia dalimi, ir dar kitam asmeniui, perleido atsakovui tam, kad galėtų išregistruoti Priekulės ŽŪB. Jam niekas jokių pretenzijų dėl to niekada nereiškė, tik dabar, po 25 metų. Arklidės buvo nugriautos apie 2000 m. Patikina, kad ant 1998 m. protokolų yra jo parašai ir bendrovės antspaudas, bet nepamena, kokiomis aplinkybėmis jo parašai galėjo atsirasti. Taip pat trečiasis asmuo 2025 m. birželio 12 d. pateikė prašymą taikyti patikslinto ieškinio ir priešieškinio senatį, taip pat patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens V. K. atstovas advokato padėjėjas Edvinas Brazauskas prašė bylą išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas yra tarp ieškovo ir atsakovo. Trečiasis asmuo negali gerai prisiminti ir papasakoti dalykų, kurie buvo 1993 m. ir 1998 m.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. paaiškino, kad ji dirbo Priekulės žemės ūkio bendrovėje, jos pareigos buvo kolonėlės operatorė. Liudytojos parašai ant protokolų panašūs į jos parašus. Buvo atvejų, kai ji pavaduodavo ir protokoluodavo Priekulės ŽŪB susirinkimus. Trečiasis asmuo yra jos brolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Šioje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į dalis 3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²) Arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos metai 1924 m. Ieškovas patikslintu ieškiniu tvirtina, kad minėtos ginčo Arklidės pagal 1993 m. gegužės 13 d. pajaus perleidimo sutartį ir 1998 m. vasario 20 d. Priekulės žemės ūkio bendrovės protokolą bei šio protokolo išrašą, taip pat 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktą, priklausė jo (ieškovo) mirusiai mamai A. J., ir kurios neteisėtais 2005 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo protokolu bei 2005 m. spalio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3, buvo perduotos atsakovui. Atsakovas nesutinka, kad ginčo Arklidės dalys kada nors būtų priklausiusios ieškovo mamai, ir tvirtina, kad ginčo Arklidė jam buvo perleista už pajus. Priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais Priekulės žemės ūkio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1998 m. vasario 20 d., protokolą, šio 1998 m. vasario 20 d. protokolo išrašą bei 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktą.
Byloje ginčo, kad 1993 m. gegužės 13 d. perleidimo sutartimi ieškovo mama A. J. perleido turimą pajų V. K., nėra. Iš į bylą pateiktos 1993 m. gegužės 11 d. Priekulės ŽŪB pažymos matyti, kad A. J. turimo pajaus vertė buvo 37650 talonų. Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad talonai apyvartoje buvo nuo 1992 m. gegužės 1 d. iki 1993 m. liepos 20 d. (https://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrieji_talonai), t.y. pajaus perleidimo sandorio sudarymo metu oficialiai Lietuvoje galiojusi laikina valiuta. Ieškovo teigimu, Priekulės ŽŪB neturėjo pinigų atsiskaityti su ieškovo mama, todėl 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB susirinkimo metu, tenkino A. J. prašymą dėl ginčo Arklidės dalių (3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²)) perleidimo. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, pastebi, kad ieškovas neįrodė, jog Priekulės ŽŪB pagal 1993 m. gegužės 13 d. pajaus perleidimo sutartį su ieškovo mama A. J. neatsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šalys į bylą pateikė 1998 m. vasario 20 d. vykusio Priekulės ŽŪB susirinkimo protokolo išrašą bei du 1998 m. vasario 20 d. vykusio Priekulės ŽŪB susirinkimo protokolus, kuriais buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo Arklidės perleidimo ieškovo tėvams, t.y. A. J. ir J. J.. Teismas, vertindamas pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo V. K., kuris nuo 1992 m. rugsėjo 15 d. iki 2005 m. kovo 4 d. ėjo Priekulės ŽŪB pirmininko pareigas, paaiškino, kad visus klausimus, susijusius su A. J. ir J. J. turimais pajais Priekulės ŽŪB, tvarkė ieškovo mama A. J.. Trečiasis asmuo V. K. taip pat patvirtino, kad ant abiejų protokolų (originalo bei kopijos), 1998 m. vasario 20 d. protokolo išrašo, taip pat 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo akto yra jo (V. K.) parašai. Taigi teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktų 1998 m. vasario 20 d. Bendrovės susirinkimo protokolų (originalo bei kopijos), taip pat šio protokolo išrašo teisingumu ir patikimumu, kadangi šių dokumentų turinys atitinka trečiojo asmens V. K. paaiškinimus. Nors ieškovo mama A. J. 1993 m. gegužės 13 d. perleidusi visą savo turimą pajų V. K., nebeturėjo jokio įstatyminio pagrindo daugiau pretenduoti į likusį Priekulės ŽŪB turtą, tačiau iš 1999 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad ieškovo mama A. J., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. J., paveldėjo piniginį pajų su priskaičiuotais dividendais ir indeksacijomis – 3833 Lt sumoje, esantį Priekulės ŽŪB. Taigi tiek minėtos aplinkybės, tiek trečiojo asmens V. K., buvusio Priekulės ŽŪB pirmininko, paaiškinimai, patvirtina, kad ir ieškovo tėvas J. J., ir ieškovo mama A. J. pateikė prašymą dėl Priekulės ŽŪB turimo pajaus 3833 Lt sumoje ir šie prašymai buvo sprendžiami 1998 m. vasario 20 d. vykusio Priekulės ŽŪB susirinkimo metu. Tokią išvadą leidžia daryti ir 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad A. J. už piniginį pajų 3833 Lt sumoje 1998 m. vasario 20 d. vykusio Priekulės ŽŪB susirinkimo metu, buvo nuspręsta perduoti ginčo Arklidės dalis 3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²). Taigi, aplinkybė, kad 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl 1993 m. gegužės 13 d. A. J. perleisto pajaus V. K., atmestina kaip nepagrįsta objektyviais įrodymais.
LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo (suvestinė Įstatymo redakcija, galiojusi 1997-12-24 -1999-06-08) 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad „Bendrovės narys savo pajų ar jo dalį pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kitais būdais gali perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Pajaus ar jo dalies (pinigais) perleidimo kitam bendrovės nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui sutartis leidžiama tvirtinti savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnui. Mokestis už tokių sutarčių tvirtinimą - 0,5 procento perleidžiamo pajaus vertės“. Minėto įstatymo nuostata galiojo 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB sprendžiant A. J. ir J. J. prašymus dėl pajaus perleidimo. Tačiau šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jei šalys (Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvai) būtų norėjusios įgyvendinti susirinkimo metu priimtus sprendimus dėl Priekulės ŽŪB turto už pajų perleidimo, tai būtų atitinkamai sudariusios susitarimą (sutartį), kaip tai buvo padaryta 1993 m. gegužės 13 d., kai ieškovo mama A. J. perleido savo pajų V. K.. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju šalims buvo žinoma, kaip realizuojami ketinimai už pajaus perleidimą. 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB surinkimo metu buvo tik nutarta dėl J. J. ir A. J. pajaus perleidimo Priekulės ŽŪB ir dalių Arklidės perleidimo ieškovo tėvams. Tačiau jokie veiksmai tiek dėl pajaus, tiek dėl dalių Arklidės perleidimo, faktiškai atliekami nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad 1998 m. galiojo senasis 1964 m. LR Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 1998 m. vasario 13 d.), kurio 44 straipsnyje buvo numatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatytais atvejais. LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (Įstatymo redakcija, galiojusi 1997-12-24 -1999-06-08) buvo nustatyta, kad jeigu narys už savo pajų pageidauja gauti materialinių vertybių, su buvusiu nariu atsiskaitoma pagal rašytinį susitarimą su bendrove ne vėliau kaip per vienerius metus nuo prašymo pateikimo bendrovei dienos. Iš aptartos nuostatos matyti, kad nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir įregistruoti sandorį (rašytinį susitarimą), kuriuo bendrovė savo nariui už pajus galėjo perleisti bendrovės turto dalį. Tokiu būdu, šiuo atveju nors ir pakako rašytinio susitarimo su Priekulės ŽŪB dėl turto perleidimo, tačiau, šalys (Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvai) per vienerius metus nuo prašymo pateikimo Priekulės ŽŪB dienos, jokio susitarimo dėl Priekulės ŽŪB perduodamo turto už pajus nesudarė. Byloje duomenų, kad ieškovo tėvai būtų reikalavę vykdyti 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB susirinkimo metu išspręstą prašymą dėl Priekulės ŽŪB turto perleidimo už pajus, nėra. Pažymėtina, kad 1998 m. vasario 20 d. protokolo sprendimas iš esmės buvo įformintas tik 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktu, kuris buvo surašytas praėjus daugiau nei trims metams po ieškovo tėvų prašymo išnagrinėjimo. Šiame kontekste svarbu tai, kad surašant minėtą turto perdavimo-priėmimo aktą, galiojęs LR Žemės ūkio bendrovių įstatymas (suvestinė Įstatymo redakcija, galiojusi 2001-07-01 - 2003-04-30) nereglamentavo bendrovės turto už pajus perleidimo, kas reiškia, kad tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi bendrosiomis nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams taikytinomis normomis. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis (dabartinis) CK. Šio CK (akto redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2004-04-30) 1.74 straipsnio 1 dalis numatė, kad notarine forma be kita ko turi būti sudaromi nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai. Taigi 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo – priėmimo aktu perleistas turtas turėjo būti tvirtinamas notarine forma. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, į bylą pateikti VĮ Registrų centro duomenys, t.y. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2002 m. birželio 3 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo nekilnojamojo turto registre”, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti ieškovo mamai A. J. daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – į dalis ginčo Arklidės, patvirtina, kad 2001 m. gruodžio 13 d. perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo perleistos Arklidės dalys, notarine forma patvirtintas nebuvo. Pastebėtina, kad ieškovo mama A. J. minėto sprendimo neskundė, nors apskundimo tvarka minėtame sprendime buvo išaiškinta. Dar daugiau, kaip nurodė Priekulės ŽŪB pirmininkas trečiasis asmuo V. K., jis, norėdamas išregistruoti Priekulės ŽŪB, buvo kreipęsis į ieškovo mamą A. J. dėl dalių ginčo Arklidės dokumentų susitvarkymo, tačiau A. J. nieko nedarė ir ginčo Arklidė liko Priekulės ŽŪB turto balanse.
Tokiu būdu apibendrinant konstatuotina, kad šalys (Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvai) savo ketinimų, užfiksuotų 1998 m. vasario 20 d. protokoluose neįgyvendino. Minėtą išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčo Arklidė iki 2005 m. priklausė Priekulės ŽŪB, po ko, kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateikto 2024 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 2005 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo sprendimu ir 2005 m. spalio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3, ginčo Arklidė buvo perleista atsakovui R. Z.. Ieškovo mama A. J. nesiėmė jokių veiksmų nei 2002 m. birželio 3 d. gavusi neigiamą sprendimą „Dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo nekilnojamojo turto registre”, nei po to, kai nuosavybės teisės į tą pačią ginčo Arklidę, nuo 2006-12-08 buvo įregistruotos atsakovo R. Z. vardu ir tokiu būdu išviešintos. Dėl šios priežasties, akivaizdu, kad byloje pateiktas 2001 m. gruodžio 13 d. aktas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir nesukelia, nes: 1) jeigu vertinant, kad pačiu 2001 m. aktu buvo įformintas ir 1998 m. vasario 20 d. protokolo sprendimas, tai jis turėjo būti patvirtintas notarine forma. O notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negalijantį (1.74 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis (CK (akto redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2004-04-30) ir 2) dėl 1998 m. vasario 20 d. Priekulės ŽŪB susirinkimo sprendimo joks sandoris (susitarimas) tarp Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvų dėl ginčo Arklidės dalių perleidimo už pajų sudarytas, kaip tai numatė tuo metu galiojanti LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, nebuvo. Todėl Priekulės ŽŪB jai priklausantį turtą turėjo teisę perleisti kitiems asmenims.
Vertindamas į bylą pateiktą ir aukščiau minėtą 2024 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, teismas pastebi, kad R. Z. nuosavybės teisė į ginčo Arklidę, buvo įregistruota remiantis 2005 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo sprendimu ir 2005 m. spalio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3. Ieškovo įsitikinimu, atsakovui R. Z. nuosavybės teisė į ginčo Arklidę nepriklausė ir negalėjo būti registruojama dar ir dėl to, kad VĮ Registrų centrui pateikti dokumentai turėjo būti patvirtinti notaro. Byloje ginčo, kad šiame punkte minėti 2005 m. dokumentai notarine forma patvirtinti nebuvo, nėra. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad VĮ Registrų cento 2025 m. vasario 3 d. Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo 1 d. Bendrovė įgijo likviduojamos bendrovės statusą. Bendrovės pirmininkas, V. K. nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo Bendrovės likvidatorius. LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo (suvestinė Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 - 2010-01-04) VIII skirsnyje reglamentuotas bendrovės reorganizavimas, pertvarkymams ir likvidavimas. Minėto įstatymo 30 straipsnio 3 dalis numatė, kad „Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas.<...>Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius.“ Minėtu VĮ Registrų centro išrašu taip pat nustatyta, kad šiuo atveju Priekulės ŽŪB buvo nuspręsta likviduoti 2005 m. kovo 1 d. Visuotinių narių susirinkimo sprendimu. Paskyrus likvidacinę komisiją, Priekulės ŽŪB įgijo likviduojamos bendrovės statusą, valdyba (administracija) neteko savo įgaliojimų, o jos funkcijas turėjo perimti likvidacinė komisija (30 straipsnio 4 dalis). Pagal minėtą įstatymą likvidacinė komisija be kita ko sudarė bendrovės narių ir pajininkų grupes, kuriems už pajus galėjo perduoti bendrovės statinius (30 straipsnio 6 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad LR Žemės ūkio bendrovių įstatymas yra specialus įstatymas CK atžvilgiu, todėl likvidacinė komisija turėjo teisę Priekulės ŽŪB nariams už pajus perduoti Priekulės ŽŪB statinius ir šis įstatymas nenumatė, kad tokiems sandoriams būtina notarinė forma. Iš byloje esančio 2005 m. spalio 20 d. Likviduojamos Priekulės ŽŪB susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad R. Z. buvo nuspręsta perduoti ginčo Arklidę. 2005 m. spalio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3 likviduojamos bendrovės komisijos nariai perdavė R. Z. už pajus Priekulės ŽŪB turtą – ginčo Arklidę. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad likviduojamos žemės ūkio bendrovės turto perleidimą reglamentavo specialus įstatymas, kuris nenumatė, kad bendrovės likvidavimo metu nariams už pajus perleidžiamas turtas turi būti patvirtintas notarine forma, ieškovo teiginiai, kad šie dokumentai taip pat turėjo būti patvirtinti notaro ir ir jų pagrindu negalėjo būti įregistruotos nuosavybės teisės atsakovui R. Z. į ginčo Arklidę, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK (akto redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2004-04-30) 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris (susitarimas) tarp Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvų dėl ginčo Arklidės dalių perleidimo už pajų sudarytas, kaip tai numatė tuo metu galiojanti LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, nebuvo, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtintas notarine forma taip pat nebuvo, todėl ieškovo mama neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo Arklidės dalis (3 (78,38 m²) ir 4 (24,57m²), ką patvirtina ir faktas, kad nuo 1996 m. birželio 19 d. iki 2006 m. gruodžio 8 d. ginčo Arklidė buvo įregistruota nuosavybės teise Priekulės ŽŪB. Tuo tarpu Priekulės ŽŪB, būdama ginčo Arklidės savininkė jai priklausantį turtą įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę perleisti kitiems asmenims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais 2005 m. spalio 20 d. Likviduojamos Priekulės ŽŪB susirinkimo protokolą bei 2005 m. spalio 24 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3.
Pagal CK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-07-15 iki 2023-01-01) 5.1 straipsnio sampratą, paveldėti galima tik mirusiajam fiziniam asmeniui priklausiusius materialius ir nematerialius dalykus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo mama A. J. nuosavybės teise ginčo Arklidės dalių įgijusi nebuvo, ką be kita ko patvirtina ir 2018 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl ir ieškovas nuosavybės teisės į ginčo Arklidės dalis neįgijo, ir dėl to ieškovo ieškinys atmestinas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, CK 5.1 straipsnis, 178 straipsnio 1 dalis).
Be to, atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nesutinka su ieškinio senaties taikymu, nurodydamas, kad jis apie tai, jog ginčo Arklidė buvo perleista atsakovui R. Z., visiškai atsitiktinai sužinojo 2023 m. kitoje byloje, kai buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 35 punktas).
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovo mama A. J., 2002 m. birželio 3 d. gavo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (dabar VĮ Registrų centras) sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į dalis ginčo Arklidės. Taigi būtent nuo šio momento ieškovo mamai tapo žinoma, kad jai nebus įregistruota nuosavybės teisė į dalis ginčo Arklidės, nes sandoris nėra patvirtintas notaro. Kaip ir buvo minėta, ieškovo mama A. J. po šio sprendimo jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir neatliko, t.y. neskundė gauto sprendimo, nereikalavo, kad Priekulės ŽŪB tinkamai įvykdytų 1998 m. vasario 20 d. susirinkimo sprendimą ir pan. Dar daugiau, ieškovo mama nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir po to, kai 2006 m. gruodžio 8 d. tapo žinoma, kad ginčo Arklidės nuosavybės teisė įregistruota R. Z.. Pateisinančių priežasčių, dėl ko ieškovo mama A. J. daugiau nei 10 metų jokių veiksmų nesiėmė, kad apgintų savo galimai pažeistas teises, ieškovas paaiškinti negalėjo. Vien tai, kad ieškovas apie ginčo Arklidę sužinojo iš kitos bylos, šiuo atveju neturi įtakos senaties termino pradžiai skaičiuoti, nes pirmiausia, ši faktinė aplinkybė visą ieškinio senaties terminą (10 metų) buvo žinoma ieškovo mamai A. J. nuo 2002 m. birželio 3 d., o 2006 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teisė R. Z. į ginčo Arklidę buvo išviešinta. Taigi šiuo atveju ieškovo mama A. J. vėliausiai nuo 2006 m. gruodžio 8 d. žinojo ir visą senaties termino laiką, iki pat mirties, (duomenys neskelbtini), savo galimai pažeistų teisių negynė. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir neįrodinėjo ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas dar ir tuo pagrindu, kad suėjo ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 1998-02-20 Priekulės žemės ūkio bendrovės susirinkimo, įvykusio 1998-02-20 protokolą, 1998-02-20 protokolo išrašą, 2001-12-13 perdavimo –priėmimo aktą, kuriais buvo konstatuota, kad A. J. už piniginį pajų, suma 3 833 litų, esantį Priekulės žemės ūkio bendrovėje, vadovaujantis Priekulės žemės ūkio bendrovės susirinkimo 1998-02-20 nutarimu buvo perduotos arklidės 1Ip-216,87 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), statybos metais 1924, dalys 3 ( 78,38 kv. m.) ir 4 (24,57 kv.m.).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, buvęs Bendrovės pirmininkas V. K., teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1998 m. vasario 20 d. Bendrovės susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl dalių ginčo Arklidės perleidimo ieškovo mamai ir kurio metu prašymas buvo patenkintas, taip pat patvirtino, kad 2001 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimo aktą, kaip Priekulės ŽŪB pirmininkas, pasirašė jis, t.y. V. K., taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi šie dokumentai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes šalys (Priekulės ŽŪB ir ieškovo tėvai A. ir J. J.) savo ketinimų nei teisiškai, nei faktiškai neįgyvendino, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais minėtus dokumentus, atmestinas, nes šie dokumentai nesukėlė ir nesukelia materialių teisinių pasekmių ir nepažeidžia atsakovo teisių bei teisėtų interesų (CPK 5 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nesukeliantis materialių teisinių pasekmių, todėl šiuo atveju klausimas dėl ieškinio senaties taikymo nespręstinas (5 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmestini, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur. Prie prašymo pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas už suteiktas paslaugas bei mokėjimo nurodymus.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. K. patirta bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo kaip pagrįstas, tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmestini, todėl V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 450 Eur, iš ieškovo A. J. ir atsakovo R. Z. (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Šioje byloje susidarė 245,34 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmesti, šio išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 122,67 Eur iš ieškovo A. J. ir atsakovo R. Z. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. J. ieškinį ir atsakovo R. Z. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J. ir atsakovo R. Z. lygimios dalimis, t.y. po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš ieškovo A. J. ir atsakovo R. Z., valstybei po 122,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytu įmokų mokėjimo kodu. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.