- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2-85-785/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- K. S.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
atsakovui M. K., nedalyvaujant trečiojo asmens Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Irinai Zavišnienei, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui M. K. dėl kompensacijos už pagerintą nekilnojamąjį daiktą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. S. 2010-09-22 pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo M. K. priteisti 5239,79 Lt už ieškovo asmeninėmis lėšomis pagerintą atsakovo motinai S. K. nuosavybės teise priklausiusį 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2009-02-20 mirė jo sugyventinė S. K., su kuria gyveno nuo 1998-12-20 jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tik apsigyvenus kartu su S. K., jos butas buvo labai apleistas, bute seniai nebuvo darytas kapitalinis remontas, taip pat bute nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos. Kadangi turėjo asmeninių lėšų ir gaudavo nemažą pensiją, todėl iš savo asmeninių lėšų padėjo S. K., kuri tuo metu buvo bedarbė, susiremontuoti butą, įvesti kanalizaciją, sutvarkyti šalia esantį ir S. K. priklausantį žemės sklypą. S. K. mirė 2009 m., mirdama paliko testamentą, kuriuo įstatyminius įpėdinius įpareigoja leisti jam gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Po S. K. mirties visą jos turtą paveldėjo atsakovas M. K., kuris nevykdė S. K. testamento. Atsakovas ieškovą užgauliodavo, mušdavo, grasindavo susidorojimu, taip versdamas išsikelti iš buto, kol 2009 m. lapkričio mėnesį ieškovas iš buto išsikėlė ir išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Jaučiasi ne tik moraliai sužlugdytas, bet ir apvogtas, nes butas buvo suremontuotas iš jo asmeninių lėšų, tačiau atsakovas visų padarytų pagerinimų neatlygino. Iš atsakovo pavyko atgauti tik baldus. Ieškiniu prašo priteisti 378,60 Lt už nupirktą elektrinį pašildytuvą, 4000 Lt už nupirktus ir įdėtus plastikinius langus bei 861,19 Lt sumokėtus už vandens pajungimą ir vandentiekio bei nuotekų tinklų paruošimą bute, iš viso 5239,79 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštaravo, jog ieškovas K. S. gyventų S. K. bute, visos ieškinyje nurodytos sumos yra neteisingos ir išgalvotos, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
Trečiasis asmuo Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė pateiktame atsiliepime nurodo civilinę bylą nagrinėti ir teismo sprendimą priimti pagal nustatytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovas K. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 1998 m. gruodžio mėnesį iš Panevėžio atvyko gyventi į Mažeikius ir apsigyveno su S. K. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nors nebuvo susituokę, tačiau kartu gyveno kaip vyras ir žmona. Kai pradėjo gyventi kartu S. K. nebedirbo, todėl praktiškai gyveno iš jo santaupų ir gaunamos pensijos. Iš jo pinigų susiremontavo butą, pasijungė vandenį, kanalizaciją, pastatė bute elektrinį boilerį, pakeitė senus langus naujais plastikiniais, sutvarkė aplinką. Remontus kaip buto savininkė darė S. K. ir visi dokumentai yra išrašyti jos vardu, tačiau už viską mokėjo jis. Elektirinis vandens pašildytuvas (boileris) kainavo apie 400 litų, už langus sumokėjo iš viso 4000 litų, iš pradžių mokėjo avansą, o paskui likusią sumą. Pinigus nuo jo sąskaitos nuimdavo S. K., nes jis ja pasitikėjo ir jai duodavo mokėjimo kortelę. 10 metų gyvendamas S. K. bute turėjo ir daugiau išlaidų – sudėjo grindis, apkalė sienas, tačiau neturi šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl neprašo jų priteisti. Po S. K. mirties jam buvo suteikta teisė iki gyvos galvos gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute gyventi kartu su atsakovu neįmanoma, nes atsakovas jį ignoruoja, jam grasino, jis atsakovo bijo. Iš atsakovo pavyko atgauti pirktus baldus.
Ieškovo K. S. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad ieškovas išleido visas savo santaupas buto remontui, o atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neleido ieškovui gyventi bute, nors tokia buvo S. K. valia, todėl atsakovas neteisėtai praturtėjo. Iš viso ieškovas prašo priteisti 5239,79 Lt, nors realiai patyrė žymiai daugiau išlaidų, tai yra išleido apie 12 000 Lt. S. K. neturėjo pakankamai lėšų remonto darbams atlikti, todėl už viską iš savo santaupų sumokėjo ieškovas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovas dėl visko meluoja, ieškovas vandentiekio neįvedė, nes žymiai anksčiau, jau iki 1998 m., vandentiekį įvedė visiems kaimo žmonėms bendrai. Jo sugyventinė paėmė paskolą užmokėti už vandentiekio įvedimą. Nors mama S. K. nuo 1997-1998 metų nebedirbo, tačiau ji gaudavo pajamų. Už plastikinius langus sumokėjo mama S. K., tačiau iš kieno lėšų ji tai padarė nurodyti negali. Elektrinis vandens pašildytuvas yra likęs bute, o dujinis šildytuvas reikalingas kambariams šildyti, tačiau šį šildytuvą ieškovas išsinešė. Langus S. K. galėjo įsidėti už parduotus automobilius.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žmona su S. K. buvo draugės. Ieškovas susipažino su S. K. ir jie pradėjo kartu gyventi jos bute apie 1999 m. Tame bute nebuvo nei kanalizacijos, nei remonto, nei langų. Ieškovas suremontavo butą, įvedė kanalizaciją, pastatė šiltnamį, išgriovė pečių, viską padarė ieškovas. Tuo metu S. K. neturėjo darbo, jai buvo sunku, jai labai padėjo ieškovas. Į butą buvo įvesta kanalizacija, pastatyti vonia ir tualetas. Ieškovas nupirko elektrinį boilerį ir dujinį pašildytuvą, kuris buvo nešiojamas ir juo pasišildydavo kambarius. Atsakovas prie jokių atliktų darbų neprisidėjo, nes gyveno atskirai.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas ieškovą namie (duomenys neskelbtini), tvarkė santechniką, tada bute dar nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio, visos priemonės vonios įrengimui jau buvo nupirktos, o kas jas nupirko nežino. Tvarkant santechniką, matė, kad bute buvo ir moteris. Vanduo buvo atvestas tik iki namo, o į vidų jį turėjo atsivesti patys gyventojai, buvo atvestas tik šaltas vanduo, todėl reikėjo boilerio. Jis pats boilerio tada nejungė, tik išvedžiojo vamzdžius. Nuotraukoje pavaizduotas boileris galėtų kainuoti apie 400 Lt. Jam už atliktą darbą sumokėjo būtent K. S..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl ginčo esmės, ginčo teisinio kvalifikavimo ir civilinių teisių įgyvendinimo
Ieškovas K. S. ieškiniu prašo priteisti 5239,79 Lt už turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo atsakovas M. K., pagerinimą savo lėšomis. Ieškinyje ieškovas prašomą priteisti sumą įvardija kaip patirtus nuostolius, prašymą motyvuoja tuo, kad savo asmeninėmis lėšomis pagerino butą, kuriame kartu su S. K. gyveno, todėl atsakovas M. K. nepagrįstai praturtėjo. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo ieškovo sąskaita.
Ieškovo reikalavimo esmė – atlyginti jo išlaidas dėl nekilnojamojo turto remonto ir rekonstrukcijos. Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).
Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo A. D. parodymų nustatyta, kad ieškovas nuo 1998 metų gruodžio mėnesio pradėjo gyventi su atsakovo motina S. K., jai nuosavybės teise priklausančiame bute, nors santuokos ieškovas ir S. K. nebuvo sudarę, tačiau gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį. Ieškovas nurodo, kad iš savo santaupų atliko buto, pagalbinio pastato remontą, sutvarkė aplinką. Iš mirties liudijimo (b.l. 54), testamentų registro išrašo (b.l. 56), testamento (b.l. 74), paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b.l. 81) nustatyta, kad S. K. mirė 2009 m., po jos mirties 2009-10-21 atsakovui M. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo atsakovas paveldėjo visą velionės turtą. S. K. testamentu, patvirtintu notarės 2009-01-14, įpareigojo įpėdinį, priėmusį palikimą, leisti K. S. gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Ieškovas nurodo, kad po S. K. mirties, jos sūnus elgėsi nesąžiningai, nesilaikė testamento reikalavimų, nenorėjo leisti ieškovui gyventi paveldėtame bute, užgauliojo, vadino necenzūriniais žodžiais, net mušė, grasino, liepė išsikelti iš buto, ieškovas, žinodamas, kad atsakovas yra teistas, bijojo atsakovo. Šias aplinkybes patvirtina Mažeikių rajono policijos komisariato 2009-10-30 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (b.l. 14, 15-16). Tai, kad po S. K. mirties su ieškovu nesutarė, iš dalies patvirtino ir atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose, todėl pripažintina, kad ieškovui po S. K. mirties nebuvo sudaryta tinkamų sąlygų likti gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj., kuriame teisė gyventi iki gyvos galvos ieškovui buvo suteikta S. K. testamentu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo asmenines lėšas buto remontui naudojo tikėdamasis, kad šiame bute gyvens iki savo mirties, t.y. ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad galės gyventi bute ir naudotis visais padarytais pagerinimais iki pat savo mirties, tačiau ieškovas dėl atsakovo veiksmų buvo priverstas iš buto išsikelti, todėl pagrįstai keliamas klausimas dėl ieškovo patirtų išlaidų remontuojant butą atlyginimo.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos ginamos nevisiškai. Kvalifikuojant ginčo materialinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nėra turto savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl jo teisių gynimui negali būti taikomos daiktinės teisės nuostatos, paveldėjimo teisės nuostatos taip pat nenumato galimybės ginti ieškovo teisių ir interesų tenkinant ieškinio reikalavimus. Vertinant ar šiuo atveju yra susidarę prievoliniai teisiniai santykiai pasireiškiantys nepagrįstu praturtėjimu teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009).
Ieškovas su S. K. gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį, todėl pagrįstai tikėjosi iki savo mirties gyventi S. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl to ieškovas buvo suinteresuotas padėti S. K. pagerinti butą ir pagerintame bute gyventi. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog S. K. testamente nurodė, kad jos įpėdiniai turi leisti ieškovui iki mirties gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir byloje esantis S. K. raštas (b.l. 89), kuriame ji išreiškia savo pageidavimą, kad ieškovas liktų gyventi bute. Atsakovas priėmė S. K. palikimą ir kaip įpėdinis privalėjo leisti ieškovui iki jo mirties gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais ieškovui sudarė nepakeliamas sąlygas gyventi kartu, todėl, iš buto išsikėlus ieškovui, atsakovui be teisėto pagrindo liko visi buto pagerinimai. Kadangi ieškovo teisių ir interesų kitais civilinių teisių gynimo būdais apginti negalima, todėl, esant visoms sąlygoms, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo masto
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 str. 1 d.). Įgytas turtas turi būti grąžinamas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo (CK 6.237 str. 2 d.). Kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo (CK 6.240 str. 4 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.).
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atlikti buto pagerinimai ieškovui natūra grąžinti negali būti, nes išėmus plastikinius langus, elektrinį vandens pašildytuvą ir sumontuotą vandentiekį bei kanalizaciją būtų iš esmės pablogintas butas ir gyvenimo jame sąlygos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5239,79 Lt sumą, kurią sudaro 378,60 Lt suma, sumokėta už elektrinį pašildytuvą, 4000,00 Lt suma, sumokėta už plastikinius langus ir jų įdėjimą, ir 861,19 Lt suma, sumokėta už vandens pajungimą ir vandentiekio bei nuotekų tinklo paruošimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo tą faktą, kad ieškovas sumokėjo nurodytas sumas už atliktus buto pagerinimo darbus ir pateikė Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo (b.l. 117) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymą apie asmens gautas išmokas (b.l. 115) ir pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 118) ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą apie pajamas (b.l. 119-121), kurios patvirtina, kad S. K. nuo 1998 metų iki savo mirties gaudavo pajamų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad laikotarpiu, kuriuo vyko buto pagerinimas, S. K. pajamos buvo nedidelės, viršijančios vos pora šimtų litų, ir tik nuo 2008 m. vidurio S. K. nustačius ligą, ji pradėjo gauti didesnes išmokas, bet iki tol jau buvo atlikti visi buto pagerinimo darbai. Atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad plastikiniai langai galėjo būti sudėti iš S. K. pinigų, gautų pardavus automobilį, tačiau išregistruotą, baigus jo eksploataciją (b.l. 113), laikytinas nepagrįstu, nes atsakovas nenurodė, kiek už galimai parduotą (išregistruotą) automobilį S. K. gavo pinigų, jeigu jų gavo iš viso ir ar jų užtektų nusipirkti plastikiniams langams. Atsakovas nepateikė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, o taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. galėjo gauti lėšų buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui iš kitų šaltinių ir, kad ji galėjo ar skyrė galimai turėtas lėšas buto remontui. Tuo tarpu ieškovas pateikė savo banko sąskaitų išrašus (b.l. 10-13), kurie patvirtina, kad gyvendamas su S. K. iš viso ieškovas turėjo apie 30000 litų santaupų, gavo nuolat didėjančią nuo 499,55 Lt iki 1059,30 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę ir senatvės pensiją. Be to, byloje yra pateikti UAB „Plungės baldai“ ir ko paaiškinimas (b.l. 26) ir UAB „Laumės baldai“ pažyma, kad ieškovas yra pirkęs baldų. Kad ieškovas yra patyręs daug išlaidų ir daug padėjęs S. K., patvirtina S. K. raštas, kuriame nurodyta, jog visos ieškovo santaupos yra išleistos (b.l. 89). Liudytojai A. D. ir A. A. taip pat patvirtino, kad už visus remonto darbus ir buto pagerinimus ieškovas mokėdavo iš savo pinigų. Iš esmės faktą, kad ieškovas mokėdavo už buto pagerinimus, patvirtina ir atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas pasiėmė iš buto baldus, bet dėl to atsakovas nereiškė jokių reikalavimų ir pretenzijų. Atsižvelgiant į išdėstytą įrodymų vertinimą, atliktą pagal teismo vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, faktą, kad ieškovas iš savo santaupų mokėdavo už buto remonto darbus ir kitus buto pagerinimus.
Ieškovas, pagrįsdamas elektrinio vandens pašildytuvo kainą, kartu su ieškiniu pateikė kasos čekį, kuriame nurodyta, kad buvo pirktas dujinis šildytuvas (b.l. 25), todėl šis ieškovo įrodymas vertintinas kritiškai. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pats atsakovas patvirtina, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas elektrinis vandens pašildytuvas, atsakovas taip pat pateikė šio boilerio nuotraukas (b.l. 110-111). Liudytojas A. A., kuris užsiima santechnikos remonto darbais, iš atsakovo pateiktų nuotraukų patvirtino, kad toks elektrinis boileris kainuoja apie 400 litų. Iš byloje esančių įrodymų iš esmės nustatyta, kad elektrinį boilerį nupirko ieškovas, bet nesant konkrečių įrodymų, kiek tiksliai elektrinis boileris kainavo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimą dalyje dėl 378,60 Lt priteisimo už nupirktą elektrinį boilerį tenkina ir prašomą sumą priteisia iš atsakovo ieškovui už elektrinio boilerio nupirkimą.
Kartu su ieškiniu pateiktos UAB „Mažeikių vandenys“ PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 28-29) ir leidimas pajungti prie miesto vandentiekio ir nuotekos tinklų (b.l. 30) patvirtina, kad už leidimą prisijungti prie miesto kanalizacijos ir nuotekų tinklų bei vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą buvo sumokėta 861,19 Lt. Nors PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos S. K. vardu, tačiau taip yra tik todėl, kad ji buvo buto savininkė. Atsižvelgiant į nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, išanalizuotus įrodymus bei paaiškinimus, ir kad S. K. tuo metu, t.y. 2000-09-29 ir 2001-03-27, negaudavo pakankamų pajamų, o ieškovas apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su buto remonto darbais, ieškovo reikalavimas priteisti 861,19 Lt sumą yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Įrodinėdamas 4000,00 Lt sumokėjimą už plastikinių langų įdėjimą, ieškovas pateikė plastikinių langų užsakymo lapą (b.l. 32), pinigų priėmimo kvitą (b.l. 33) ir darbų atlikimo aktą (b.l. 31), iš kurių matyti, kad iš viso už plastikinius langus ir jų montavimą turėjo būti sumokėta 4000,00 Lt, 2005-11-17 buvo sumokėtas 2000,00 Lt avansas. Tiek užsakymo lapas, tiek avanso sumokėjimo kvitas yra išrašyti S. K., kaip buto savininkės, vardu. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už plastikinius langus buvo mokėta per du kartus po 2000,00 litų, iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo (b.l. 10-12) matyti, kad 2005 m. lapkričio 17 d., t.y. užsakymo ir avanso įmokėjimo kvito surašymo dieną, iš ieškovo sąskaitos buvo du kartus išimta po 2000,00 Lt, kas, atsižvelgus į ieškovo paaiškinimą, jog S. K. galėjo laisvai ir bet kada pasinaudoti jo vardu išduota mokėjimo kortele, patvirtina faktą, kad 4000,00 Lt už plastikinius langus ir jų sumontavimą buvo sumokėti iš ieškovo lėšų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 4000,00 Lt yra tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina jo prašomi 5239,79 Lt kaip atlyginimas už atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 157,19 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą, kurios neviršija maksimalių dydžių nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (b.l. 34, 36), iš viso 357,19 Lt, atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Taip pat nagrinėjant bylą susidarė 16,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos teismo lėšomis, todėl patenkinus visiškai ieškinį, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. K. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. S. (duomenys neskelbtini):
5239,79 Lt (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis litus 79 ct);
357,19 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. K. 16,28 Lt (šešiolika litų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.