Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., gim. 2004-03-19 Šilutės r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos (anksčiau žinomos gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2021-11-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 4 MGL dydžio (200 Eur) bauda, kuri nesumokėta; 2) 2023-02-06 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2023-09-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2023-02-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. 2023-11-15 paleistas iš kalėjimo atlikęs bausmę; 3) 2023-11-23 pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu – areštu 50 parų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2024 metų naktį iš kovo 11 į kovo 12 d., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad G. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas pačios nepilnametės sutikimu, lytiškai santykiavo su G. G., įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį, tokiu būdu pažeidė nepilnametės G. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. G. pažįsta nuo 2023 m. vasaros pabaigos, su ja susipažino per draugus kieme. Žino, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nes jam buvo sakiusi ji pati ir draugai. Su G. jie nebuvo pora, buvo tik geri pažįstami. Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio vidurio jis gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Pas jį į tą butą kelis kartus buvo atėjusi G. kartu su savo pussesere E. ir drauge V.. Jie tiesiog kalbėdavosi. Kovo 11 dienos vakare jam paskambino G., verkdama pasakė, kad jos tėvas prieš ją bandė pakelti ranką, bet mama jį sulaikė ir dėl to ji pabėgo iš namų. Kadangi G. neturėjo kur eiti, jis pasiūlė eiti pas jį į namus. G. sutiko. Jiems gulint vienoje lovoje spontaniškai gavosi, kad su ja pasimylėjo. Tą naktį lytinius santykius turėjo tik vieną kartą. Jokios prievartos, fizinio ar psichologinio smurto G. atžvilgiu nenaudojo ir ji lytinius santykius sutiko turėti pati savo noru. Jam žinoma, kad negalima turėti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, tačiau kodėl taip atsitiko, jis nežino. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad D. B. pažįsta kokius 3-4 mėn. Ką jis veikia nežino, jam apie 20 metų. Ji jam buvo pasakiusi kiek jai metų, kai susipažino jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tą vakarą ji susipyko su tėčiu, susirašė su D., susitarė kur susitiks ir susitiko. Buvo gal kažkur kovo vidurys, apie 8 val. vakaro. Išėjo iš namų, susitiko su D., ėjo pasivaikščioti ir po to ėjo pas jį į namus - lyg (duomenys neskelbtini). Bute du kambariai, ten jis vienas gyvena. Į namus grįžo apie 9 val. vakaro. D. paklausė kuriam kambaryje ji miegos, neprisimena ką tiksliai jam pasakė, gal prie jo. Tai reiškia, kad tame pačiame kambaryje. Ten viena lova. Jie gulėjo lovoje ir žiūrėjo filmą, buvo jau naktis. Gulėjo su rūbais, ji buvo su maike, kelnėm ir kojinėm. D. irgi su rūbais buvo. Įvyko lytiniai santykiai. Prasidėjo viskas žodžiu. D. paklausė, neprisimena ko, ji atsakė kažką į tai, kad gali pabandyti. Nusimovė kelnes iki kelių abu, ji pati savo kelnes nusimovė. Vyko tradiciniai lytiniai santykiai, tai buvo jos pirmi lytiniai santykiai. D. sakė, kad jai tai pirmas kartas. Ji kaip ir norėjo tų santykių. Jautė skausmą šlapinimosi pūslėje, kraujo nebuvo. Tai įvyko naktį. Viskas įvyko vieną kartą. Ryte iki 11 val. buvo prie telefono, ryte jautėsi normaliai, nebuvo sunkių emocijų. Ryte nekalbėjo abu apie tai kas įvyko. Policija juos rado apie 12 val. ryte. Jeigu nebūtų radusi policija, gal būtų dar dienai pasilikusi. Niekam nepasisakė, kas buvo tarp jos ir D., tėvams nesakė nes net neklausė. Bendravimas su D. tuo ir pasibaigė. Jie su D. buvo pora, draugavo du mėnesius. D. pasiūlė būti pora, o ji sutiko. Dabar nebesusiskambina. Iš mokyklos gal biški žinojo apie lytinius santykius. Suprato, kad bandys daryti lytinius santykius ir kažką panašaus. Dabar jaučia nerimą, dėl abiejų. Tą vakarą D. jai nedarė nieko skaudžiai. Žino, kad lytiniai santykiai galimi nuo 16 metų. Nežino kodėl anksčiau pabandė. D. neįkalbinėjo atlikti lytinius santykius, paklausė vieną kartą ir viskas. Nežadėjo nieko dovanoti už tai. (1 t., b. l. 68-70).

Liudytoja L. G., kurios parodymai buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2024-03-11 apie 19:30 val., dukra G. G. gim. (duomenys neskelbtini), buvo išėjusi pasivaikščioti. Apie 19:50 val. vyras G. G. telefonu susisiekė su dukra G. ir liepė jai pareiti, nes ji negrįžo sutartu laiku, ji atsakė, kad tuoj bus namie. Ji buvo išėjusi pasivaikščioti su E.. Kiek žino tarp vyro ir dukros telefonu įvyko žodinis konfliktas dėl jos negrįžimo sutartu laiku. Tačiau kai ji parėjo į namus apie 20:00 val. ji buvo rami, padėjo savo telefoną kaip ir buvo liepta ir ji tada paprašė G. išvesti pavedžioti šunį į lauką. G. pasiėmė šunį ir išėjo, maždaug po 15-20 min, jai negrįžus ji išėjo į lauką jos ieškoti netoliese namų esančiose gatvėse, tačiau jos niekur nematė, skambino jos draugėms. G. apie asmeninius reikalus jai nieko nepasakoja. Ji yra uždara, yra mėgėja išsigalvoti, fantazuoti, kad pateisinti savo negerą elgesį. Iš socialinės darbuotojos S., kuri lankydavosi pas jas namuose, sužinojo, kad G. anksčiau bendravo su D. B., bet po to G. sakė, kad su juo nebendrauja ir net nežino kur jis gyvena. Kai G. buvo surasta policijos pareigūnų ir kai jas su G. vežė į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, tai matė, kad ji nebuvo nė kiek išsigandusi, buvo rami, tokia kaip visada. Pati jai nieko nepasakojo nei kur buvo nuėjusi, nei kur nakvojo. Ji apie tai, kad ji buvo surasta pas D. B. namuose sužinojo iš policijos pareigūnų. Po to ji dar kalbėjo su G. ir ji sakė, kad lytiniai santykiai jai buvo pirmi. Ir ji santykiavo su D. tą naktį, kai pas jį nakvojo, t.y. iš kovo 11 d. į kovo 12 d. naktį. Ji sakė, kad pati to norėjo, viskas buvo abipusiu noru ir su jos sutikimu. G. pati savo noru lytiškai santykiavo su D. B., jai jokia žala nepadaryta ir civilinio ieškinio nereikš. (1 t., b. l. 1-3, 117-120).

Iš Specialisto išvados Nr. G 235/2024(03) nustatyta, kad G. G. išorinių sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Ginekologinės apžiūros metu rasti seni iki pagrindo pilnai epitelizuotais kraštais mergystės plėvės plyšimai ties 5 val. ir 9 val., kurių padarymo laiko nustatymas yra negalimas. (1 t., b. l. 86-87).

Iš VTMT Klaipėdos skyriaus papildomo rašto nustatyta, kad 2024-03-27 VTMT Klaipėdos skyriuje gauta VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S-SP 30/2024 (01), kurioje nurodyta, kad tepinėliuose ir tamponėliuose su G. G. makšties turiniu spermijų nerasta, tamponėliuose su makšties turiniu nustatytas PSA, kas su didele tikimybe rodo, kad yra sperminio skysčio. (1 t., b. l. 88).

Iš Specialisto išvados Nr. S 208/2024 (01) nustatyta, kad G. G. tamponėliuose su makšties turiniu nustatytas PSA kas su didele tikimybe rodo, kad yra sperminio skysčio. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. (1 t., b. l. 96-103).

Iš 2024-03-13 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti G. G. priklausantys rūbai. Ant sportinių kelnių rastos baltos spalvos dėmės. Apžiūrint G. G. rožinės spalvos kelnaites, matyti, kad kelnaitės nešvarios, ant priekinės kelnaičių pusės matosi išdžiūvusi raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė. (1 t., b. l. 128-137).

Iš Specialisto išvados Nr. G94/2024(10) nustatyta, kad D. B. kūne, lytiniuose organuose sužalojimų ar kokių nors pokyčių nėra. (2 t., b. l. 37).

Iš 2024-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 27-36).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad D. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2024 metų naktį iš kovo 11 į kovo 12 d., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad G. G.yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas pačios nepilnametės sutikimu, lytiškai santykiavo su ja įvesdamas savo varpą jai į makštį, taip pažeisdamas nepilnametės G. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis D. B. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai. D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

D. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. B. padarė apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad D. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyryus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

D. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiosios G. G. įgaliotas atstovas advokatas P. R. pateikė kaltinamajam D. B. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad nusikalstama veika nepilnametei G. G. sukėlė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo savijauta, naudojo vaistus, buvo reikalinga psichologo pagalba, dingo pasitikėjimas suaugusiais žmonėmis. Nors kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismai, priteisdami nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes taip pat į tai, kad nukentėjusioji lytinius santykius su kaltinamuoju D. B. turėjo laisva valia ir savo sutikimu, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai G. G. priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. APD-2024-08040 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B. yra 338,62 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba D. B. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę, bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimas

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: vokas su D. B. lyginamaisiais DNR pavyzdžiais, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate (Lietuvininkų g. 31, Šilutė), kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: Voką su D. B. lyginamaisiais DNR pavyzdžiais, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate (Lietuvininkų g. 31, Šilutė), sunaikinti.

Nukentėjusiosios G. G. įgalioto atstovo ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.