- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-1009-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07123-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Skolininkas
- UAB „Intuva“
- Kreditorius
- UAB „Šviesos greitis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto skolininko UAB „Intuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-14006-141/2015 pagal kreditoriaus UAB „Šviesos greitis“ pareiškimą skolininkui UAB „Intuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Šviesos greitis“ prašė išieškoti iš skolininko UAB „Intuva“ 8011,38 Eur skolos, 2179,86 Eur garanto, 8,3 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 210,19 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešajame registre dėl skolininkui priklausančios vėjo jėgainės, unikalus nr. 4400-2660-0426, esančios Prozariškių j., Žaslių sen., Kaišiadorių r., žemės nuomos teisės į 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4952-0001-0051, dalį perleidimo draudimo. Prašymą grindė tuo, kad kreditoriui nežinoma skolininko finansinė padėtis, reikalavimo suma yra didelė, todėl yra reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Kreditoriaus UAB „Šviesos greitis“ naudai areštavo skolininkui UAB „Intuva“ priklausantį turtą ar pinigines lėšas 10191,24 Eur sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su kreditoriumi pagal pateiktą pareiškimą, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei.
Teismas, įvertinęs kreditoriaus pateiktus įrodymus, sprendžia, kad kreditorius pateikė pakankamai pareiškimą pagrindžiančių duomenų, todėl laiko, kad jis tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Kreditoriaus reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, kreditoriaus reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kreditoriaus prašymas dalyje dėl įrašo viešajame registre dėl konkrečios skolininko turtinės teisės perleidimo draudimo netenkinamas. Kreditoriaus reiškiami reikalavimai susiję su piniginėmis prievolėmis, ginčo dėl nekilnojamojo turto - vėjo jėgainės, unikalus nr. 4400-2660-0426, esančios Prozariškių j., Žaslių sen., Kaišiadorių r., ar 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4952-0001-0051, nėra. Teismas darė išvadą, kad kreditoriaus nurodytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininko atžvilgiu nėra tikslingas ir gali be pagrindo apriboti skolininko turtines teises.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pareiškimas nepagrįstas, nes iš pateiktos 2014-04-25 Vėjo jėgainės techninės priežiūros sutarties Nr. 14-04-22/01/7 bei 2015-02-18 rašto „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ matyti, kad kreditoriui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas. Kaip matyti iš skolininko 2015-02-25 atsakymo „Dėl per metus pagamintos elektros energijos kiekio“, akivaizdu, jog kreditorius nepagrįstai reikalauja apmokėti skolą. Leidimas elektros energijai gaminti gautas 2014-01-30, todėl tik nuo šios datos vėjo jėgainė galėjo gaminti ir parduoti elektros energiją. Skolininkas 2015-02-25 atliko kreditoriui 6 508,74 EUR pavedimą, taip įvykdydamas savo įsipareigojimus kreditoriui. Be to skolininkas už laiku nebaigtą vėjo jėgainės statybą kreditoriui pagal 2014-05-01 taikos sutartį sumokėjo 40 000 Lt netesybas. Kreditoriaus reikalavimas apmokėti už mėnesį, kurį vėjo jėgainė oficialiai negamino ir nepardavinėjo elektros energijos, nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Skolininko finansinė padėtis yra gera, nes jam priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio vertė 389 539 EUR, turimo turto vertė 38,22 karto didesnė nei kreditoriaus reikalaujama suma ir ši suma skolininkui nėra didelė. Skolininkas neturi kitų skolų, jo turtas, išskyrus pagal skundžiamą nutartį areštuotą turtą nėra suvaržytas. Skolininkas neturi skolų VSDFV.
Skolininkas, priešingai nei teigia kreditorius, bendradarbiauja su kreditoriumi, tai matyti iš kreditoriaus pateikto 2015-02-25 skolininko atsakymo, kuriame nurodyta, kodėl skolininkas nevykdo kreditoriaus reikalavimo, t.y. dėl to, jog nesutinka su reikalavimu. Be to, skolininkas sumokėjo kreditoriui 6 508,74 EUR, panaudojus garanto sumą. Šiuo atveju neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, jog preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas skirtas tik tam, kad teismas susidarytų nuomonę ar apskritai galėtų būti priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas, bet šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovui palankaus sprendimo tikimybė egzistuoja. Skolininkas nevykdo įsipareigojimų, į raginimus nereaguoja, nekompensuoja negautų pajamų dėl nepagaminto elektros energijos kiekio ir pan. Nesutinka su skolininko argumentu, kad skolininkui kreditoriaus reikalaujama suma nėra didelė, nes skolininko visas turtas ir turtinės teisės yra įkeistos hipotekos turėtojams, išskyrus pagal skundžiamą nutartį areštuotus du žemės sklypus. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes jis pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
Apelianto argumentai, jog kreditorius nepagrįstai reikalauja apmokėti skolą, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Kaip jau minėta, šios aplinkybės nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo (šiuo atveju - kreditoriaus) reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad preliminarus reikalavimų įvertinimas nėra pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, todėl preliminarus pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad jo finansinė padėtis yra gera, nes jam priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio vertė 389 539 EUR, turimo turto vertė 38,22 karto didesnė nei kreditoriaus reikalaujama suma ir ši suma skolininkui nėra didelė.
Kaip matyti iš byloje esančių NTR CDB išrašų, skolininko visas turtas ir turtinės teisės yra įkeistos kitiems skolininko kreditoriams (hipotekos turėtojams), išskyrus pagal skundžiamą nutartį areštuotus du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.4400-2347-3194 ir 4400-2347-3083 ir kurių vertė, kaip nustatė antstolis, atitinka ieškinio reikalavimo sumą. Darytina išvada, jog skolininko padėtis nėra tokia gera, kaip jis nurodo atskirajame skunde, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tikėtina, kad gali padidėti teismo įsakymo neįvykdymo rizika, nes skolininkas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu (neapsunkintu hipoteka), t. y. gali imtis veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Kreditorius prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad patyrė 90 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t.y. 2015-03-26 mokėjimo nurodymu sumokėjo antstoliui už skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Tačiau šios išlaidos kreditoriui nepriteistinos, nes tai nėra apeliacinėje instancijoje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra išlaidos patirtos vykdymo proceso metu, antstoliui vykdant skundžiamą nutartį ir antstolio bus išieškotos iš skolininko kreditoriaus naudai įstatymų nustatyta tvarka (CPK 610 str., 611 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.