Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. Š. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, tretieji asmenys – I. M., N. M., O. S., G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpiu nuo 2018-07-17 iki 2021-11-18 atsakovui D. Š. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2021-11-18 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu socialinės paslaugos buvo nutrauktos, kadangi atsakovas jau buvo atskirtas nuo nepilnamečių vaikų ir vaikams buvo nustatytos nuolatinės globos taip pat ir dėl to, jog atsakovas nebendradarbiavo su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais - socialinėms darbuotojoms skambinant į buto duris girdėdavosi, jog namuose kažkas yra, tačiau durų niekas neatidarydavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, neperskambindavo, paskirtų rekomendacijų nevykdydavo, atsakovas su dukromis nebendravo, neinicijavo susitikimų, išlaikymo neteikė, buvo įtarimų, jog atsakovas ir toliau nekeičia gyvenimo būdo, vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas.

Nuo nuolatinės globos D. ir D. Š. nustatymo praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau atsakovas D. Š. per šį laikotarpį su mažametėmis dukromis nebendravo, neteikė išlaikymo, nesirūpino dukrų sveikatos ir ugdymo poreikiais, nesukūrė artimo emocinio ryšio, D. Š. nuolatinius globėjus I. M. ir N. M. laiko savo mama ir tėčiu. D. globėjų O. ir G. S. šeimoje taip pat jaučiasi kaip namuose, apie biologinį tėvą nekalba, nes šis vaiku nesidomi, nerodo noro bendrauti, neteikia išlaikymo.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Tretieji asmenys su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametes dukras D. Š. ir D. Š., mergaičių motina T. Š. mirusi. Vaikams nustatyta nuolatinė globa, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovas daugiau kaip dvejus metus su mažametėmis dukromis nebendravo, išlaikymo neteikia.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui grindžia tuo, kad D. Š. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. D. Š. buvo atskirtas nuo dukterų dėl jo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis dukromis. Jis vaikais ir toliau nesidomėjo, nesirūpino vaikų sveikata, ugdymusi, neteikė vaikams išlaikymo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, su vaikais nebendrauja, galimai yra praradęs ryšį su jais, neteikia išlaikymo. Tėvo valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, laikytina kaltais veiksmais. Duomenų apie tai, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Per globos laikotarpį tėvas nebandė bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, nebandė atkurti ryšį su vaikais, pasiimti vaikus į savo šeimą ir vaikais visapusiškai rūpintis, auginti jas.

2024-01-05 Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie D. Š., matyti, jog atsakovas nėra išsigydęs priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Laikotarpiu nuo 2021-12-27 iki 2023-12-14 D. Š. septynis kartus baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo). Atsakovas taip pat laikotarpiu nuo 2021-12-27 iki 2023-12-14 septyniolika kartų baustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytus pažeidimus (Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas). Akivaizdu, jog atsakovas nuo 2021 m. nėra pakeitęs asocialaus gyvenimo būdo, nėra išsprendęs priklausomybės narkotinėms medžiagoms vartojimo, todėl atsakovas D. Š. ne tik savo aktyviais veiksmais nevykdo tėvo pareigų dukterų D. ir D. Š. atžvilgiu, tačiau vaikams sugrįžus gyventi (augti) su tėvu kiltų realus pavojus vaikų sveikatai, gyvybei, normaliai raidai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaikų vystymuisi, jais nesirūpindamas, todėl jam turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Tėvų (motinos) elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu laikytinas pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atsakovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.