Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Genovaitės Didjurgienės 2011-08-25 nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011-07-18 gautas pareiškėjo J. J. skundas, kuriuo jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vykdymo proceso dalyvių – išieškotojos V. R., jos atstovės adv. A. T., antstolių M. D. ir V. Č. galimai nusikalstamų veiksmų. Šie asmenys, pagal pareiškėją, galimai susitarę neteisėtai įgijo jo asmenines lėšas, kurios turėjo atitekti valstybei kaip mokestinė nepriemoka. Be to, pareiškėjui kyla įtarimai dėl vykdomojo dokumento bei kitos šiame vykdymo procese esančiose vykdomosiose bylose dokumentinės medžiagos klastojimo, antstolių M. D. ir V. Č. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė L. Masiulionytė 2011-08-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo J. J. skundą, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi pareiškėjo J. J. 2011-08-19 skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Masiulionytės 2011-08-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė.

Skundu pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį ir priimti naują sprendimą.

Skunde pareiškėjas akcentuoja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Masiulionytės 2011-08-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tam tikrus, jo nuomone, nepagrįstus teiginius, tvirtindamas, kad 2006-05-26 buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl raginimo vykdomojoje byloje pagal 2006-04-06 Vilniaus apskrities VMI sprendimą Nr. 14-19-9083 nėra gavęs ir negalėjo objektyviai gauti. Be to, prokurorės nutarime nepagrįstai konstatuota, jog jis pateikė kvitą, patvirtinantį, kad į antstolio M. D. atsiskaitomąją sąskaitą įmokėjo 179 Lt vykdymo išlaidų. Tokio dydžio piniginę sumą jis buvo įmokėjęs kaip mokestį už vykdomosios bylos Nr. 28-714/02 teisiškai patvirtintą kopiją, ką patvirtina 2010-01-18 Grynųjų pinigų pervedimo kvite Nr. 392186032 esantis įrašas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime nurodyta vykdymo proceso pradėjimo data - 2010-02-15, nesutampa su vykdomosios bylos Nr. 0116/10/00394 kopijoje, kurią jis turi, esančiame patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta jo priėmimo data - 2010-02-05. Taipogi, pasak pareiškėjo, nesutampa ir nutarime nurodytos išieškotinos sumos, su sumomis, nurodytomis pareiškėjui institucijų išduotuose dokumentuose.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-08-25 nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad dėl antstolio V. Č. 2010-02-05 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0116/10/00394 panaikinimo ir bylos nutraukimo jis kreipėsi į apylinkės teismą. Šio teismo priimtą 2010-04-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9287-656/2010 atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui (bylos Nr. 2S-1189-345/2010). Be to, 2011-02-04 antstoliui V. Č. pateikė pranešimą, kuriame išdėstė, pareiškėjo nuomone, ginčytinas bei įtarimus keliančias faktines aplinkybes.

Teigia, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo remtis vien antstolių pateiktais paaiškinimais, tokiu būdu suteikiant jiems prioritetą. Tuo tarpu skundžiamos nutarties teiginį, jog LR CPK 644 str. pagrindu skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, domėtis vykdymo eiga ir vykdyti kitas šiame Kodekse numatytas jam pareigas, pareiškėjas vertina kaip netiesiogiai daromą jam psichologinį spaudimą.

Remdamasis LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d., pareiškėjas mano, kad yra suėjusi teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino senatis, todėl jam priklausančių piniginių lėšų ir kito nuosavybės teise jam priklausančio turto teisinis statusas negalėjo būti suvaržytas. Pažymi, kad dėl šio jo skundo argumento skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakyta. Nurodo, kad iki 2004-11-10 išlaikymo išieškojimo procesas buvo vykdomas antstolių A. U. bei J. G. be išieškotojos ar jos atstovo prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors tokio prašymo teisinį privalomumą suponuoja paties vykdomojo dokumento turinys ir tuo metu galiojusio LR CPK nuostatos.

Nors prokurorės 2011-08-08 nutarime bei apylinkės teismo 2011-08-25 nutartyje vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti data nurodoma 2010-02-15, pagal jo turimą vykdomosios bylos Nr. 0116/10/00394 kopiją, matyti, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2010-02-05. Datų neatitiktis, pasak pareiškėją, kelia abejonę dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Todėl turi būti nustatyta, ar šiuo metu antstolio turimoje vykdomojoje byloje yra du patvarkymai priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, ar yra kita data priimtas patvarkymas, o nėra to, kurio kopiją turi pareiškėjas.

Pareiškėjas mano, kad nesant nuodugnaus jo nurodytų aplinkybių ištyrimo, t.y. optimaliai neišnaudojus visų teisėtų priemonių, tokių kaip duomenų/dokumentų išreikalavimas iš skundą įteikusio asmens, pastarojo apklausa ir kt., sąlygoja formalų ir abstraktų teisėsaugos pareigūnų priimamų procesinių sprendimų pobūdį.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. J. prašė skundą patenkinti.

Išnagrinėjus J. J. skundą, teismui pateiktas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylos Nr. PR-598-11 bei skundo nagrinėjimo medžiagas, išklausius pareiškėjo paaiškinimų, daroma išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Masiulionytės 2011-08-08 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. J. skundą, nenustačius, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti teismui pateiktų dokumentų bei pareiškėjo J. J. skundo argumentų analizė. Todėl prokurorės 2011-08-08 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-08-25 nutartyje nurodyti pareiškėjo skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Pagal LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą nuostatą ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (LR BPK 168 str. 1 d.).

Iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo bei atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylos Nr. PR-598-11 medžiagos matyti, kad į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą pareiškėjas J. J. kreipėsi, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu pradėtuose vykdymo procesuose dalyvaujančių asmenų, t.y. išieškotojos V. R., jos atstovės adv. A. T., taip pat antstolių M. D. ir V. Č. galimai nusikalstamų veiksmų, nurodydamas, kad šie asmenys galimai susitarę neteisėtai įgijo jo asmenines lėšas, kurios turėjo atitekti valstybei kaip mokestinė nepriemoka, be to, antstoliams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, galėjo būti klastojama vykdomųjų bylų medžiaga (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. PR-598-11, b.l. 1). Tačiau reikia pažymėti, kad skunde pareiškėjo keliami bendro pobūdžio pamastymai, be objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog skunde paminėtų asmenų pareiškėjui nepriimtini veiksmai turi konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesudaro pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą jų atžvilgiu. Nežiūrint to, prokurorės iniciatyva buvo gauta papildoma informacija ( antstolio V. Č., antstolio M. D. padėjėjo pateikti duomenys, vykdomojo rašto Nr. 2-1540/2000, Vilniaus apskr. VMI viršininko 2006-04-06 ir 2010-01-29 sprendimų, 2010-01-18 grynųjų pinigų priėmimo kvito Nr. 392186032 kopijos ), kuri ir leido prokurorei priimti pagrįstą procesinį sprendimą – 2011-08-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas kaip jau aukščiau minėta, yra viena iš LR BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. PR-598-11, b.l. 4-11, 12-15).

Reikia pažymėti ir tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje gi byloje, to pasiekta nebus. Todėl, priešingai nei mano pareiškėjas, ikiteisminio tyrimo inicijavimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, ir tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas, kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma, o dėl, pasak pareiškėjo, netinkamai įgyvendinamo vykdymo proceso kylantys neaiškumai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka ar inicijuojant įstatymų numatytas antstolių veiklos tyrimo procedūras, juolab, kad kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pareiškėjo pateiktos medžiagos, J. J. buvo kreipęsis į teismą dėl vykdomojo proceso inicijavimo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2010-10-26 nutartimi (bylos Nr. 2S-1189-345/2010) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-13 nutartį, kuria J. J. skundas atmestas, paliko nepakeistą, teismo sprendimas įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei skunde aukštesniajam teismui nurodytų argumentų analizė leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepagrįstai siekia savo iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus apginti baudžiamosios teisės priemonėmis, pažymint tai, kad nurodyti procesiniuose dokumentuose, tam tikri neatitikimai nesudaro pagrindo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą ir negali būti vertinami, kaip pažeidimai, kurie siektų tokį pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms bei nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Kita vertus, kaip aukščiau minėta, pareiškėjas turi teisę vykdymo procese, pagal jo nuomonę, galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, pažymint ir tai, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui (LR CPK 300 str. 1 d).

Pareiškėjo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas sprendimą prioritetą teikė vieniems ar kitiems duomenims, o primindamas LR CPK 644 str. numatytas pareigas, galėjo netiesiogiai daryti jam psichologinį spaudimą, nepagrįsti, paremti pareiškėjo subjektyvia nuomone. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja, vykdydama jai pavestas funkcijas bei laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos, ištyrė byloje surinktą medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. O tai, kad pareiškėjo J. J. skundas bei pateiktos medžiagos duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundą nagrinėjusi ikiteisminio tyrimo teisėja buvo neobjektyvi ar šališka.

Skundo argumentas, jog pareiškėjo skundus nagrinėję pareigūnai priėmė formalius, abstrakčius sprendimus, nenuodugniai ištirdami jo nurodytas aplinkybes, taipogi nepagrįstas.

LR BPK 168 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti papildomus proceso veiksmus: atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausas, gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų reikalaujamus duomenis ar dokumentus. Tačiau nurodytas straipsnis neįpareigoja minėtų pareigūnų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo, pranešimo ar kitų prie jų surinktų dokumentų yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Kita vertus, pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms ištirti, kaip minėta, skundą tyrusios prokurorės iniciatyva visgi buvo išreikalauti ir įvertinti ir kiti papildomi duomenys, ir to visete priimtas 2011-08-08 nutarimas.

Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl V. R., jos atstovės adv. A. T., antstolių M. D., V. Č. galimai nusikalstamų veiksmų padarymo, nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.