- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1-481-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23578-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Advokatai
- Aivaras Surblys, Vytautas Agintas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1950 m. balandžio 20 d., Rokiškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „S.“ santechniku, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2016-05-19, apie 11.20 val., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos m., šalutiniu keliu - Rumpiškės gatve, kryptimi nuo Tilžės gatvės link Paryžiaus Komunos gatvės, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu - Sausio 15-osios gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, matydamas iš dešinės pagrindiniu keliu artėjantį autobusą „Mercedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P., nesustojo, nedavė jam kelio ir sukeldamas pavojų šiam autobusui bei juo važiavusiems keleiviams įvažiavo į sankryžą, dėl ko autobuso vairuotojas D. P., siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė. Staigaus autobuso stabdymo metu salone pargriuvo keleivis N. G., kuris patyrė galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvio bei pakaušio srityse, pakauškaulio lūžimu dešinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, daugybiniais smegenų sumušimo židiniais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais neatsargiais veiksmais V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-19 automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Tilžės gatve link Paryžiaus Komunos g. Važiuojant iš priekio švietė saulė. Privažiavo sankryžą su pagrindiniu keliu ir iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią. Įvažiavęs į pagrindinį kelią pastebėjo atvažiuojantį autobusą. Norėdamas išvengti susidūrimo, padidino važiavimo greitį ir pravažiavo sankryžą, matė, kad autobusas pradėjo staigiai stabdyti. Pravažiavęs sankryžą už 100 m sustojo. Matė nuvažiuojantį autobusą. Apie 5 min. stovėjo, tačiau atvažiuojančių policijos pareigūnų ar greitosios medicinos pagalbos medikų nepastebėjo, todėl nuvažiavo namo, persirengė, ruošėsi važiuoti pas gydytoją. Važiuojant tuo pačiu automobiliu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai paaiškino, kad autobuse, su kuriuo jis vos nesusidūrė, pargriuvo ir susižalojo keleivis. Sutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo metu gauna 130 Eur senatvės pensiją bei 300 Eur darbo užmokestį, išlaiko neįgalų vaiką. Su nukentėjusiąja N. G. susitikęs nebuvo, nes tyrėja minėjo, kad nukentėjusioji su juo susitikti nepageidauja. Pas nukentėjusįjį N. G. į gydymo įstaigą nebuvo nuvykęs. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo A. J. atsakomybei. Dalį žalos – 200 Eur nukentėjusiajai N. G. atlygino. Galėtų nukentėjusiajai mokėti po 100 eurų į mėnesį, nežino kiek laiko jis dar dirbs. Vairavo įvykio metu buto šeimininkės automobilį, pats automobilio neturi.
Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad yra artimas kaltinamojo V. B. draugas, pažįsta jį nuo 1973 metų, anksčiau su kaltinamuoju dirbo vienoje darbovietėje. Anksčiau V. B. gyveno Kretingos m. su sutuoktine, tada jie buvo kaimynai. Su kaltinamuoju dažnai susitinka, nuolat palaiko su juo ryšį. V. B. labai išgyveno sukėlęs eismo įvykį, pasakojo, kad saulės apakintas vos nesusidūrė su autobusu, autobuso senyvo amžiaus keleivis tuo metu griuvo ir susižeidė. Šiuo metu V. B. finansinė padėtis sunki, be to jis rūpinasi savo neįgaliu vaiku, dažnai jį aplanko. Jis, A. A., teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, mano galįs daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. B.. Užstatui pinigų neturi, nes pragyvena iš 240 eurų neįgalumo pensijos, augina daržoves.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Nukentėjusioji N. G., N. G. sutuoktinė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-05-19, apie 11.00 val., vyras N. G. išėjo iš namų į autobusų stotelę, esančią Sausio 15-osios g., ketino autobusu Nr. 18 nuvažiuoti į Joniškės kapines. Po to iš giminaitės sužinojo, kad N. G. pateko į eismo įvykį, t. y. nugriuvo autobuse ir buvo sužalotas bei gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po eismo įvykio, kurio metu N. G. patyrė sunkią galvos traumą, jis tapo visišku invalidu, nes prarado galimybę vaikščioti, apsitarnauti save, tapo neadekvatus. Vėliau sužinojo, kad automobilis, važiavęs per sankryžą šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio autobuso, kuriame buvo jos vyras, dėl ko autobusui stabdant, vyras nugriuvo ir buvo sužalotas. Iki eismo įvykio N. G. buvo sveikas, vaikščiojo be lazdos, atliko visus namų ir buities darbus, buvo šeimos pagalbininkas (1 t., b. l. 71-72).
Nukentėjusysis M. G., N. G. sūnus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-21 paskambinusi mama N. G. pranešė, kad eismo įvykio metu autobuse buvo sužalotas jo tėvas N. G.. Vėliau sužinojo, kad tėvas N. G. buvo sužalotas autobuse, kuris važiavo Sausio 15-osios gatve, Klaipėdoje, sankryžoje su šalutiniu keliu - Rumpiškės gatve, iš šios gatvės išvažiavus pilkos spalvos automobiliui, autobuso vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, ko pasėkoje tėvas nugriuvo ir susižalojo. 2016-05-26 atvyko į Lietuvą, aplankė tėvą ligoninėje, tačiau bendrauti nebuvo galimybės, nes jis buvo komos būsenoje. Po mėnesio grįžus į Lietuvą tėvas jau buvo atsigavęs, tačiau su juo bendrauti nebuvo įmanoma dėl sunkios galvos traumos. Po dviejų mėnesių tėvas buvo perkeltas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę, kalbėjo labai mažai ir nesąmoningus dalykus. 2016-11-19 tėvas N. G. slaugos ligoninėje mirė. Dėl kokios priežasties mirė tėvas, nežino, laidotuvėse nedalyvavo, nes negalėjo grįžti. Dėl tėvo mirties patyrė moralinę žalą, nes neteko artimo žmogaus ir turtinę žalą dėl jo laidojimo išlaidų (1 t., b.l. 89-90).
Liudytojas D. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „K.vairuotoju. 2016-05-19 vairavo autobusą „Mersedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo maršrutu Nr. 18 „BIG-Panevėžio g.“. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo labai geri. Apie 11.20 val., autobusui sustojus „Rumpiškės“ autobusų stotelėje, įlipo keleiviai ir pradėjo važiuoti toliau, t. y. Sausio 15-osios gatve, link Tilžės gatvės, Klaipėdos m. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Privažiavus sankryžą su Rumpiškės gatve, staiga ir visiškai netikėtai, iš kairėje pusėje esančio šalutinio kelio išvažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kuris važiavo tiesiai ir į sankryžą įvažiavo nestabdydamas, apie 50-60 km/ greičiu. Automobilis įvažiavęs į sankryžą važiavo tiesiai, todėl, kai jį pamatė, jis buvo praktiškai tiesiai prieš vairuojamą autobusą ir, kad neatsitrenktų į automobilį, staigiai ir stipriai stabdė autobusą. Paspaudus autobuso stabdžius, automobilis pravažiavo apie kelis milimetrus atstumu nuo autobuso priekio. Išgirdo metalo garsą ir galvojo, kad buvo kontaktas su automobiliu, tačiau vėliau pamatė, kad kontakto nebuvo, o garsas sklido iš stabdžių kaladėlių nuo staigaus stabdymo. Automobilis net nesustodamas nuvažiavo toliau Rumpiškės gatve, link Paryžiaus Komūnos gatvės. Sustojus po staigaus stabdymo, autobuso salone pamatė, kad prie autobuso priekinių durų yra nukritęs senyvo amžiaus vyriškis, kuris iš pradžių buvo be sąmonės, o vėliau sąmonę atgavo ir užsiėmęs už galvos dejavo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba sužalotą senyvo amžiaus vyriškį išvežė į ligoninę. Atvykus bendrovės vadybininkui bei policijos pareigūnams, ištraukė atminties kortelę iš vaizdo registratoriaus ir peržiūrėdami vaizdo įrašus pamatė, kad automobilis, kuris sudarė kliūtį ir dėl kurio veiksmų buvo priverstas stabdyti autobusą, yra „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai radijo ryšiu pranešė apie minėtą automobilį ir buvo paskelbta jo paieška. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad minėtas automobilis buvo sustabdytas Minijos g., Klaipėdos mieste (1 t., b. l. 105-106).
Iš 2016-05-19 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžoje, Klaipėdos mieste. Didžiausias leistinas važiavimo greitis – 50 km/h. Autobusas „Mercedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Sausio 15-osios gatvės pirmoje eismo juostoje, priekiu link Tilžės gatvės. Nuo Sausio 15-osios gatvės ir Rumpiškės gatvių sankirtos artimesniojo krašto iki autobuso priekinio dešinio rato ašies yra 0,47 m atstumas. Automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis nurodyta šalutiniu keliu - Rumpiškės gatve, kryptimi nuo Tilžės gatvės link Paryžiaus Komunos gatvės (1 t., b. l. 20-24).
Iš 2016-05-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad autobusas „Mercedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (1 t., b.l. 25-30).
Iš 2016-05-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (1 t., b.l. 33-39).
Iš 2017-03-13 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėta vaizdo medžiaga iš 2016-05-19 eismo įvykio. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, užfiksuotą 2016-05-19 autobuse „Mercedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo įrašymo priemonėmis (viduje ir išorėje), nustatyta, kad autobusui važiuojant Klaipėdos mieste, pagrindiniu keliu - Sausio 15-osios gatve, pirma eismo juosta, įvažiuojant į sankryžą su šalutiniu keliu - Rumpiškės gatve, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas šalutiniu keliu - Rumpiškės gatve, kryptimi link Paryžiaus Komunos gatvės, į sankryžą su pagrindiniu keliu - Sausio 15-osios gatve, kuria važiuoja autobusas, įvažiavo nesustojęs, tuo sukėlė pavojų šiam autobusui, dėl ko autobuso vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė. Staigaus autobuso stabdymo metu salone stovėjęs keleivis N. G. pargriuvo (1 t., b. l. 41-43).
Iš 2016-07-22 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1336/2016(03) matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtos galvos traumos su kaukolės kaulų lūžimu, smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu buvo sukeltas pavojus N. G. gyvybei – jo patirta trauma sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 48-49).
Iš 2016-06-13 specialisto išvados Nr. T-A 4151/2016(01) matyti, kad N. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 51).
Iš mirties įrašo matyti, kad N. G. mirė 2016-11-19 (1 t., b.l. 52).
Iš 2017-02-09 papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 308/2017(03) matyti, kad N. G. mirė VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės III palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2016-11-19, 8.55 val. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose bei mirties liudijimo kopijoje N. G. mirties priežastimi nurodyta: aterosklerozinė širdies liga. N. G. 2016-05-19 eismo įvykio metu patirti sužalojimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi, tačiau iki nagrinėjamo įvykio jam diagnozuoti kardiovaskulinės sistemos susirgimai įtakojo N. G. bendros būklės pablogėjimą ir mirtį (1 t., b. l. 61-63).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio ADB „Gjensidige“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudimo bendrovė N. G. atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, 10,5 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidų, 1037,57 Eur gydymo ir stacionarinės slaugos išlaidų. Be to, draudimo bendrovė Valstybinei ligonių kasai atlygino 6829,67 Eur už N. G. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b.l. 176-186). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. atlygino nukentėjusiajai 200 Eur (1 t., b.l. 198).
Išanalizavęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam autobusui „Mercedes Benz Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko autobuso vairuotojas D. P., siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė. Stabdymo metu autobuse parkrito važiavęs keleivis N. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. anksčiau neteistas, dirba, darbovietės UAB „S.“ direktorius jį charakterizuoja teigiamai kaip pareigingą darbuotoją (1 t., b.l. 192). V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos – 200 Eur, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį A. A. atsakomybėn pagal laidavimą. Be to teismui buvo pateiktas kaltinamojo V. B. draugo A. A. prašymas perduoti V. B. jo atsakomybei pagal laidavimą.
LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau neteistas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis neatitinka BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų. Kaip minėta anksčiau, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Byloje 2017-03-24 nukentėjusioji N. G. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 80-81), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur išlaidas už advokato paslaugas. Nukentėjusioji N. G. nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą vertina 10000 Eur, 5000 Eur jai išmokėjo draudimo bendrovė. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nagrinėjamu atveju ADB „Gjensidige“ N. G. atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, todėl kaltinamasis V. B. likusią neturtinę žalą bei atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai turi atlyginti savo lėšomis. Pažymėtina, kad kaltinamasis tik nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusiajai atlygino nežymią dalį žalos, tai yra 200 Eur. Kaip nurodė pats kaltinamasis, su nukentėjusiąja jis susitikęs nebuvo, jos neatsiprašė. Kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu gauna minimalias pajamas, moka išlaikymą neįgaliam vaikui, turi įsiskolinimą. Susitarimas tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios dėl neturtinės žalos atlyginimo pasiektas nebuvo. Vien tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 200 Eur, negali būti vertinama kaip maksimalios kaltinamojo pastangos susitaikyti su nukentėjusiąja ir susitarti dėl priimtinos žalos atlyginimo tvarkos bei neįrodo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltininkas žalą atlygins ateityje. Kaltinamasis V. B. net nesistengė su nukentėjusiąja susitikti, 200 Eur pervedė į nukentėjusiosios banko sąskaitą savo nuožiūra, manydamas, kad ši suma yra pakankama nukentėjusios patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis ar dalis būsimo žalos atlyginimo, be to, tai padarė jau pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgiant į V. B. padarytos veikos pasekmes, tokios nedidelės žalos dalies atlyginimas, nesiimant jokių priemonių dėl tolesnio žalos atlyginimo, nesitariant su nukentėjusiąja, negali būti vertinamas kaip pakankamas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena būtina sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis moka išlaikymą sūnui iki gyvos galvos. Antstolė R. V. 2017-05-03 informavo, kad kaltinamojo sūnaus A. B. išlaikymo skola 2017-05-01 buvo 12257,76 Eur, dukros išlaikymo skola – 925,24 Eur. Be to, šiuo metu vykdomas ir vykdomasis įrašas Nr. 2848 dėl 1057,96 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. B. (1 t., b.l. 195). Kaltinamasis atlygino tik labai nedidelę žalos dalį, jo gaunamos pajamos nedidelės, todėl tai neduoda pagrindo išvadai, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą ateityje. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, o taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, veikos pasekmes, prašymas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Be to, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kyla abejonės dėl liudytojo A. A. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam V. B. dėl ribotai kartu praleidžiamo laiko, nes, kaip matyti, liudytojas A. A. gyvena Kretingoje, kaltinamasis V. B. gyvena Klaipėdoje. Atsižvelgiant į tai, A. A. negalėtų kasdien stebėti ir kontroliuoti kaltinamojo elgesio, tai yra negalėtų V. B. elgesiui daryti teigiamos įtakos ar bandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei sankcijoje už neatsargius nusikaltimus numatytas baudos dydis.
Nukentėjusioji N. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą bei 300 Eur atstovavimo išlaidas. Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą vertina 10000 Eur, tačiau draudimo bendrovė ja atlygino 5000 Eur neturtinės žalos (1 t., b.l. 80-81). Nurodė, kad nusikalstama veika jos sutuoktiniui N. G., kuris bylos nagrinėjimo metu yra miręs, padaryta labai didelė neturtinė žala. Dėl patirtų sunkių sužalojimų N. G. buvo atlikta sudėtinga ir sunki galvos operacija – atliktas odos-paodžio, aponeurozės antkaulio, raumenų pjūvis, atlikta dekompresinė kraniotomija per frezines angas, atvertas kietasis dangalas, pašalinta 6 cm storio subdurinė hematoma. Be šios operacijos N. G. buvo atliekamos ir kitos skausmingos medicininės operacijos ir procedūros. N. G. po patirtų sužalojimų nepasveiko ir negrįžo į pilnavertį gyvenimą. Jis mirė 2016-11-19 slaugos ligoninėje, tai yra po šešių mėnesių gydymo medicinos įstaigose. N. G. dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją i ir visišką bendravimo galimybių netekimą.
Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė I. E. (1 t., b.l. 38). Minėtas automobilis įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius (1 t., b. l. 40).
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Tokiu būdu, žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) nukentėjusiajai privalo atlyginti draudikas ta apimtimi, kokia numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Kaip minėta anksčiau, vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, skirtina neturtinei žalai kompensuoti, yra 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų sužalojama eismo įvykio metu.
ADB „Gjensidige“ N. G. atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, 10,5 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidų, 1037,57 Eur gydymo ir stacionarinės slaugos išlaidų.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Eismo įvykio metu nukentėjusysis N. G. patyrė galvos traumą su kaukolės kaulų lūžimu, smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu. N. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. N. G. mirė VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės III palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2016-11-19. Dėl padarytų sužalojimų ir ilgo gydymo (atliktų operacijų, viso gydymo metu didelio kiekio medikamentų vartojimo, ilgo reabilitacinio gydymo) nukentėjusysis kentė didelį fizinį skausmą, patyrė dvasines kančias, neigiamus emocinius išgyvenimus. Perkėlus nukentėjusįjį tolimesniems gydymui ir slaugai į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę, jo būklė išliko sunki, sąmonė sutrikusi, savarankiškai nejuda, nepavalgo.
Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios N. G. prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - nėra per didelė. Kaltinamasis V. B. kompensavo dalį- 200 eurų- nukentėjusiajai patirtos neturtinės žalos, sutinka atlyginti neturtinės žalos likusią dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo V. B., atsižvelgus į tai, kad 200 Eur jis atlygino, nukentėjusiajai N. G. 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Be to, nukentėjusioji N. G. prašo iš kaltinamojo priteisti 300 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamojo 300 Eur nukentėjusiosios išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateikto kvito (1 t., b.l. 83) matyti, kad nukentėjusiosios N. G. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 300 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Be to, nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas A. S. pateikė pinigų priėmimo kvitą ir prašo iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. G. priteisti 200 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas pagrįstas byloje esančiu pinigų priėmimo kvitu (1 t., 191). Šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos, ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. V. B. neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, neapsvaigęs nuo alkoholio naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, galiojančių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles po nusikaltimo padarymo, taip pat nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, neskirtina.
Dvi optinės laikmenos - CD diskai su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, esantys prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 21 MGL dydžio (790,86 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti 14 MGL dydžio (527,24 Eur) baudą.
Nustatyti, kad V. B. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Nukentėjusiosios N. G. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. B. 4800 Eur N. G. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajai N. G. 300 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam M. G. 200 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Dvi optines laikmenas - CD diskus su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, esančius prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.