Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-19667-937/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
e2YT-19667-937/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13147-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
P. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, G. K.
Kategorijos
  • 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-19667-937/2016Proceso Nr. 2-68-3-13147-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, G. K..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. K. mirties (2012-12-03) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 5584). Pareiškėjo tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 4892). Pagal testamentą pareiškėjas paveldėjo savo tėvo P. K. turtą, tačiau, mirus pareiškėjo motinai, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nurodo, kad iki motinos mirties, pareiškėjo motinai priklausė nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris, nors ir įgytas santuokos metu, buvo registruotas tik jos sutuoktinio – P. K. vardu. Atsižvelgiant į pareiškėjo tėvo P. K. garbingą amžių ir sveikatos būklę, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, testamento A. K. nebuvo palikusi. Santuokos su A. K. metu, 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo tėvo vardu buvo įgytas nuosavybėn 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje sutuoktiniams priklauso lygios dalys. Nurodo, jog iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ½ buto, kaip palikimas likęs po A. K. mirties, yra nepriimtas. Nurodo, jog, mirus pareiškėjo motinai, pareiškėjas prižiūrėjo butą, rūpinuosi juo, mokėjo visus mokesčius ir tai daro iki šiol. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai iki mirties turėjo tik du sūnus – pareiškėją P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuolat gyveno kartu su tėvais, padėjo rūpintis buitimi, prižiūrėjo butą ir mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjo brolis gyvena atskirai nuo pareiškėjo, neprisideda prie buto išlaikymo ir neturi pretenzijų į butą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimu prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas visą laiką prižiūrėjo turtą, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimais prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš byloje esančios Gyventojų registro 2016-04-19 pažymos apie asmens duomenis matyti, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – mirusi santuokoje, vaikai – P. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 50).

Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. K. mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (e.b.l. 1-3).

Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 11).

Iš byloje esančių išrašų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog pareiškėjo tėvo P. K. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį (e.b.l. 5-6). Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, jog pareiškėjo tėvai P. K. ir A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8), todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (1964 m. SŠK 21 str.). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, jog P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 50).

Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme nurodo, jog jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir po motinos mirties. Pareiškėjas byloje pateikė mokėjimų už paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas po motinos mirties naudojosi šiuo turtu kaip savo, mokėjo už jį mokesčius (e.b.l. 13-21).

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas P. K. po motinos A. K. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, jame gyveno ir naudojosi, todėl tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal LR CK 5.51 str. 1 d. įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas P. K. po savo motinos A. K. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. K. palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po A. K. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėjas, kaip mirusios A. K. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po A. K. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo P. K. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą A. K. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja