- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-04
- Bylos Nr.
- e2-2489-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11282-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- E. M. E.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.2Turtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo E. M. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis ” (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 1 260,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, 63 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2020 m. kovo 12 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
1.2. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
1.3. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 1 300,77 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 1 260,77 Eur dydžio draudimo išmoką (1 300,77 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita).
1.4. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.
1.5. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl trūkusio bendro naudojimo stovo ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
1.6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista ieškovei 63,00 Eur (1260,77 Eur[skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 304 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. gegužės 1 d.)) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
1.7. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, jog 2020 m. kovo 12 buvo sulietas draudiko butas. Ieškovė apskaičiavo žalą ir išmokėjo draudimo išmoką. Buvo vertinamas grindų keitimas ir sienų dažymas. Sąmatoje jau yra skaičiuotas ir nusidėvėjimas turtui, įvertinus, kad turtas nėra naujas. Lokalinė sąmata sudaryta „Sistela“ programa. Sąmata sudaryta pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas. Programoje kainos keičiasi kas puse metų. Išskaičiuota besąlyginė 40 Eur išskaita, todėl draudėją pasiekė 1 260,77 Eur suma, šioje apimtyje ieškovė ir reiškia reikalavimą atsakovei. Į bylą pateiktos fotofiksacijos iš kurių matyti padaryta žala butui, į bylą taip pat pateiktas buto planas, iš kurio matyti buto plotas. Sąmata apskaičiuota traktuojant, kad draudėjas nesamdys rangovų, o butą susiremontuos vadinamuoju ūkio būdu. Trūko bendro naudojimo inžinierinė sistema. Šiuo atveju tikėtina, kad buvo trūkęs lietaus kanalizacijos vamzdynas. Atsakovė turi pareigą prižiūrėti bendro naudojimo inžinierines sistemas, kad nebūtų niekam padarytos žalos. Šiuo atveju nėra duomenų kur vamzdynai buvo apžiūrimi. Iš nuolatinių stebėjimų žurnalų matyti, kad jau 2018 m. liepos 10 d. fiksuojamas nesandarus lietvamzdis rūsyje, vėliau tiesiog fiksuojama, kad defektų nepastebėta. Taigi stebėjimai atliekami pakankamai formaliai. Nėra nurodyta kaip tie lietvamzdžiai buvo apžiūrimi, ar buvo bandoma patekti į butus. Nėra aišku kodėl nebuvo keisti visi lietvamzdžiai, kai buvo keičiama dalis namo lietvamzdžių. Inžinierinių sistemų garantinis laikotarpis yra 30 metų. Ieškovė atlikdama dalies lietvamzdžių keitimą, turėjo organizuoti visų lietvamzdžių keitimą. Atsakovė kaip namo administratorė turėjo organizuoti susirinkimą, kviesti gyventojus keisti bendro naudojimo inžinierines sistemas, kurios yra atitarnavusios pagal savo garantinius laikotarpius. Tačiau to nepadarė, todėl toks neveikimas negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir atidus. Jei darbai būtų buvę atlikti laiku, kai buvo keičiama dalis vamzdžių, žala nebūtų atsiradusi. Pati programa parinko tokius dydžius. Nei viena eilutė sąmatoje neatspindi faktinių duomenų, nes draudėjas pasirinko buto remontą vykdyti ūkio būdu. Kai skaičiuojamas draudimo išmoka vertinamas ne konkretus plotas dvi ar trys lenteles, o koks remontuotinas plotas. Šiuo atveju matyti, kad buvo ištisinė grindų danga eina per visą buto plotą, todėl traktuojama, kad reikalinga remontuoti visą dangos plotą, o ne faktinį plotą, nes ne visada galima pakeisti 1 ar 5 lenteles, kurios faktiškai yra sugadintos. Teismų praktikoje nurodyta, kad net jei butas nėra remontuojamas, sąmata yra pakankamas įrodymas žalai pagrįsti.
I. Atsakovės atsikirtimai
1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
2.1. 2020 m. kovo 12 d. į atsakovės avarinę tarnybą pasikreipė (duomenys neskelbtini) buto gyventojas (užduotis-paskyra Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuvykus specialistams buvo nustatyta, kad buto koridoriuje šlampa siena ir lubos. Įtariama, kad nesandarus lietvamzdis, kuris vizualiai nematomas.
2.2. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo gyventojų prašymą dėl stovų keitimo, tačiau nuvykus apžiūrai 2020 m. vasario 21 d. 5 buto gyventoja nesutiko, kad jos bute būtų griaunama siena (paskyra-aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtina paminėti, kad stovus keičiant tarp aukštų yra būtina patekti į gyventojų butus. Šiuo atveju atsakovė tik 2020 metų rugsėjį gavo 5 buto gyventojos sutikimą leisti atlikti stovų keitimo darbus, kurie buvo reikalingi per 5 aukštus.
2.3. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pakeitė lietaus nuotekų stovus per 2, 5, 8, 11, 14 butus 4. Nors atsakovė ir turi pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, tačiau vizualiai nematomų vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus. Šiuo atveju atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio, uždengto sienine spinta, pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.
2.4. Vadovaudamasi teisės aktais atsakovė vykdydama nuolatinius namo stebėjimus bei atlikdama 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė jokių vamzdynų defektų, galėjusių įtakoti avarijos kilimą.
2.5. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovė gavo iš ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atlyginti žalos nesutiko. Atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė ir turi pareigą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą, atlikti techninės priežiūros darbus.
2.6. Vykdant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą yra vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.
2.7. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė atliko statinio būklės vertinimą, kurio metu daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų vamzdynų būklės defektų nebuvo nustatyta. 2020 m. sausio 30 d. gavus gyventojų prašymą dėl stovų keitimo, atsakovė organizavo jų keitimą, t. y. nuvyko apžiūrėti butų, tačiau 5 buto gyventojai atsisakius, atsakovė negalėjo vykdyti darbų, kadangi lietaus nuotekų stovai turėjo būti keičiami per aukštus, įeinant į gyventojų privačius butus, todėl šiuo atveju gyventoja nesutikdama su stovų keitimu prisiėmė pareiga atlyginti žalą tretiesiems asmenims.
2.8. Atsakovė pažymi, kad teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo namo bendraturčių valios, be jų sutikimo atsakovė neturi teisės patekti į nuosavybės teise valdomas privačias patalpas, daryti namui ūkinį ar fizinį poveikį, todėl atsakovės galimybės vykdyti administratorės pareigas yra apribotos. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
2.9. Nagrinėjamos bylos atveju, gedimas atsirado netikėtai vizualiai nematomoje inžinerinėje įrangoje uždengtoje siena, prie kurios priėjimas buvo galimas iš privačių butų, todėl atsakovė privalėjo gauti butų savininkų leidimus patekti į jiems nuosavybės teise valdomas patalpas bei atlikti stovo remonto darbus. Iš anksto numatyti tokio pobūdžio gedimo atsakovė neturėjo galimybės, kadangi kaip minėta, inžinerinė įranga buvo vizualiai nematoma, iki įvykio funkcionavo tinkamai, ir tik patiems butų savininkams pastebėjus šis gedimas paaiškėjo.
2.10. Ginčo atveju taikant namo administratoriui civilinę atsakomybę susidarytų situacija kurioje administratorius yra atsakingas už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas, o tai jau reikštų kad administratoriui atsakomybė būtų taikoma neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama į tai, ar gedimas buvo matomas-nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai, dėl natūralaus nusidėvėjimo, kad atsakomybė atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, kad iš esmės atsakovui būtų taikoma atsakomybė be kaltės.
2.11. Atsižvelgiant į tokį gedimo pobūdį manytina, kad atsakovas, vykdydamas administravimo pareigas kad ir būdamas pakankamai rūpestingu, negalėjo nei pakankamai kontroliuoti, nei įtakoti, nei laiku pastebėti galintį atsirasti gedimą, sąlygojusį pratekėjimą ir su tuo susijusios žalos padarymo.“ Pažymėtina, kad nustačius, kad įvykio metu buvo padaryta ieškovės nurodyta žala, sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, tikslinga vertinti, ar dėl nurodytos žalos padarymo yra kaltas atsakovė, būtina nustatyti atsakovės veiksmų neteisėtumą padarant žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos. Atsakovės civilinei atsakomybei kilti neužtenka vien to fakto, kad atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, esančios administruojamame name priežiūrą.
2.12. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė reiktų įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgti į civilinei atsakomybei keliamų sąlygų būvimą. Taigi, atsakovė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai: vykdė nuolatinius namo stebėjimus; 2019 m. gegužės 6 d. atliko statinio techninės būklės įvertinimą, kurio metu nebuvo nustatyti jokie lietaus nuotekų vamzdynų defektai, todėl iki įvykio neturėjo pareigos atlikti privalomus vamzdynų remonto darbus; įvykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai Atsakovė reagavo į gyventojų pranešimą, bei gavus gyventojų prašymą organizavo darbus, tačiau tik gavus 5 buto gyventojos sutikimą atsakovė per penkis aukštus patenkant į privačius butus pakeitė lietaus nuotekų stovus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ar elgėsi nerūpestingai (neteisėtai) ir, kad bute Nr. 2 atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad neįrodžius civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalo prievolė atlyginti žalą nekyla.
2.13. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuolatinių stebėjimų metu vertinami defektai. Tačiau neįmanoma patikrinti vizualiai, už buto sienų įrengtų vamzdžių. Jie yra keičiami kai nustatoma avarinė būklė, arba kai pranešama apie avarinę situaciją. Byloje nėra duomenų kad namo administratorius kažko nepadarė. Šiuo atveju nėra duomenų kad buvo nustatyta, kad vamzdynas buvo avarinės būklės. Be realaus poreikio nėra keičiama. Kai buvo gautas prašymas pakeisti lietvamzdžio stovą, jis ir buvo pakeistas. Problema kilo tuomet, kai viena iš butų savininkų nesutiko keisti, dėl to jis nebuvo pakeistas iš karto. Atsakovė pateikė duomenis, kad vykdė privalomą stebėjimą, namo administratorė padarė viską ką pagal teisės aktus turėjo padaryti. Administratorė savo nuožiūra vamzdynų nekeičia. Nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų administratorės neteisėtus veiksmus ir kaltę. Ieškovė nepagrįstai nepakeitė atsakovės, akivaizdu, kad 5 buto savininkė sukūrė tokią situaciją kuomet nebuvo pakeistas vamzdis. Ieškovė nėra pateikusi aiškių įrodymų, kad nusidėvėjimas buvo pritaikytas. Nėra faktinio poreikio uždengti dviguba plėvele grindis. Atsakovės nuomone, nebuvo būtina keisti visas grindis, nes nėra duomenų, kad neįmanoma rasti tokių parketlenčių, kad jos būtų buvę kuo nors ypatingos ir jų rinkoje nėra galimybių rasti. 2020 m. sausio 30 d. registruotas prašymas, nes pas kažką buvo pastebėtas pratekėjimas.
I. Trečiųjų asmenų pozicija
2. Trečiasis asmuo E. M. E. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas R. V. nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. būsto draudimu buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 26–29, 36–39). 2020 m. kovo 12 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės ekspertas apskaičiavo žalos dydį (1 t., el. b. l. 101–102), nustatė draudimo išmokos dydį (1 t., el. b. l. 92–93, 104), ir pritaikiusi 40 Eur išskaitą, ieškovė išmokėjo 1 260,77 Eur draudimo išmoką buto draudėjui (1 t., el. b. l. 35). 2020 m. balandžio 3 d. ieškovė atsakovei pateikė raštą dėl išmokos išieškojimo, prašė pervesti draudikui 1 260,77 Eur sumą (1 t., el. b. l. 34).
4. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog šiame name esančio 2 buto apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo lietvamzdžio avarijos, atsakovė įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo kitur, neteikė, šios aplinkybės neginčijo.
5. Iš statinio ((duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo ir 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atlikta kasmetinė apžiūra pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūra, įvertinant jų būklės pokyčius pasibaigus šildymo sezonui ir nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį. 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad Lietaus nuotekų vamzdynų defektų nepastebėta.
6. 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų Nr. 5, Nr. 8, Nr. 11 savininkų prašymą pakeisti kanalizacijos, šalto ir karšto vandens stovus.
7. 2020 m. vasario 26 d. atsakovės rašte dėl darbų nevykdymo nurodyta, kad M. E. nesutinka dėl darbų vykdymo.
8. Atsakovės 2020 m. kovo 12 d. užduotyje-paskyroje nurodyta, kad gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini) bute Nr. 2 šlampa siena ir lubos. Įtariama, kad nesandarus lietvamzdis. 5-tame bute virš jų sausa siena. Rūsyje lietvamzdis keistas, neužkištas.“
9. 2020 metų rugsėjį atsakovė gavo 5 buto gyventojos sutikimą leisti atlikti stovų keitimo darbus, kurie buvo reikalingi atlikti per 5 aukštus. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pakeitė lietaus nuotekų stovus.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
11. CK 4.83 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tuo atveju, kai namo bendro naudojimo objektams yra paskirtas administratorius, jis veikia pagal turto paprastojo administravimo nuostatas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais nuostatais (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 dalis, 11 dalis, CK 4.240 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė. Pagal 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas), 84 punktą, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, kad nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad jau 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo gyventojų prašymą dėl stovų keitimo. Atsakovės darbuotojams nuvykus šalinti gedimus, buvo nurodyta, jog buto Nr. 5 savininkė atidengti stovų nesutiko. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 26 d. atsakovės rašte dėl darbų nevykdymo nurodyta, kad ne tik E. M. E. (buto Nr. 5 savininkė) nesutinka dėl darbų vykdymo, bet taip pat nurodyta, kad buto Nr. 11 savininkas nerastas. Teismo vertinimu, atsakovė, žinodama apie tokią situaciją, privalėjo imtis veiksmų, įpareigoti buto savininką atidengti stovus, kad būtų tinkamai pašalinti stovo defektai, imtis priemonių susisiekti su buto Nr. 11 savininku. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi gyventojų prašymą dėl stovų keitimo ėmėsi veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad buto Nr. 5 savininkė nesutiko atidengti stovus, negali būti pagrindas konstatuoti kaip atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė buvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga vykdydama savo kaip namo administratorės pareigas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą, todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
15. Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų avarijos, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – lietvamzdžio stovo priežiūrą, savalaikį keitimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
16. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovės vertinimu, iš byloje esančių duomenų, neįmanoma nustatyti koks nusidėvėjimas buvo pritaikytas, keliamos abejonės dėl dvigubo polietileninės plėvelės paklojimo reikalingumo.
17. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata, mokėjimo nurodymu. Kaip matyti iš byloje esančios turto remonto sąmatos, sudarytos pagal 2019 m. spalio kainas, ieškovė detaliai apskaičiavo ir nurodė, kokio kiekio, kokių medžiagų reikės nustatytiems nuostoliams pašalinti, kokie darbai turi būti atlikti. Turto remonto sąmatoje yra išskaičiuotas nusidėvėjimas, bendra remonto kaina, pritaikius nusidėvėjimo koeficientą, 1 300,77 Eur. Atsakovė teigė, kad nebuvo būtina tiesti dvigubos polietileninės plėvelės, taip pat keisti grindis visame bute. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, polietileninės plėvelės įprastai skaičiuojamas dvigubas kiekis. Polietileninė plėvelė tiesiama darant remontą ir siekiant apsaugoti paviršių. Atsakovė ginčydama būtinybę tiesti dvigubą plėvelę, nepateikė įrodymų, kad tokios būtinybės nėra. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad galima buvo pakeisti tik dalį grindų dangos, tai yra tik tą kuri realiai buvo sugadinta. Ieškovės atstovė paaiškino, kad iš fotofiksacijų matyti, kad visame bute buvo išklota vientisa grindų danga, ne visada galima rinkoje rasti buvusią grindų dangą, kad pakeisti tik tą dalį grindų dangos, kuri realiai buvo sugadinta. Šie ieškovės argumentai laikytini pagrįstais. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovė neprašė skirti (CPK 178 straipsnis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Kaip jau minėta, ieškovė sąmatoje išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
20. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis, kuris yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas, turi būti priteisiamas iš atsakovės, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 260,77 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovė atsakovei pretenziją dėl 1 260,77 Eur pareiškė 2020 m. balandžio 3 d. Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d., t. y. už 304 praleistų dienų. Kadangi ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiamos nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos 63,00 Eur palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
22. Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį (1 t., el. b. l. 25), už advokato teisines paslaugas sumokėjo 70,08 Eur sumą (1 t., el. b. l. 40). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 100,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 15,23 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 1 260,77 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 77 ct) žalą, 63,00 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 0 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 323,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,08 Eur (vieno šimto eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 15,23 Eur (penkiolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.