Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1425-873/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-16
Bylos Nr.: 1-1425-873/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00096-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjai: Nijolė Žimkienė, Nijolė Šimkienė
Kaltinamasis: I. R., T. O.
Advokatai: Liucija Jankoitė, Andrius Pėstininkas

Kategorijos

1.2.18.8Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-1425-873/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00096-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.8.; 1.2.18.10. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,kaltinamosios I. R. gynėjui advokatui Andriui Pėstininkui,kaltinamosios T. O. gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei,civilinio ieškovo, Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei R. B.,kaltinamajai I. R.,kaltinamajai T. O.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 50 MGL (6500 Lt) bauda, baudą sumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., padarymu,

T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano vadove, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2011-03-31 organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: ji, laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2012-04-16 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB “ (duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2008-12-18 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2009-02-20 registruota PVM mokėtoju kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 str. 2 punkto nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinių operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 14 str. 2 p. nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 16 str. nuostatą „ – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, taip pat pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-01-26 įsakymo Nr. VA-9 patvirtintų „Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, techninių reikalavimų“ 56 punktą: „Restoranų, kavinių, viešbučių ir pan. kasos aparatų programinė įranga turi užtikrinti mokėtinų (užsakymų) sumų kaupimą specialiuose skaitikliuose (sąskaitose), spausdinti jas kontrolinėje juostoje nedidinant pardavimo sumos“ ir 71 punktą: „kasos aparato arba prekybos (paslaugų teikimo) automato modelio techniniai ir programiniai pakeitimai, kurie gali turėti įtakos finansinių duomenų saugumui, turi būti įteisinami, remiantis ekspertinės įmonės išvada, VMI prie FM viršininko sprendimu“, naudojo įmonės kasos operacijoms atlikti kompiuterinį kasos aparatą su jame įdiegta taikomąją darbo programa „R-Keeper“, kuri nebuvo sertifikuota Valstybiniame informacinės technologijos institute, tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiame alaus restorane, esančiame prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25 Vilniuje, organizavo prekybą tokiu būdu, kad alaus restorano klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais, jiems buvo pateikiamos atspausdintos sąskaitos (pre-čekiai) iš užsakymų programos „R-Keeper“, esančios atskirame kompiuteryje ir klientams sumokėjus sąskaitoje (pre-čekyje) visą nurodytą sumą grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl ko „R-Keeper“ programoje įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų ir 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, įvardinant šias operacijas pavadinimu „50% Akcija” arba „90% Akcija” ir gavusi iš picerijos klientų visą apmokėtą užsakymo sumą, nurodytą sąskaitose – nefiskaliniuose čekiuose (pre-čekiuose), elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr. 09502442), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2011-03-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 852347 Lt apmokestinamųjų pajamų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-07-15 iki 2011-03-31.

I. R., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2012-03-31 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2008-12-18 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą, dėl ko apskaitos programoje „R-Keeper“ buvo įrašoma realiai neįvykusį ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 arba 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, nors iš tikrųjų klientų buvo gaunama visa užsakymo suma, – nefiskaliniuose čekiuose (pre-čekiuose), elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr.09502442), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 852347 Lt apmokestinamųjų pajamų bei žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr.09502442) fiksuotas pajamas, dėl ko buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. 15 d. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 852347 Lt apmokestinamųjų pajamų, o būtent: į UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijas (Forma 0600), už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ – nedeklaravo 852347 Lt sumos, 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo mokėtinos 178240 Lt PVM į valstybės biudžetą, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2009-10-22 d., 2009-11-25 d., 2009-12-24 d., 2010-01-25 d., 2010-02-24 d., 2010-03-25 d., 2010-04-23 d., 2010-06-28 d., 2010-07-23 d., 2010-08-25 d., 2010-09-27 d., 2010-10-22 d., 2010-11-25 d., 2010-12-23 d., 2011-02-25 d., 2011-03-25 d., 2011-04-26 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema. Taip pat ji, už 2009 metus nepateikdama duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie nusikalstamą veiką nežinančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ apie realiai 680933 Lt gautas pajamas ( jos veiklos laikotarpiu – 493325 Lt), taikant fiktyvias 50 arba 90 procentų nuolaidas, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 680933 Lt apmokestinamųjų pajamų ( jos darbo laikotarpiu – 493325 Lt), bei žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr.09502442) fiksuotas pajamas, dėl ko buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai, UAB „(duomenys neskelbtini)” metinėje Pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204) už 2009 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis 44 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostoliai)“ deklaravo veiklos nuostolį – 287200 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti apmokestinamąjį pelną 393733 Lt (680933-287200) ir 75 eilutėje „Pelno mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ nedeklaravo mokėtino Pelno mokesčio, faktiškai turėjo deklaruoti 78746 Lt mokėtino Pelno mokesčio, į valstybės biudžetą, dėl ko už I. R. veiklos laikotarpį nebuvo deklaruota 41224 Lt pelno mokesčio bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2010-09-22 pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Tokiu būdu ji 2009-10-22 d., 2009-11-25 d., 2009-12-24 d., 2010-01-25 d., 2010-02-24 d., 2010-03-25 d., 2010-04-23 d., 2010-06-28 d., 2010-07-23 d., 2010-08-25 d., 2010-09-27 d., 2010-10-22 d., 2010-11-25 d., 2010-12-23 d., 2011-02-25 d., 2011-03-25 d., 2011-04-26 d. pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, PVM deklaracijas (Forma 0600) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio 1 d. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 178240 Lt, bei 2010-09-22, pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, metinę Pelno mokesčio deklaraciją (Forma PLN204) už 2009 metus sumažino 78746 Lt mokėtiną Pelno mokestį (o už I. R. darbo laikotarpį sumažino pelno mokestį 41224 Lt), tokiu būdu ji iš viso padarė turtinę žalą biudžetui – 219464 Lt/63561,17 Eur sumai.

T. O. laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: ji, laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2008-12-18 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2009-02-20 registruota PVM mokėtoju kodas LT100004516810) direktorės pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 str. 2 punkto nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinių operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 14 str. 2p. nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 16 str. nuostatą „ – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, taip pat pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-01-26 įsakymo Nr. VA-9 patvirtintų Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, techninių reikalavimų 56 punktą „Restoranų, kavinių, viešbučių ir pan. kasos aparatų programinė įranga turi užtikrinti mokėtinų (užsakymų) sumų kaupimą specialiuose skaitikliuose (sąskaitose), spausdinti jas kontrolinėje juostoje nedidinant pardavimo sumos“ ir 71 punktą „kasos aparato arba prekybos (paslaugų teikimo) automato modelio techniniai ir programiniai pakeitimai, kurie gali turėti įtakos finansinių duomenų saugumui, turi būti įteisinami, remiantis ekspertinės įmonės išvada, VMI prie FM viršininko sprendimu“, naudojo įmonės kasos operacijoms atlikti kompiuterinį kasos aparatą su jame įdiegta taikomąją darbo programa „R-Keeper“, kuri nebuvo sertifikuota Valstybiniame informacinės technologijos institute, tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiame alaus restorane, esančiame prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25 Vilniuje, organizavo prekybą tokiu būdu, kad picerijos klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais, jiems buvo pateikiamos atspausdintos sąskaitos (pre-čekiai) iš užsakymų programos „R-Keeper“, esančios atskirame kompiuteryje ir klientams sumokėjus sąskaitoje (pre-čekyje) visą nurodytą sumą grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl ko „R-Keeper“ programoje įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų ir 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, įvardinant šias operacijas pavadinimu „50% Akcija” arba „90% Akcija” ir gavusi iš picerijos klientų visą apmokėtą užsakymo sumą, nurodytą sąskaitose – nefiskaliniuose čekiuose (pre-čekiuose), elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr.09502442), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 148083 Lt apmokestinamųjų pajamų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14.

T. O. buvo kaltinama tuo, kad ji, siekdama išvengti mokesčių įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2008-12-18 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą, dėl ko apskaitos programoje „R-Keeper“ buvo įrašoma realiai neįvykusį ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 arba 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, nors iš tikrųjų klientų buvo gaunama visa užsakymo suma, – nefiskaliniuose čekiuose (pre-čekiuose), elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr. 09502442), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 148083 Lt apmokestinamųjų pajamų bei žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie nusikalstamą veiką nežinančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate CASIO Fe-2000 (korpuso Nr.09502442) fiksuotas pajamas, dėl ko buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai, nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, sąžiningai klysdami, UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2009-01-22 iki 2009-07-14 nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 148083 Lt apmokestinamųjų pajamų, o būtent: į UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijas (Forma 0600), už 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesius įrašė žinomai neteisingus duomenis 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ – 189727 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 234138 Lt (189727+44411); deklaravo 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 36048 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 44486 Lt (36048+8438) pardavimo PVM; ir 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM „ – grąžintiną -7221 Lt PVM; faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 18847 Lt (-7221+26068) PVM į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2009-04-08 d., 2009-05-25 d., pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema. Tokiu būdu ji 2009-04-08 d., 2009-05-25 d., pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, PVM deklaracijas (Forma 0600) už 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 18847 Lt, tuo padarant valstybės biudžetui turtinę žalą – 18847 Lt sumai.

Kaltinamoji I. R. kalta prisipažino, duodama parodymus paaiškino, kad ji nuo 2005 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo padavėja, paskui tapo administratore. 2009 m. jau buvo objekto vadovė. Pradžioje ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui vietoje T. O. atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo jau direktorė. Jai atėjus dirbti, po poros mėnesių buvo pakeista sistema. Iki tol per „R-Keeper“ buvo galima išmušti fiskalinius čekius, juose matydavosi nuolaida. Esmė buvo, kad tos nuolaidos niekas nematytų. Buvo privaloma saugoti prie-čekius. Kai nunešamas prie-čekis, administratorius turi perbraukti kortelę, reiškia, kad nuimta sąskaita, nieko negalima padaryti. Todėl buvo atsisakoma prie-čekių, pavyzdžiui, papildyti užsakymą. Pabaigoje turėjo būti fiskaliniai čekiai. Grąža turėjo būti nunešta su tuo pačiu čekiu. Buvo traktuojama, kad čekio nenešti didesnei sumai nei 50 Lt. Visa tai buvo aptarta su vadovais. Jos vadovai buvo M. E., V. P.. Padavėjai nuolaidų netaikydavo, tam buvo reikalinga menedžerio kortelė. Kai nunešama sąskaita, su tuo pačiu čekiuku nunešama grąža. Pradžioje padavėjai pinigus nešiojosi su savimi, todėl nueidavo, paimdavo grąžą, tai būdavo prie baro ar servanto. Dažniausiai padavėjai nueidavo prie „R-Keeper“, atnešdavo čekiuką ir grąžą. Administratorė galėjo atsidaryti visus salės staliukus. Perbraukia kortelę, atsisako prie-čekio, tada apmoka. Fiskaliniame čekyje nuolaida matydavosi, Ji matydavosi kontrolinėse juostose. Tikrinant kontrolines juostas matėsi, kad kas trečiam stalui pritaikyta nuolaida. Pakeitus sistemą, atlikus paprastą operaciją, matydavosi tik galutinė suma. Vakare administratorius nuima kiekvieno darbuotojo balansinę sąskaitą, pozicijos ten matosi Gryni pinigai ir 50 procentų akcija būdavo sudedami į įmautę ar maišelį, administratorė padėdavo į seifą. Reikėdavo viską suskaičiuoti, tai darydavo I. R. kitą dieną. Tam tikra dalis pinigų – į banką, įmonės sąskaitą, jei reikėdavo, sumokama už paslaugas. Ne kiekvieną dieną buvo perduodami pinigai į ofisą. Daug žmonių galėdavo perduoti, kartais direktoriai atvažiuodavo pietauti, buvo pildomos avansinės apyskaitos. Kai ateidavo laikas mokėti atlyginimus, juos mokėti turėdavo leidimą. Atlyginimus mokėjo tiek administratorė, tiek I. R.. Kaip neoficialūs pinigai buvo paverčiami oficialiais, ji nežino. Buvo suteikiamos fiktyvios paskolos. Piniginiais klausimais pagrindinis žmogus buvo M. E.. Jis kontroliavo pajamas ir išlaidas. Pagrindinė buhalterė buvo E. K., jai buvo patikėtos visos ataskaitos. Buvo sistema, kurią galima pavadinti „bonusine“, buvo numatyta, kiek bus iš jos atlyginimo išskaičiuota, jei viršys išlaidas, jei objekto rezultatas bus minusinis. Atlyginimą paskaičiuodavo buhalterė, objekte jį išsimokėdavo sau pati I. R.. Darbo užmokesčio lentelė buvo bendra, su oficialiais ir neoficialiais pinigais. I. R. reikėjo suvesti tik darbuotojų valandų skaičių. Oficialią dalį suvesdavo buhalterė J. K.. Ofisas matydavo, kiek I. R. reikia grynų pinigų. Būdavo numatyta ir matėsi galutinė užmokesčio suma. I. R. turėdavo paskui pristatyti visus skaičius, juos gintis. Jiems viską pristatydavo veiklos vadovas M. E., o jo vadovas buvo V. P.. Su T. O. jos buvo pažįstamos kaip kolegės. Kai T. O. išėjo, ji atsiskaitinėjo ne su I. R., o su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo mėnesio vidurys. Sistema buvo ta pati, tiek T. O., tiek I. R. viskas buvo žinoma. Su „R-Keeper“ buvo daromi tiek užsakymai į virtuvę, tiek mušami fiskaliniai čekiai. Išėjus tam tikriems įstatymams, buvo privaloma saugoti elektroniniame ar popieriniame variante visus prie-čekius, visas operacijas, daromas su menedžerio kortele. Buvo nuspręsta atsisakyti „R-Keeper“ kaip fiskalinio dalyko, ši programa buvo palikta tik kaip užsakymų priėmimas, nebeliko fiskalinio čekio, daromo su ja. Buvo padaryta atskira darbo vieta, paprastas kasos aparatas, kur reikia suspausti sumą, kiek žmogus turi mokėti. Didesniuose objektuose buvo įvesta pareigybė – kasininkas. „R-Keeper“ išliko kaip užsakymų programa, tik jau nebuvo galimybės išspausdinti ja fiskalinio čekio. Tiesiog pagal žmonių atėjimo laiką ar pasiklausiant padavėjų, ar žmogus išėjo, kasininkas atidaro staliuką, su menedžerio kortele pritaiko nuolaidą. Taip nebūdavo su klientais, kurie mokėdavo kortele. Ant prie-čekio nebūdavo galima beveik nieko matyti, taip buvo padaryta, nes tikrintojai rinkdavo „R-Keeper“ čekiukus. Buvo nuspręsta panaikinti „R-Keeper“ čekiuko duomenis, kiek įmanoma, panaikinti laiką, įmonės pavadinimą, adresą, buvo siekiama, kad ant čekiuko būtų tik patiekalų pavadinimas, kiekis, suma. Kodėl jie dirbo pasirinkę paprastą, turguje naudojamą kasos aparatą, niekas negalėjo suprasti, todėl buvo pateikti paaiškinimai, kuriuos reikėjo sakyti. Iš „R-Keeper“ buvo renkami duomenys, ataskaitos daromos kas pusę mėnesio, mėnesį. Fiktyvios buvo 50 ir 90 procentų nuolaidos. 90 procentų nuolaidos buvo taikomos pačioje pradžioje, po kiek laiko buvo jų atsisakyta, nes atrodė labai nelogiškai, ėmė dažnėti patikrinimai. Tada nuolaida buvo pakeista į 50 procentų. Ji buvo taikoma, kai žmonės išeina, palieka pinigus. Sėdintiems žmonėms grąža buvo nešama su tuo pačiu prie-čekiu, suskaičiuojant mintyse ar skaičiavimo mašinėle. Žmogus dažniausiai pasiimdavo grąžą, kol neišeidavo, nebūdavo daroma nuolaida. Nuolaida būdavo daroma tik tada, kai įsitikindavo, kad prie staliuko tikrai nieko nėra. Buvo nustatyti procentai, kiek kokios apyvartos turi padaryti per dieną, 40 procentų apyvartos turėjo padaryti su 50 procentų nuolaida. Ne visada pavykdavo, būdavo, kad daug žmonių atsiskaitydavo kortelėmis. Kiekvieno mėnesio pabaigoje kiekvienas direktorius turėjo gintis savo rezultatus. Kuo didesnė buvo 50 procentų suma, tuo rezultatas būdavo geresnis, nes PVM nebūdavo atskaitoma. Iš 50 procentų fiktyvios nuolaidos gauti pinigai buvo naudojami įvairiems dalykams, apskaita vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Objekte tie pinigai būdavo naudojami atlyginimų neoficialiai daliai. Prekės be sąskaitų faktūrų nebuvo perkamos, nes prekes veždavo tiekėjai. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai parašydavo laišką ar pasakydavo, kad ateis žmogus, reikia paduoti pinigus. Iš šio darbo I. R. ne visai gražiai išėjo. Patikrinimai būdavo po tris kartus per dieną. Prisidėjo vaikščiojimas po FNTT, VMI. Bandė kalbėti, kad leistų mažinti procentą, ji apie viską konkrečiai kalbėjo su Mindaugu. Būdavo, kad kai kuriomis dienomis leisdavo pamažinti procentą, bet vadovai liepė laikytis plano, buvo daromi veiksmai, kad nebūtų palikta jokių įrodymų, kad kažkas daroma įmonėje. Be V. P., M. E., E. K. dar A. P. viską tikrai žinojo. A. P. pats irgi yra pasiėmęs pinigus. Iš jų objekto jis yra paėmęs pinigų, ir ne kartą. K. D. buvo finansų direktorius, jis žinojo visus reikiamus sukaupti pinigų srautus. Jis tvirtindavo pavedimus tiekėjams. A. P. pasirašė įsakymą dėl nuolaidų, ten buvo įvardinta ir 90 procentų ir 50 procentų nuolaidos. Kad mokesčių inspektoriams nekiltų klausimų, akcininkas parašė įsakymą, kad viskas skambėtų įtikinamiau. Pradžioje, kai I. R. ėjo duoti parodymus, jai vadovų buvo pasakyta, kad jos niekas nepaliks tokioje situacijoje, jie sumokės visus pinigus, kad reikia pasakyti, jog nuolaidas darė pati, niekam nežinant. Ji kalbėjosi su V. P., E. K., buvo sprendžiama, kokius parodymus jai reikės duoti. Visi sako, kad niekas nežinojo apie jokias nuolaidas, neva, ji pati už tuos pinigus pirko mėsą ir daržoves turguje, bet juk suprantama, kad taip niekas nedaro. Ji pakeitė poziciją jau pirmo teismo metu, kai buvo priimtas nuosprendis, nei lito už ją nebuvo sumokėta. Ji pripažįsta kaltinimą iš dalies, niekas jai neliepė taip daryti, galėjo rinktis, ar sutinka, ar nesutinka taip elgtis. Tačiau norisi, kad atitinkamas pinigų sumas sumokėtų tie žmonės, kurie tuos pinigus realiai turėjo ir naudojo. Išklausiusi liudytojos E. K., I. R. paaiškino, kad ji rašėsi vekselį, suma buvo 150000 Lt, jai rašantis vekselį buvo K. D., V. P..

I. R. teisiamojo posėdžio metu pateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, kuria ji patvirtino savo parodymus apie kitus asmenis, žinojusius apie nusikalstamą veiką ( t. 3, b. l. 158-179, t. 4, b. l. 26-30, 103-165).

Kaltinamoji T. O. kalta prisipažino, duodama parodymus paaiškino, kad ji dirbo trumpą laiką, nuo 2009 m. sausio pabaigos iki liepos 14 d. Padarė tuos veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Darydama „juodus“ pinigus užpirkdavo prekių įmonei. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolaidų sistema. Buvo sugalvota, kad jeigu žmogui pateiki prie-čekį, žmogus išeina nesulaukęs fiskalinio čekio, galėjo padaryti nuolaidą su turima nuolaidų kortele. Buvo sugalvota sistema, kaip padaryti neapskaitomų lėšų. Ji negalėjo to pakelti, todėl greitai nusprendė išeiti iš darbo. T. O. turėjo kortelę pas save, o kitos kortelės cirkuliuodavo oficialiai. Paprašai padavėjo, kad nuneštų prie-čekį klientui. Sąskaita dar neuždaryta. Fiskalinis čekis labai panašus į prie-čekį. Žmogus palieka pinigus be grąžos. T. O. paprašydavo darbuotojų sąskaitos tokiu atveju neuždarinėti be jos žinios. Ji prieidavo, su kortele padarydavo nuolaidą, pasidarydavo mažesnė suma, tie pinigai įkrenta į kasą, kiti lieka jai. Tai buvo galima daryti tik su grynais pinigais. Skirtumas likdavo pas ją. Buvo nuslėpta pajamų ir pelnas sumažintas. Ji pati pelno nedeklaravo, nes labai greitai išėjo iš darbo. PVM deklaracijas pateikdavo atsakinga finansinė įmonė. Kai atėjo dirbti I. R., jai tikrai neatiduodavo tų pinigų, sistemos jai neatskleidė. Kas dvi savaitės būdavo susirinkimai, kiekvieną mėnesį būdavo žiūrima, ar pavyko įvykdyti biudžetą, tiesiog susirinkdavo aptarti, kaip sekasi. Išskyrus direktorius, kurių biudžetai būdavo svarstomi, dalyvaudavo ir kiti asmenys. M. E., veiklos vadovas, neatsimena, ar kiekvieną kartą dalyvaudavo, V. P. kartais dalyvaudavo, ar dalyvaudavo E. K., negali tvirtinti.

Liudytoja I. Z. paaiškino, kad jai teko dirbti padavėja, vyr. padavėja, ji turbūt vienintelė dirbo pilnu etatu, nes nesutiko dirbti 0,5 etato. Daugiau pilnu etatu dirbančių darbuotojų nebuvo, kiti dirbo pilnu etatu neoficialiai. I. Z. turėjo tik „R-Keeper“ kortelę, nuolaidų kortelės neturėjo, ją turėjo tik administratorė. Tiesioginio nurodymo nemušti fiskalinių čekių nebuvo, žodžiais gal ir buvo kažkas tokio pasakyta, kad mokesčių nemokėti. Galėjo būti, kad klientams nešdavo grąžą su prie-čekiais. Nurodymas nemušti čekių buvo I. R. laikotarpiu. T. O. darbo laikotarpiu pinigus laikydavo su savimi, vakare priduodavo administratorei. Kai I. R. buvo direktorė, pinigus įnešdavo į kasą. 50 procentų nuolaidos administratorės buvo taikytos tada, kai dirbo I. R., kai dirbo T. O., ji neprisimena tokių nurodymų.

Liudytoja O. L. paaiškino, kad ji pažįsta T. O. ir I. R. kaip direktores, ji buvo darbuotoja. Daugiau dirbo su T. O., su I. R. – tik mėnesį. Ji buvo įforminta 0,25 etato, dirbo po 12 valandų per dieną. Už dvi valandas buvo apmokama kortele arba grynais, o kita suma buvo grynais. Neatsimena, ar iš direktorės gaudavo tuos pinigus, ar iš administratorės. Nežino, kas tai - „R-Keeper“ ataskaitos.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad ji dirbo pradžioje padavėja, paskui barmene, T. O. ir I. R. buvo jos vadovės. Asmeniškai jai neteko susidurti su nuolaidų sistema. Ji dirbo 0,5 etato, realiai – pilną dieną. Už pusę etato buvo apmokama grynais, mokėdavo direktorė kabinete. Ji nepritaikydavo nuolaidos, niekas to neprašė. Nunešus prie-čekį – tai dar nėra staliuko uždarymas. Ji administratorei atiduodavo visus pinigus, tada ji išmušdavo „R-Keeper“ ataskaitą, sakydavo sumą, kiek reikia pinigų atiduoti.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad jis dirbo padavėju „(duomenys neskelbtini)“, nėra dirbęs, kai vadovavo T. O.. Jis girdėjo, kad buvo kalbama apie nuolaidas. Paimdavo pinigus, nunešdavo administratorei. Jis nuneša užsakymą, paskui žmonės paprašo sąskaitos. Sąskaitą gaudavo iš kompiuterio. Jis perbraukia kortelę, nuima prie-čekį, tada kasa duoda grąžą. Fiskalinį čekį duoda administratorė. Jis buvo įformintas 0,25 etatu, realiai dirbdavo pilnu etatu. Dalį pinigų jis gaudavo grynais, gaudavo iš direktorės ir administratorės direktorės kabinete. Staliukų jis „neuždarinėdavo“, tai darydavo administratorė.

Liudytoja S. V. paaiškino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, T. O. pažįsta kaip buvusią direktorę, su I. R. dirbo neilgai, gal porą mėnesių. Ji dirbo tik 2 val. per dieną. Ji prižiūrėdavo padavėjus, pačiai aptarnauti klientų, imti iš jų pinigų neteko.

Liudytoja V. A. paaiškino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Jie turėjo savo kortelę, jos reikėjo užsiregistruoti „R-Keeper“ savo vardu. Kai užfiksuodavo užsakymą, informacija pereidavo į virtuvę ar barą. Ji patiekdavo maistą, gėrimus. Atsiskaitymai vykdavo grynaisiais arba banko kortele. Prieš tai ji nunešdavo prie-čekį. Jį gaudavo prabraukusi savo kortelę. Nunešdavo klientams, jie sumokėdavo, tada įmušdavo į „R-Keeper“, kad klientai sumokėjo grynaisiais, išeidavo kitas, fiskalinis, čekis, reikėdavo klientui nunešti su grąža. Būdavo, kad klientai nelauktų fiskalinio čekio. Neprisimena, ar visais atvejais mušdavo čekį. Būdavo, kad administratorė sakydavo, jog „neuždarytus“ staliukus reikia dėti į vieną sąskaitą. Dalį atlyginimo ji gaudavo į kortelę, dalį grynais. Kai mokėdavo pinigus, ateidavo pas direktorę, administratorę. Ji ateidavo pas abi direktores.

Liudytojas M. E. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo veiklos vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė administracine veikla, buhalterija, prižiūrėjo restoranų tinklą, konsultavo visokiais klausimais. UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ priklausė tam restoranų tinklui. I. R. ir T. O. buvo šios įmonės direktorės. V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartis su restoranais, pagal jas vykdė veiksmus. „R-Keeper“ programa leido išspausdinti ir prie-čekius, ir fiskalinius čekis. Jo žiniomis, buvo nuolaidos nuo 5 iki 50 procentų, girdėjo apie 90 procentų nuolaidas. Jos buvo padarytos akcininkų iniciatyva. Susirinkimų metu vykdavo ne rezultatų apsigynimas, tai buvo rezultatų pristatymas. Įmonę atstovaudavo direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vesdavo buhalteriją. Prie „R-Keeper“ duomenų galėjo prisijungti ir įmonės vadovas, ir apskaitininkai. Jis dėl „R-Keeper“ naudojimosi duodavo nurodymus tik dėl informacijos, kokia turi būti fiksuojama. „R-Keeper“ buvo naudojama aptarnavimo greičiui užtikrinti. Informacija „R-Keeper“ ir oficiali fiskalinė informacija skiriasi. M. E. nurodymus įmonės galėjo vykdyti, galėjo nevykdyti, jis negalėjo pritaikyti sankcijų, galėjo informuoti savo vadovą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėdavo grynaisiais neapskaitytais pinigais, jam nėra žinoma. Nieko negali pasakyti dėl neapskaityto darbo užmokesčio. Kokiu būdu vadovai galėjo gauti neapskaitytų pinigų, nežino. Grynuosius pinigus iš objektų vadovų galima buvo paimti su kasos orderiu. Turėjo problemų su I. R., trūko pinigų. Buhalterija suvedė trūkumus, paaiškėjo, kad trūksta. I. R. nerado paaiškinimo, kaip tas trūkumas atsirado, kaip ir ji, M. E. dėl to neteko darbo. Kasoje trūko ženklios sumos, virš 100000 Lt.

Liudytoja E. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė marketingines, technologines, verslo vystymo, tiekimo, buhalterinės apskaitos paslaugas. Tai buvo įmonių grupė, tinklas, kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Steigėjas, bent jau didžiosios daugumos, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo A. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. K. žino, kad pagrindinė problema buvo nuolaidos, nebuvo teisės jų taikyti. Jeigu kažkokie neoficialūs pinigai būdavo, reikia klausti vadovo. „R-Keeper“ – buhalterinė programa, nelabai ją žino. Žino, kad „R-Keeper“ duodavo prie-čekius, jie pateikiami klientui. „R-Keeper“ nebuvo susietas su fiskaliniais čekiais, pradžioje – buvo. Kai VMI inspektoriai ėmė eiti į objektus, prasidėjo daug klaidų. Kai į fiskalinį čekį patenka neteisingos sumos, parodymai nesutampa, pinigų nėra, kiek rodo kasos aparatas, kiekvieną kartą buvo rašomas pasiaiškinimas. Kai nebesurišta su „R-Keeper“, kasininkas stovėdavo prie kasos, padavėja pasakydavo sumą, kasininkas sumušdavo, klaidų nebebūdavo. I. R. pati buvo atsakinga už kasą, T. O., turbūt, irgi. I. R. buvo atleista, nes atsirado didelis trūkumas kasoje, gal 100000 Lt. Kad nesimatytų, jog kasoje yra pinigų, sakydavo, kad pinigai paimti įmonės reikmėms. Vienoje, kitoje įmonėje susikaupė skola, pradėjo kelti klausimą, prašė grąžinti pinigus į kasą. I. R. nepripažino, kad kasoje yra trūkumas. Dėl vagystės kreiptasi nebuvo, bet I. R. pasirašė vekselį. I. R. skola susidarė per tris įmones, kurioms ji vadovavo. Trūkumai avansinėje apyskaitoje nėra užfiksuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja. A. P. dividendų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo. Kai tinklas pradeda byrėti, būna viskas. Kaip finansininkė apie nuolaidas ji mano, kad didelė nuolaida – dalykas skaudus, bet šią politiką vykdo marketingo skyrius.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusi per akcininką. A. P. atstovavo akcininką, todėl jį, turbūt, įvardino akcininku. Byla yra dėl nuolaidų taikymo. Kiek jis žino, pas I. R. atsirado didelis trūkumas, todėl ji buvo atleista. Atrodo, buvo pasirašytas vekselis, suma virš 100000 Lt. Už tai buvo atsakingas M. E., todėl išėjo iš darbo. Nuolaidos buvo taikomos visose įmonėse. Nebuvo taisyklė, kad nuolaidomis buvo piktnaudžiaujama.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų skyriaus vadovu. Jie teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, marketingo, technologijų paslaugas. Apie grynuosius pinigus jis išgirdo tik dabar, nieko nėra girdėjęs apie neoficialius atlyginimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie nuolaidas jam buvo žinoma, tai buvo taikoma visame restoranų tinkle. Marketingo skyriaus buvo paskaičiuota, kad ekonomiškai naudinga taikyti tokią politiką. Nebūdavo, kad kas nors tiesiogiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigus. Apie „R-Keeper“ programą jam žinoma tiek, kad ji reikalinga pajamų apskaitai. Prie-čekis pateikiamas prieš klientui atsiskaitant, o fiskalinis čekis atiduodamas klientui su grąža. Abu čekiai, atrodo, nebuvo daromi su ta pačia programa. „R-Keeper“ programos buvo palaipsniui atsisakyta, nes ji buvo labai brangi, atsirasdavo piktnaudžiavimo. Nuo 2012 m. jis nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo paprašė išeiti akcininkas A. P., nes, jo nuomone, nepakankamai užtikrino kontrolę. Liko I. R. įsiskolinimų, kiek žino, buvo pasirašomas vekselis juridiniam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašant dalyvavo K. D., buhalterė E. K., veiklos vadovas M. E. ar direktorius. Pasirašymas, atrodo, vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Buvo ilgai aiškinamasi tarp buhalterijos ir I. R., kai paaiškėjo, kad nėra pateisinančių dokumentų paimtiems pinigams. Nebuvo keiptasi dėl ikiteisminio tyrimo. Šalys susitarė, I. R. žadėjo atlyginti žalą. kaip paaiškėjo, skola neatspindėta dokumentais. Pavaldumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Susirinkimuose K. D. dalyvaudavo, vadovas pristatydavo skaičius, rezultatus. Kiekvienas objektas pristatydavo savo rezultatus. Įsakymą dėl nuolaidų steigėjas yra išleidęs. Įsakymas, mano, visiems buvo vienodas. Nuolaida tam momentui mažina pelną, jeigu klientas patenkintas, gal kitą kartą jis ateis be kupono.

Liudytoja B. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė, paaiškino, kad įmonė turto neturi, jis neperduotas. Tik dalis dokumentų perduota, susisiekti su įmone nepavyksta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalteriją, buhalterė perdavė tik dalį dokumentų. Pagal debitorių sąrašą I. R. įmonei pagal avanso apyskaitą skolinga 24208,33 Lt. Vekselio nebuvo įmonės debitorių sąraše.

A. D. Š. atsakymo duomenimis, vykdo Vilniaus miesto 14 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr.DB-3476, išduotą 2012-05-25 dėl 63305,79 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. R. 3 eilės išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 5, b. l. 135).

Paprastojo vekselio duomenimis, jis surašytas 2012-05-18, pagal šį paprastąjį vekselį I. R. įsipareigoja 2012-05-21 besąlygiškai sumokėti jį pateikusiam asmeniui, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, 217467,12 Lt ( t. 5, b. l. 136).

Žemesnės instancijos teismas

Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. vasario 24 d., iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas asmuo – bankroto administratorė B. M.. Joks UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo perimtas, remiantis bankrutuojančios įmonės duomenimis, bankroto dienai I. R. debitorinis įsiskolinimas buvo 24208,33 Lt (7011,22 Eur), kaip atskaitingo asmens skola ( t .5, b. l. 161- 174).

Elektroninio laiško iš adreso (duomenys neskelbtini) duomenimis, vekselis susideda iš I. R. padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abi šios įmonės priklausė įmonių grupei, o I. R. buvo UAB direktorė. „(duomenys neskelbtini)“ debitoriuose matote materialiai atskaitingo asmens I. R. skolą 24208,33 Lt ( 7011,22 Eur). Buvo susitarta, kad ji atlygins ne tik jau nustatytą įmonei padarytą žalą bet ir pusę pagal VMI patikrinimo aktą priskaičiuotos sumos. Patikrinimo akto „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo gavusi, tikslios sumos VMI taip pat nepasakė, tik sužinojo, kad bus ne mažiau kaip 325000 Lt. Apie 163000 Lt atlyginti pažadėjo I. R., į vekselio sumą dar buvo įtraukta „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala. Palyginus su žala, padaryta „(duomenys neskelbtini)“, ten nėra labai didelė suma, apie 4000 Lt. Į antstolį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos naudai iš I. R. buvo išieškota 446 Lt. Tokia istorija su tuo vekseliu.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo 2012-06-11 akto Nr. (4.65)-07-77-1, Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2012-08-10 Nr. (4.65)-256-136 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu papildomai apskaičiuota iš viso 324744 Lt: 32112 Lt pridėtinės vertės mokesčio Mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą: 213886 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 78746 Lt pelno mokesčio ( t. 1, b. l. 71-80, 81-101). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas, konstatuota, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2012-08-10 Nr. (4.65)-256-136, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 69-5, Komisijos 2013 m. kovo 25 d. sprendimas Nr.S-49(7-36/2013) yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo ( t. 3, b. l. 185-194). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t.4, b. l. 1-9).

Specialistas H. A. paaiškino, kad jis atliko patikrinimą. Buvo nustatyta, kiek nuslėpta pajamų panaudojant nuolaidas, išanalizavus kasos čekius ir žurnalus. Čekiuose buvo matyti užsakymai ir taikytos nuolaidos. Mažos nuolaidos, galima sakyti, buvo realios. Bet nuolaidos ėjo masiškai. Nuolaidų suma kai kurių dienų viršijo pajamas, iš karto tokie dalykai krinta į akis, nes įmonė negali dirbti sau nuostolingai. Direktorė buvo supažindinta su patikrinimo aktu, pastabų nebuvo. Pelno mokesčio deklaracija, jei už 2009 m., teikiama 2010 m., dėl T. O. jis iš viso suskaičiavo 89865 Lt. Apie tai, kad buvo neteisingai deklaruoti mokesčiai, galimai, susiję asmenys žinojo, nes ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tas pats akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendras akcininkas. Įsakymai buvo atskiri įmonėse, bet tekstas visur praktiškai tas pats. Nuolaidų sumos nustatytos iš pirminių dokumentų – iš kasos čekių, kasos žurnalo. I. R. pradėjo dirbti nuo liepos 15 d. Deklaracija teikiama liepos 25 d. už birželį. Birželio mėn. pajamos priklauso T. O., teikiant deklaraciją, jau atsako I. R.. Liepos mėn. pajamos jau buvo I. R., įeina į tą sumą ir T. O. laikotarpiu gautos pajamos. Iki liepos 1 d. vienos direktorės laikotarpis, o nuo liepos 1 d. kitai direktorei laikotarpis priskirtas, kadangi jau ji teikė deklaraciją. Pajamos suskaičiuotos laikotarpiais iki liepos 1 d. ir nuo liepos 1 d., nes vidurio mėnesio negalima nustatyti, buvo sunaikinti „R-Keeper“ duomenys. Visų įmonių yra tas pats akcininkas, ta pati buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, kaip gali akcininkas nežinoti, kas darosi įmonėje. Akcininkas skiria direktorių, juk žino, kad įmonė bankrutuoja, vyksta įrangos pardavimai, dėl nuolaidų taikymo leidžiami analogiško turinio įsakymai. Sistema sudarė sąlygas slėpti pajamas. Sertifikato kasos aparatams darbui su „R-Keeper“ programa nebuvo. Naudojant „R-Keeper“ programą, funkcijos buvo atliekamos tik administratoriui dalyvaujant, tik su magnetine kortele. Už liepą T. O. neatsako, nes deklaracijos neteikė, neturėjo teisės pasirašyti deklaracijos. Už birželio mėn. iki liepos 25 d. T. O. ataskaitos neteikė, bet laikotarpis yra jos, dokumentai buvo jos pasirašyti. Liepos mėnesio pajamas, kadangi duomenys buvo sunaikinti, galima nustatyti tik už visą mėnesį. Už liepą ir T. O., ir I. R. buvo atsakingos, bet laikotarpis priskirtas I. R., nes nėra duomenų, negalima nustatyti konkrečių pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Specialisto H. A. rašytinio paaiškinimo duomenimis, atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tikrinant PVM patikrinimo laikotarpis buvo nuo 2009-02-20 iki 2011-03-31, tikrinant pelno mokestį patikrinimo laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31) konkrečiai pagal atskiras direktores jis nustatė, kad T. O., laikotarpiu nuo 2009 m. kovo iki birželio nuslėpė 148083 Lt pajamų, nuo kurių nesumokėjo 28136 Lt PVM, taip pat patikrinimo buvo nustatyta, kad jos darbo laikotarpiu bendrovė įtraukė PVM 32112 Lt sumai į PVM atskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 125753512, nuo 2009-05-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2009-03-27–2009-05-12 - 201120,60 Lt sumai, PVM 32111,69 Lt), o kadangi nustatyta, kad tai buvo susiję įmonės, tie patys akcininkai ir kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-27 turėjo 941777,42 Lt mokesčių nepriemoką, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-13 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, todėl šis PVM 32112 Lt sumai yra atskaitomas, tokiu būdu gaunasi, kad direktorė T. O. padarė žalą biudžetui dėl nesumokėto UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM 60248 Lt (28136 Lt + 32112 Lt = 60248 Lt), taip pat dėl nesumokėto pelno mokesčio 29617 Lt, t. y. 148083 Lt x 20 proc.=29617 Lt, iš viso dėl T. O. veiksmų žala biudžetui 89865 Lt (60248 Lt + 29617 Lt =89865 Lt). Taip pat jis nustatė, kad I. R. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos iki 2011 m. kovo 31 d. nuslėpė 891872 Lt pajamų, nuo kurių nesumokėta 185750 Lt PVM, tokiu būdu gaunasi, kad direktorė I. R. padarė žalą biudžetui dėl nesumokėto UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM 185750 Lt, taip pat dėl nesumokėto pelno mokesčio 49129 Lt, t. y. patikrinimo metu už 2009 metus bendrovės pajamos didinamos 680933 Lt taikyta fiktyvių nuolaidų suma, tuo pačiu šia suma didinamas bendrovės apmokestinamas pelnas, kuris apmokestinamas 20 procentų pelno mokesčio tarifu. Kadangi bendrovė už 2009 metus deklaravo 287200 Lt nuostolio, tai papildomai apskaičiuotas apmokestinamas pelnas sudaro 393733 Lt (680933- 287200) ir tokiu būdu gaunasi kad iš viso buvo nesumokėta 78746 Lt pelno mokesčio (393733 Lt x 20 proc.=78746 Lt), tokiu būdu iš viso papildomai apskaičiuoto nesumokėto 78746 Lt pelno mokesčio minusuojama dėl T. O. veiksmų nesumokėto pelno mokesčio dalį 29617 Lt ir gaunasi (78746-29617=49129) 49129 Lt nesumokėto pelno mokesčio dėl I. R. veiksmų, tokiu būdu apskaičiavo, kad iš viso I. R. padaryta žala biudžetui yra 234879 Lt (185750 + 49129 =234879) ( t. 2, b. l. 50).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2011-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino savo buhalterinės apskaitos registruose bendrovės pajamas neva taikytų nuolaidų suma. Bendrovė pagal EKA žurnaluose saugomų dienos (Z) ataskaitas užfiksavo 3014801 Lt įplaukų ir 1216321 Lt nuolaidų. Padidinus bendrovės pajamas 50 ir 90 procentų neva taikytų nuolaidų suma, papildomai apmokestinamos pajamos sudaro 1039955 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaičiuodama PVM, į tikrinamo laikotarpio PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 70 str. 1 d., 213886 Lt PVM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos (nuo 39525 Lt tiekimų), rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., kurių pagrindu bendrovė apskaičiavo ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo mažiau 1039955 Lt PVM apmokestinamų tiekimų ir 245998 Lt mažiau mokėtino biudžeto PVM ( už 2009 m. liepos mėn. – 7510 Lt). Patikrinimo metu bendrovė pagal EKA žurnaluose saugomų dienos (Z) ataskaitas užfiksavo 3014801 įplaukų ir 1216321 nuolaidų, tačiau, neva taikydama nuolaidas, nuslėpė gautas pajamas ir sumažino mokėtinus mokesčius. Tokiu būdu bendrovės pajamos už 2009 metus didinamos 680933 Lt nuolaidų suma, tuo pačiu šia suma didinamas apmokestinamasis pelnas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr.IX-675 5 str. 1 d. 1 p. nuostata, apmokestinamas 20 procentų pelno mokesčio tarifu. Kadangi bendrovė už 2009 metus deklaravo 287200 Lt nuostolio, papildomai apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas sudaro 393733 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr.IX-2112 66 str. 1 d. bei 70 str. 1 d., papildomai priskaičiuojama 78746 Lt pelno mokesčio ( t.1, b. l. 106-112).

Iš pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų matyti, kad už mokestinį laikotarpį 2009-02-20 – 2009-02-28 deklaracija pildyta 2009-04-08, už laikotarpį 2009-03-01 - 2009-03-31 pildyta 2009-05-25, už laikotarpį 2009-04-01 – 2009-04-30 pildyta 2009-05-25 (T. O. darbo laikotarpis), už laikotarpį 2009-05-01 - 2009-05-31 pildyta 2009-10-22, už laikotarpį 2009-06-01 - 2009-06-30 pildyta 2010-04-23, už laikotarpį 2009-07-01 – 2009-07-31 pildyta 2010-04-23, už laikotarpį 2009-08-01 – 2009-08-31 pildyta 2009-10-22, už laikotarpį 2009-09-01-2009-09-30 pildyta 2009-10-22, už laikotarpį 2009-10-01 – 2009-10-31 pildyta 2009-11-25, už laikotarpį 2009-11-01 – 2009-11-30 pildyta 2009-12-24, už laikotarpį 2009-12-01 – 2009-12-31 pildyta 2010-01-25, už laikotarpį 2010-01-01 – 2010-01-31 pildyta 2010-02-24, už laikotarpį 2010-02-01 – 2010-02-28 pildyta 2010-03-25, už laikotarpį 2010-03-01 – 2010-03-31 pildyta 2010-06-28, už laikotarpį 2010-04-01 - 2010-04-30 pildyta 2010-06-28, už laikotarpį 2010-05-01 -2010-05-31 pildyta 2010-06-28, už laikotarpį 2010-06-01 – 2010-06-30 pildyta 2010-07-23, už laikotarpį 2010-07-01 – 2010-07-31 pildyta 2010-08-25, už laikotarpį 2010-08-01 - 2010-08-31 pildyta 2010-09-27, už laikotarpį 2010-09-01 – 2010-09-30 pildyta 2010-10-22, už laikotarpį 2010-10-01 - 2010-10-31 pildyta 2010-11-25, už laikotarpį 2010-11-01 – 2010-11-30 pildyta 2010-12-23, už laikotarpį 2010-12-01 – 2010-12-31 pildyta 2011-04-26, už laikotarpį 2011-01-01 – 2011-01-31 pildyta 2011-02-25, už laikotarpį 2011-02-01 – 2011-02-28 pildyta 2011-03-25 ( I. R. darbo laikotarpis), už laikotarpį 2011-03-01 – 2011-03-31 pildyta 2011-04-26 ( t. 1, b. l. 113-138). Iš metinės pelno mokesčio, mokestinis laikotarpis 2009-01-01 – 2009-12-31, matyti, kad ji pildyta 2010-09-22 ( t.1 , b. l. 133).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014 pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad kaltinamosios, kaip bendrovės vadovės, savo veiklos laikotarpiais buvo atsakingos už tinkamą savo bendrovės pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos bendrovės finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų nuslepiant gaunamas pajamas valstybės institucijai buvo teikiamos neteisingos deklaracijos. Tokiais veiksmais veika buvo baigta. Nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiais už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 red. nustatė 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už nesunkius nusikaltimus. Kadangi T. O. veika, kvalifikuota pagal BK 220 str. 1 d. požymius, padaryta daugiau nei prieš 5 metus, byla jai nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Kaltinamosios I. R. veikos subjektyvioji pusė – tyčia, įrodyta jos parodymais, liudytojų I. Z., O. L., I. P., D. K., patvirtinusių, jog bendrovėje buvo naudojami neapskaityti pinigai, parodymais, specialisto išvados ir jo paaiškinimo duomenimis. Kaltinamosios paaiškinimas, kad apie nusikalstamą veiką žinojo kiti asmenys, jos, kaip vadovės, atsakomybės nešalina.

I. R. kaltinime inkriminuota laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą neįtraukimas apgaule 995544 Lt apmokestinamųjų pajamų, į UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijas (Forma 0600), už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 01 d. iki 2011 m. kovo mėnesio 31 d. įrašymas žinomai neteisingų duomenų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ – 4816590 Lt; kai faktiškai turėjo deklaruoti 5812134 Lt (4816590 +995544); deklaravimas 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 994045 Lt; kai faktiškai turėjo deklaruoti 1199493 Lt (994045+205448) pardavimo PVM; ir 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM „ – mokėtiną 724038 Lt PVM; kai faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 943968 Lt (724038 +219930) PVM į valstybės biudžetą, pateikimas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Teismas pasisako, kad I. R. neinkriminuota veika bendrininkaujant, ji nėra kaltinama kartu su T. O. neteisingai pateikusi duomenis apie pajamas, tokiu būdu, į kaltinimą I. R. nepagrįstai įtrauktos sumos, dėl kurių ji nėra kalta – T. O. veikos laikotarpio – 51236 Lt (009 m. gegužės mėn.), 52436 Lt ( 2009 m. birželio mėn.) (Specialisto išvados 5 l., t. 1, b. l. 110). Specialisto paaiškinimo teisme duomenimis, direktorė I. R. padarė žalą biudžetui dėl nesumokėto UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM 185750 Lt, taip pat, specialisto paaiškinimo teisme metu, už 2009 m. liepą buvo atsakingos ir T. O., ir I. R., bet laikotarpis priskirtas I. R., nes nėra duomenų, negalima nustatyti konkrečių pajamų. Teismas pasisako, kad abejonės, kurių negalima pašalinti, išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamosios naudai, iš kaltinimo šalintina suma – 39525 Lt ( už 2009 m. liepos mėn.) (Specialisto išvados 5 l., t. 1, b. l. 110). Tokiu būdu, I. R. iš kaltinimo pašalinus 2009 m. gegužės, birželio, liepos mėn. nustatytas papildomas apmokestinamas pajamas, ji atsakinga už laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2011-03-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą apgaule neįtraukimą 852347 Lt apmokestinamųjų pajamų, tuo būdu siekiant išvengti 178240 Lt PVM.

Analogiškai, specialisto paaiškinimo, išvados duomenimis, I. R. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos iki 2011 m. kovo 31 d. nuslėpė 891872 Lt pajamų, nuo kurių pelno mokesčio 49129 Lt, t. y. patikrinimo metu už 2009 metus bendrovės pajamos didinamos 680933 Lt taikyta fiktyvių nuolaidų suma, tuo pačiu šia suma didinamas bendrovės apmokestinamas pelnas, kuris apmokestinamas 20 procentų pelno mokesčio tarifu. Kadangi bendrovė už 2009 metus deklaravo 287200 Lt nuostolio, tai papildomai apskaičiuotas apmokestinamas pelnas sudaro 393733 Lt (680933- 287200) ir tokiu būdu gaunasi kad iš viso buvo nesumokėta 78746 Lt pelno mokesčio (393733 Lt x 20 proc.=78746 Lt), tokiu būdu iš viso papildomai apskaičiuoto nesumokėto 78746 Lt pelno mokesčio minusuojama dėl T. O. veiksmų nesumokėto pelno mokesčio dalį 29617 Lt ir gaunasi (78746-29617=49129) 49129 Lt nesumokėto pelno mokesčio dėl I. R. veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, pasisako, kad už T. O. veiksmus, nesant tyčios bendrininkauti, negali būti traukiama atsakomybėn I. R.. Iš kaltinimo dėl žinomai neteisingų duomenų apie pelną pateikimą jai šalintina T. O. darbo laikotarpio suma, taip pat suma už 2009 m. liepos mėn., tuo būdu, jis atsakinga už 49129 Lt – 7905 Lt ( liepos mėn.) = 41224 Lt pelno mokesčio.

Teismas vertina, kad kaltinimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos kaltinamosioms pasitvirtino. Kaltinamųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvados duomenimis, kaltinamosios tyčia pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą neteisingus duomenis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Byla T. O. dėl apgaulingų duomenų pateikimo įtraukimui į buhalterinę apskaitą nagrinėjama kaltinimo ribose.

Byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė I. R. 298676 Lt/86502,55 Eur, T. O. 7221 Lt /2091,35 Eur civilinį ieškinį ( t. 2, b. l. 164-166).

Įmokos mokėjimo kvitų duomenimis, T. O. 2014-02-20 sumokėjo 10000 Lt ( t. 2, b. l. 106), 2014-03 sumokėjo 8847 Lt ( t. 2, b. l. 107), 2014-05-27 sumokėjo 7221 Lt ( t. 3, b. l. 36) žalos atlyginimui.

Byloje civilinio ieškovo, Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas atsisakė nuo ieškinio T. O., nurodė, kad žala yra atlyginta. Byla civilinio ieškinio T. O. dalyje nutrauktina.

Civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad reiškia I. R. 84604,09 Eur ieškinį. Civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad civilinis ieškinys paremtas specialisto išvada. Išskirsčius pagal vadovavimo laikotarpius, T. O. tenka 26608 Lt žala. I. R. - 298676 Lt žala. Buvo nesumokėta 219930 Lt PVM ir 78706 Lt pelno mokesčio. Pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta I. R. vadovavimo laikotarpiu, todėl žala inkriminuota I. R.. 2009 m. liepos mėn. inkriminuotas I. R., nes deklaracija už liepos mėn. turi būti pateikta iki rugpjūčio 25 d. Šiuo metu ieškinio suma 84604,09 Eur.

I. R. nurodė, kad žalą turėtų atlyginti asmenys, atsakingi už jos padarymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šios bylos duomenimis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu papildomai apskaičiuota iš viso 324744 Lt: 32112 Lt pridėtinės vertės mokesčio Mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą: 213886 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 78746 Lt pelno mokesčio ( t. 1, b. l. 71-80, 81-101), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – bankrutuojanti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 buvo pasisakyta dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievolę (CK 2.50 straipsnio 3 dalies), dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui – juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kai pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla. Šioje nutaryje nurodyta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Taigi viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens nemokumu pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iš akcininkų. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nepasibaigus bankroto procesui negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl byla stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip nepagrįstą, nes žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir aiškus, kaip ir aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti. Akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus juridinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Toks išaiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, kurioje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė pareikšti ieškinį ir kreditoriaus teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais dėl vadovų (dalyvių) civilinės atsakomybės neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę), o teismas neturėjo pagrindo kreditoriaus pareikštą tiesioginį ieškinį perkvalifikuoti kaip netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje pasisakyta, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

Teismas vertina, kad byloje civilinis ieškinys pagrįstai pareikštas kaltinamajai I. R., aplinkybė, kad iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administravimo tvarka yra priteista nesumokėtų mokesčių suma, šios išvados nekeičia. Byloje apklausta bankroto administratorė parodė, kad jokio turto bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)neturi, todėl nėra pagrindo daryti prielaidų, jog ieškovo galutinė finansinių reikalavimų suma dar gali kisti. I. R. žalą padarė tyčiniais kaltais veiksmais, tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žalos negalima išieškoti mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pasisako, kad civilinis ieškinys negali būti tenkinamas didesne suma, nei žalos, inkriminuotos I. R., dydis - 219464 Lt/63561,17 Eur sumai. Šiai sumai ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skirtas kaltinamosios I. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą – 955 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015 m. kovo 2 d. ( t. 5, b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015 m. birželio 2 d. ( t. 5, b. l. 99). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. Nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo civilio ieškinio dalyje.

Kaltinamųjų kaltės pripažinimą teismas vertina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, T. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – žalos atlyginimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. R., atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios I. R. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Kaltinamoji teista (t. 2, b. l. 117), nuosprendžiu paskirtą 1883 Eur baudą sumokėjusi 2015-04-10 ( t. 5, b.l. 18 VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 2, b. l. 132), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( t. 2, b. l. 131), dirbanti.

I. R. padarė nesmurtines veikas, yra dirbanti, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, padėjo atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas vertina, kad jai skirtina piniginio pobūdžio bausmė, jos dydis nustatytinas mažesnio, nes sankcijų vidurkio, atsižvelgiant į MGL dydį, galiojusį veikų padarymo metu. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi I. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta jos paieška ( t. 3, b. l. 55-58). I. R. sulaikyta 2014-08-11, 13.20 val. ( t. 3, b. l. 72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi I. R. nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. ( t. 3, b. l. 79-82). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pakeista 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, I. R. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., kaltinamąją nutarta nedelsiant paleisti iš suėmimo ( t. 3, b. l. 116-120). Kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 3, b. l. 151-152), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. O. neteista ( t.2, b. l. 116), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta ( t. 2, b. l. 133), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 2, b. l. 130).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. O. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, savo noru atlygino juridiniam asmeniui padarytą žalą, susitaikė su valstybės institucijos atstovu. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, ji neteista, yra 54 metų amžiaus, VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės 2014-04-29 epikrizės duomenimis, jai nustatyta koronarinė širdies liga, nestabili stenokardija, didelės rizikos grupė ( t. 3, b. l. 12), prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir T. O. susitaikymo protokolo duomenimis, susitaikė su valstybės institucijos atstovu (t.3 , b. l. 37), todėl teismas vertina, kad jo asmenybės pavojingumas yra nedidelis. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 str. 1 d., atleisti T. O. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., skirti bausmę – 50 MGL ( 6500 Lt/1882 Eur) dydžio baudą.

I. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., skirti bausmę – 60 MGL (7800 Lt/ 2259 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti galutinę bausmę – 60 MGL (7800 Lt/ 2259 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikyti I. R. atlikusia bausmę.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir valstybės institucijos atstovui susitaikius, baudžiamąją bylą T. O. nutraukti.

T. O. bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui.

Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį I. R. tenkinti iš dalies, priteisti iš I. R. 219464 Lt/63561,17 Eur Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

I. R. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį turtą – 955 Lt/276,58 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu, palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Bylą civilinio ieškinio T. O. dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė