- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-502-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11636-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu V. P. paskirta galutinė subendrinta 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmė.
Į bausmės laiką įskaityta nuo 2023 m. liepos 20 d. iki arešto bausmės vykdymo pradžios atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.
Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 1 d., apie 20.20 val., būdamas gyvenamojo namo terasoje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš J. P., t. y. tyčia abejomis rankomis paėmė J. P. už gerklės ir smaugė, po ko paėmęs savo dešine ranka jai už žandikaulio, padaręs įdrėskimą kairėje žandikaulio pusėje, pastūmė jos galvą į sieną, po ko įkando jai į kairę ranką, tempdamas už plaukų pargriovė ant žemės bei sudavė vieną kartą J. P. dešine ranka į nosį, dėl ko atsirado nosies paraudimas, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad jam nepagrįstai skirta bausmė, kurią jis turės atlikti įkalinimo įstaigoje. Skunde akcentuojama, kad jis galėtų susirasti darbą bei atlyginti nuostolius. Apeliantas prašo vietoje paskirtos arešto bausmės skirti jam viešųjų darbų atlikimo bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo V. P. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Rūta Pečkaitytė (toliau – ir prokurorė) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam V. P. skirtinos bausmės, visapusiškai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir ją padariusio kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Prokurorė pažymi, jog apeliantui buvo paskirta ne griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, be to nuteistajam už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, tačiau jo nuo naujo nusikaltimo padarymo neatgrasė, ankstesnėmis bausmėmis bausmių tikslai pasiekti nebuvo. Asmeniui, sistemingai darančiam nusikalstamas veikas, skiriamos bausmės turėtų griežtėti, o ne švelnėti, todėl šiame kontekste nesutiktina su V. P. prašymu vietoj arešto bausmės skirti viešųjų darbų bausmę, kuri iš BK įtvirtintų bausmių rūšių yra pati švelniausia. Kartu prokurorė nurodo, jog įvertinus BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui paskyrė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kuri net nesiekia nustatyto vidurkio ribos. Taip pat atsiliepimu sutinkama su apylinkės teismo atliktu bausmių bendrinimu. Prokurorė daro išvadą, kad įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir Skundžiamo nuosprendžio turinį, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam V. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste, nesuteikdamas nei vienai iš jų išskirtinės reikšmės, ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą galutinę arešto bausmę bei tinkamai ją subendrino su neatliktos bausmės dalimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).
5. Iš V. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta arešto bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę.
Dėl bausmės individualizavimo
6. Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).
7. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo padarymą numatyta nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų dydžio arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į apelianto keliamą klausimą, kodėl jam paskirtas arešto bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, taip pat į prašymą vietoje arešto bausmės skirti viešųjų darbų bausmę, aktualus BK 61 straipsnis, o būtent tai, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalis).
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, V. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoširdūs parodymai pripažįstant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisme išsakytas atsiprašymas nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), tai, jog V. P. iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 (keturis) kartus ir teistumui neišnykus, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės apribojimo bausmės, įvykdė naują analogišką nusikalstamą veiką. Taip pat nuteistasis per pastarųjų vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtos piniginės baudos nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 119-120). Naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, apeliaciniame skunde nenurodoma.
10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad V. P. nusikalto ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdamas pavojingai. Pažymi, kad anksčiau nuteistajam skirta švelnesnė nei areštas, o būtent – laisvės apribojimo, bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nebuvo veiksminga, kadangi nuteistasis po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo padarė pakartotinę analogišką veiką tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu.
11. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje: tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto prašoma skirti viešųjų darbų bausmė, t. y. švelniausia bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą, neleis pasiekti šio procesinio sprendimo 11 punkte nurodytų ir BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, nemotyvuos nuteistojo ateityje laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų gyvenimo normų ir neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto prašymą įpareigoti nukentėjusiajai atlyginti žalą, atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teismo, nebuvo sprendžiamas, kadangi nukentėjusioji J. P. civilinio ieškinio nereiškė, todėl šio klausimo nesprendžia ir apeliacinės instancijos teismas.
13. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.