Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – B. J. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos M. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5.1. pareiškėja M. K. yra V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), anūkė;

5.2. VĮ Registrų centro 2024 m. birželio 27 d. gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-5831, duomenimis, G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1979 m. balandžio 24 d. iki (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Mirė santuokoje, sutuoktinė V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vaikai: B. J., gimė (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimė (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini));

5.3. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 28 d. išrašo matyti, kad V. K. nuosavybės teise priklauso butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. K. vardu, įgytas 1992 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu;

5.4. testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo G. K. (gimusio (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo faktų; taip pat nėra įregistruotų palikėjo V. K. (gimusio (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo faktų;

5.5. Lentvario m. notaro biuro notarė Nijolė Pruskienė (notarinio Nr. (duomenys neskelbtini)), liudijime, sudarytame (duomenys neskelbtini), liudija, kad M. K., mirus senelei V. K. palikimą priėmė pagal įstatymą (pagrindas: (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Lentvario m. notaro biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini));

5.6. pareiškėja nurodė, jog norėdama paveldėti senelės V. K. palikimą, 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į Lentvario m. notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes V. K. paveldėjimo bylos po savo sutuoktinio G. K. mirties neužvedė, todėl V. K. palikimo priėmimas oficialiai neįformintas. Visgi, V. K. po sutuoktinio G. K. mirties velionio palikimą priėmė pradėdama velionio turtą faktiškai valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėja nurodė, kad po G. K. mirties visą laiką nepertraukiamai velionio G. K. turtą valdė sutuoktinė V. K., t. y. liko gyventi bendruose sutuoktinių namuose, turtu rūpinosi, naudojosi kartu su sutuoktiniu santuokoje įgytais namų apyvokos daiktais, išsaugojo sutuoktinio daiktus (nuotraukas, suvenyrus), mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad velionė V. K. po sutuoktinio G. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po G. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo G. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais V. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad velionė V. K. po sutuoktinio G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos M. K. paveldėjimo teisės įgyvendinimui po V. K. ir G. K. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos M. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė velionio G. K. palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.