Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., G. Z., V. G., D. G., G. G. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūko ministerijos, trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Kuktai“ dėl teisės paveldėti pripažinimo, įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir teismo įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad jie, būdami V. G. įpėdiniais, turi teisę paveldėti 46,44 Eur (160,31 Lt) valstybės vienkartinių išmokų, 1995-01-11 sumokėtų V. G. pagal 1994-12-27 mokėjimo pranešimą už 2,85 ha asmeninio ūkio žemės (iš kurių 1,50 ha yra (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-10 įsakymu Nr. 146ŽM, pažymėti (duomenys neskelbtini)), ir turtinę teisę pirkti 2,85 ha asmeninio ūkio žemės; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) parengti žemės sklypų, už kuriuos V. G. 1995-01-11 sumokėjo 160,31 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kurių bendras plotas 2,85 ha, juridinę, techninę dokumentaciją ir sudaryti su V. G. įpėdiniais (ieškovais) pagal parengtą juridinę, techninę dokumentaciją žemės sklypų, už kuriuos V. G. 1995-01-11 sumokėjo 160,31 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kurių bendras plotas 2,85 ha, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 3) panaikinti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – Skyriaus) vedėjo 2012-05-23 įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1105 „Dėl sąrašo fizinių asmenų, nenaudojančių, atsisakiusiųjų jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose tvirtinimo“ priedo „Fizinių asmenų, nenaudojančių, atsisakiusiųjų jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse sąrašas“ dalį, kurioje 257 numeriu įrašyta V. G., gyvenamoji vieta nežinoma, apylinkės tarybos sprendimo data 1994-05-14 Nr. 115, plotas 3,00 ha, kadastro vietovė Baraginės; 4) panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-2281 „Dėl fizinių asmenų, mirusių, nenaudojančių, atsisakiusių jiems suteiktos asmenino ūkio poreikiams Marijampolės savivaldybės teritorijoje, asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ priedo „Fizinių asmenų, kuriems nutraukiama asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, sąrašas“ dalį, kurioje 75 numeriu įrašyta V. G., gyvenamoji vieta nežinoma, apylinkės tarybos sprendimo, kuriuo buvo suteikta asmeninio ūkio žemės data 1994-05-14 Nr. 115, apylinkės tarybos sprendimu skirto žemės ūkio naudmenų plotas 3,00 ha, kadastro vietovė Baraginės; 5) panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 20VĮ-1258-(14.20.2.) „Dėl Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Baraginės kadastro vietovės projekto autorės V. T. parengto Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kurioje ŽŪB „Kuktai“ suprojektuotos žemės sklypo Nr. 423-5 ribos ir 1 priedo „Pretendentų, kuriems Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ dalį, kurioje nurodyta, kad ŽŪB „Kuktai“, eilės numeris 15, nuomoti iš valstybės suprojektuotas 0,25 ha žemės ūkio paskirties žemės, kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, plane Nr. 423-5; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės taryba 1994 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 115 ieškovų motinai V. G. skyrė 3,00 ha asmeninio ūkio žemės Baraginės kadastro vietovėje. 1994-11-28 buvo parengta pažyma apie V. G. asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), nurodant, kad V. G. turi teisę iš valstybės pirkti 2,85 ha asmeninio ūkio žemės. 1994-12-27 mokėjimo pranešimu V. G. buvo nurodyta sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ar kitomis tikslinėmis kompensacijomis 160,31 Lt už perkamą iš valstybės žemę. Minėta suma 1995-01-11 buvo nurašyta nuo V. G. nebalansinės sąskaitos I-8059. Tokiu būdu ieškovų motina V. G. visiškai atsiskaitė su valstybe ir nupirko jos naudojamus 2,85 ha žemės (duomenys neskelbtini), tačiau su ja valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta. Sumokėjusi valstybei už asmeninio ūkio žemę ieškovų motina laikė save teisėta ir vienintele šios žemės savininke, šią žemę dirbo ir naudojo pagal paskirtį. 2012 metų pradžioje V. G. susirgus, ji laikinai išvyko iš (duomenys neskelbtini), tačiau būdama žemės savininke ji pasirūpino, kad jai priklausanti žemė būtų prižiūrima, dirbama. 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-2281 „Dėl fizinių asmenų, mirusių, nenaudojančių, atsisakiusių jiems suteiktos asmenino ūkio poreikiams Marijampolės savivaldybės teritorijoje, asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ buvo nutraukta V. G. Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 14 sprendimu Nr. 115 skirtos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė Baraginės kadastro vietovėje, kaip nenaudojančios asmeninio ūkio poreikiams. (duomenys neskelbtini) ieškovų motina V. G. mirė. Ieškovas D. S. 2015-07-07 kreipėsi į Skyriaus vedėją, prašydamas nurodyti, ar su V. G. įpėdiniais bus sudaryta asmeninio ūkio žemės, skirtos jo motinai ir už kurią ji sumokėjo 1995 metais, pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau sutartį buvo atsisakyta sudaryti.Atsakovė NŽT atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. NŽT Skyrius 2011-12-08 raštu pakvietė V. G. atvykti į Skyrių dėl asmeninio ūkio žemės sklypų vietovėje paženklinimo, tačiau ji neatvyko. Todėl Skyriaus vedėjas 2012-05-23 įsakymu patvirtino sąrašą fizinių asmenų, nenaudojančių, atsisakiusiųjų jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, kuriame 257 numeriu buvo įrašyta V. G., 2012-11-29 įsakymu nutraukė V. G. asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o 2015-08-07 įsakymu patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Baraginės kadastro vietovės projekto autorės V. T. parengtą Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame dalis ieškovų nurodyto ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektuotas ŽŪB „Kuktai“. Ginčijami įsakymai yra teisėti ir nėra pagrindo jų panaikinti patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais.Trečiasis asmuo ŽŪB „Kuktai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su pateiktu ieškiniu iš dalies sutiko, nurodė, kad nesutinka tik su reikalavimu panaikinti Skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu patvirtinto VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Baraginės kadastro vietovės projekto autorės V. T. parengto Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos projekto dalį, kurioje nurodyta, kad ŽŪB „Kuktai“ nuomoti iš valstybės suprojektuotas 0,25 ha žemės ūkio paskirties žemės, kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Minėtu įsakymu buvo tik patvirtintos žemėtvarkos projekte suprojektuotų sklypų ribos, tačiau visi projektavimo darbai buvo atlikti kur kas anksčiau, anksčiau buvo ir vieši žemėtvarkos projekto svarstymai. Projekto svarstymo metu V. G. įpėdiniai jokių pastabų dėl žemėtvarkos projekto nepareiškė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl turtinės teisės pirkti asmeninio ūkio žemę paveldėjimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudaryti su įpėdiniais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų – mirusios V. G. įpėdinių – reikalavimus ir pripažino, kad ieškovai turi teisę paveldėti V. G. sumokėtas valstybės vienkartines išmokas už 2,85 ha asmeninio ūkio žemės ir turtinę teisę pirkti šią asmeninio ūkio žemę, įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti šios žemės sklypų juridinę, techninę dokumentaciją ir sudaryti su V. G. įpėdiniais 2,85 ha valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo įsakymų dalis, kuriomis V. G. buvo įtraukta į fizinių asmenų, nenaudojančių, atsisakiusiųjų jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašą bei jai buvo nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė, taip pat patvirtinta Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis, kurioje ŽŪB „Kuktai“ išnuomoti suprojektuotas 0,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atsakovė nesutinka su šiuo teismo sprendimu, ginčydama teismo išvadas, kad V. G. sumokėjus nustatytą kainą už perkamą žemės sklypą buvo pradėta asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra, nes, apeliantės nuomone, turėjo būti parengtas asmeninio ūkio paženklinimo aktas jį suderinus su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu, o nesant suformuoto žemės sklypo su nustatytomis koordinatėmis nėra pirkimo objekto, be to, turėjo būti patikslinta, t. y. perskaičiuota kaina ir tik po to sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, todėl V. G. teisė įsigyti asmeninio ūkio žemę nebuvo įgyvendinta. Atsakovė taip pat ginčija teismo išvadą, kad atsakovė negalėjo V. G. įtraukti į fizinių asmenų, nenaudojančių, atsisakiusiųjų jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašą ir nutraukti jos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę, kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog V. G. naudojo jai suteiktą žemę asmeninio ūkio poreikiams, nors buvo nustatyta, kad V. G. dėl sutrikusios sveikatos išvykus iš (duomenys neskelbtini) žemę prižiūrėjo, ją dirbo ir deklaravo kaimynai.

Dėl teisės įsigyti asmeninio ūkio žemę realizavimo

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad asmeninio ūkio žemės sklypas V. G. buvo suteiktas teisėtai, kadangi sklypas buvo paskirtas Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 115 (t. 1, b. l. 18–19). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovų motina V. G. ne tik įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, bet ir šia teise pasinaudojo (ją realizavo). Šią išvadą grindė byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtino, kad V. G. 1994 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą parduoti jai asmeninio ūkio žemės sklypą (t. 1, b. l. 20), jai buvo išduoti 1994 m. lapkričio 29 d. pažymėjimas Nr. 2086 apie suteiktą 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (t. 1, b. l. 21) ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1994 m. lapkričio 28 d. pažyma apie V. G. teisę pirkti 2,85 ha asmeninio ūkio žemės (t. 1, b. l. 22), taip pat 1994 m. gruodžio 27 d. V. G. buvo pateiktas mokėjimo pranešimas sumokėti už perkamą žemės sklypą, kuriame patvirtinta, kad V. G. už perkamą žemę atsiskaitė 1994 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 23). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 1994 metų pabaigoje buvo pradėta V. G. asmeninio ūkio žemės sklypo įgijimo nuosavybėn (pirkimo) procedūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ nustatytą tvarką, kuri atitiko šiuo nutarimu nustatytus reikalavimus (nutarimo 2.8, 2.9, 2.10, 2.11 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. G. sumokėjo mokėjimo pranešime nurodytą sumą už perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą (t. y. įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku), tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės.Apeliantė iš esmės neginčija teismo išvados dėl žemės pardavimo procedūros neužbaigimo dėl pareigūnų, o ne asmeninio ūkio naudotojos V. G. kaltės, tačiau teigia, kad V. G. suteiktas asmeninio žemės ūkio sklypas galėjo būti parduotas tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir jį suderinus su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Iš tikrųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 1 punkte nustatyta, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išsidėstymą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą: nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. Varėnos rajono valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2005; 2006 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-556/2006). Taigi, suformuoti pardavimo objektą yra valstybės institucijų pareiga, tačiau nagrinėjamu atveju V. G. dar 1994 m. pradėjus asmeninio ūkio žemės pirkimo procedūrą ji dėl valstybės institucijų neveiklumo buvo nebaigta itin ilgą laikotarpį, taip pažeidžiant asmeninio ūkio naudotojos teises. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, V. G. tik 2011 m. gruodžio 8 d. buvo pakviesta atvykti dėl sklypų paženklinimo (t. 1, b. l. 25), nors duomenų, kad šis kvietimas V. G. buvo siųstas registruotu laišku ir pasiekė adresatą, byloje nėra pateikta. Tačiau ši procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, ir tik 2012 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1105 V. G. buvo įtraukta į sąrašą fizinių asmenų nenaudojančių, atsisakiusių jiems suteiktos žemės asmeniniam ūkiui sąrašą, o kitu 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-2281 buvo nutraukta jos asmeninio ūkio naudojimo teisė.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ginčo atveju asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo procedūra buvo pradėta ir V. G. realizavo teisę išpirkti žemę, aiškindamas 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ nuostatas, pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu teismo precedentu, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, nepažeisdamas teismo precedentų taikymo taisyklių. Teismas aiškina ir taiko teisės normas konkrečioje byloje atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, jas susiedamas su taikytina teisės norma, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus tik panašioje ar analogiškoje situacijoje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje pateiktas aiškinimas yra artimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, todėl taikytas pagrįstai. Nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje esant panašioms faktinėms aplinkybėms buvo išaiškinta, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Apeliantės skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2012, pateiktas išaiškinimas remiasi kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl šiuo atveju netaikytinas. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad asmeninio ūkio naudotoja V. G. tinkamai pradėjusi asmeninio ūkio žemės pirkimo procedūrą ir sumokėjusi už perkamą žemę šios teisės negali prarasti dėl valstybės institucijų savalaikiai neatliktų veiksmų, o Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad teisė pirkti iš valstybės mirusio asmens naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą suteikta to asmens įpėdiniams CK nustatyta tvarka. Be to, šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 6 punkte jau yra tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatyta tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Tai reiškia, kad teisė pirkti žemės sklypą pripažintina turtine teise, kuri paveldima pagal bendrą tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus dėl jų teisės paveldėti V. G. įmokas pripažinimo ir atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškovais asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl asmeninio ūkio naudojimo fakto įtakos asmeninio ūkio naudotojo teisei įgyti žemę nuosavybėn

Apeliantės teigimu, V. G. buvo pagrįstai nutraukta asmeninio žemės ūkio naudojimo teisė, kadangi byloje buvo nustatyta, kad V. G., sutrikus jos sveikatai, 2012 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir susitarė su kaimynais R. K. ir V. P., kad jie dirbs ir prižiūrės jos žemę. Todėl visiškai pagrįstai 2012 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1105 V. G. buvo įtraukta į sąrašą fizinių asmenų nenaudojančių, atsisakiusių jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašą, o kitu 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-2281 buvo nutraukta jos asmeninio ūkio naudojimo teisė.Šią poziciją atsakovė grindžia 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ nuostatomis. Šio nutarimo 2.7. punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje taip pat nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmeninio ūkio naudojimo faktas svarbus ir reikšmingas yra iki to momento, kol asmeninio ūkio naudotojas nerealizuoja savo teisės išpirkti tą žemę, t. y. ginčo atveju buvo svarbu nustatyti, ar V. G. naudojo asmeninio ūkio žemę iki to momento, kai ji tuo metu galiojančių teisės aktų tvarka atsiskaitė su valstybe už jai paskirtą asmeninio ūkio žemę. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta Vilniaus apygardos teismo suformuotu teismo precedentu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-11-553/201, kurioje buvo išaiškinta, kad nėra reikšminga, ar asmuo asmeniškai naudojo paskirtą asmeninio ūkio žemę po to, kai tinkamai atsiskaitė už šią žemę, kadangi sąlyga, ar fizinis asmuo pats naudoja jam suteiktą žemę asmeninio ūkio poreikiams, yra aktuali ir turi būti įvertinta iki to momento, kai žemė yra išperkama (t. y. kai asmuo realizuoja įgytą teisę pirkti jam paskirtą asmeninio ūkio žemę), o ne iki to momento, kai faktiškai sudaroma valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir suformuotą teismų praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų reikalavimus, iš atsakovės ieškovui D. S. priteisė 1 000 Eur atstovavimo išlaidas, su kuo nesutinka atsakovė, nurodydama, kad dalis šių išlaidų priteista nepagrįstai, kadangi nebuvo atsižvelgta į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus kriterijus, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį. Be to, advokatė atstovavo ne tik D. S., bet ir visus ieškovus, o suma užklausimams, skirtiems įrodymams surinkti, nepagrįsta bylos duomenimis. Taip pat mano, kad suma už 2015 m. liepos 3 d. konsultaciją, kaip pasirengimą teismo posėdžiui, yra neproporcingai didelė. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas D. S. jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 1000 Eur (t. 2, b. l. 28–33). Nors advokatė atstovavo visų ieškovų interesus, tačiau išlaidas už šias paslaugas prisiėmė vienas iš atsakovų, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jam neturėtų būti atlygintos šios išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. punktą vien maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2.5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovui priteista visų jo patirtų atstovavimo išlaidų suma yra daug mažesnė net už šį maksimalų dydį. Todėl atsižvelgdama į tai, kad ginčas kilo iš žemės teisinių santykių, kurių reglamentavimas ir taikymas pripažintini sudėtingais, buvo pareikšti net 5 reikalavimai ir ginami net penkių ieškovų interesai, procesinių dokumentų apimtys didelės, o priteista atstovavimo išlaidų suma tikrai neviršija maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių, kolegija laiko, kad priteistos atstovavimo išlaidos nėra per didelės. Taip pat laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Nacionalinė žemės tarnyba, grįsdama šį skundo argumentą, be pagrindo remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi jame numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai pareiškiamas ieškinys arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo ieškovė ir ji nebuvo pareiškusi reikalavimų valstybės interesais. Pripažinus apeliacinio skundo motyvus nepagrįstais, skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl to priteistinos ieškovo D. S. turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 102–103).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui D. S. 500 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.